Boguslavas Gruževskis. Du scenarijai, kas laukia Lietuvos

2060 m. Lietuvoje bus apie 2 mln. gyventojų, iš kurių netoli pusės bus pensinio amžiaus. Visuomenė sparčiai senės, todėl trūks kvalifikuo...

2060 m. Lietuvoje bus apie 2 mln. gyventojų, iš kurių netoli pusės bus pensinio amžiaus. Visuomenė sparčiai senės, todėl trūks kvalifikuotos darbo jėgos. Tokias liūdnas prognozes pateikia sociologas prof. dr. Boguslavas Gruževskis.

„Aš gerų naujienų neturiu, bet tai nereiškia, kad perspektyva niūri“, – sakė Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas „Verslo žinių“ surengtame Prekybos forume.

Jis atskleidė, kad, pagal atnaujintą „Eurostat“ prognozę, 2060 m. pradžioje Lietuvoje teliks 2 mln. žmonių, iš kurių net 800 tūkst. bus pensinio amžiaus. Pagal 2011–2016 m. tendencijas, 2,5 mln. žmonių Lietuvoje bus jau visai greit, maždaug po dešimtmečio – 2027–2029 metais. Ketvirtadalis jų bus pensinio amžiaus.

„Belieka ruošti šampaną, faktiškai tai jau konstanta“, – bandė šmaikštauti.

Lietuvos perspektyvos ir nuopuoliai

B. Gruževskis paaiškino, kad gyventojų taip drastiškai sumažės, nes jau dabar kiekvienais metais turime 10 tūkst. žmonių mažiau dėl mažo gimstamumo ir didelio mirtingumo rodiklių. Be to, vidutiniškai po 20 tūkst. žmonių kasmet emigruoja.

„Tai minus 30 tūkst. žmonių kiekvienais metais. Kas labai svarbu – pirmiausia išvažiuoja jauni žmonės“, – pabrėžė.

Pagal statistiką daugiausia emigruoja 25–34 metų lietuviai, jų dalis sudaro 32,7 proc. visų 2016 metų emigrantų.

Be to, jis pažymi, kad 2017 m. sausio–vasario mėn. emigravimą deklaravo 13,9 tūkst. Lietuvos piliečių, o 2016 m. per analogišką laikotarpį – tik 6,3 tūkst.

„Atkreipkite dėmesį į tai, kad demografiniai procesai – tai ekonominės situacijos ir mūsų veiksmų pasekmė. Viską, ką turime, padarėme savo rankomis“, – sakė jis.

Vis dėlto tarp kintančių demografinių rodiklių galima įžvelgti ne tokių neigiamų tendencijų.

„Mažėja nedarbas. Nedarbo lygis bendrai Lietuvoje buvo gana sėkmingai mažinamas, dabar tas vidurkis yra panašus į ES vidurkį – apie 9 proc.

Tačiau jis nurodo, kad nuo 2015 m. Darbo biržoje – daugiau laisvų vietų negu bedarbių. Labiausiai trūksta specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų.

„Jau tada darbdaviai pažymėjo, kad darbuotojų trūkumas yra svarbi problema. O žemi atlyginimai – dar vienas rodiklis, kodėl tų darbuotojų pritraukti bus sunkiau.“

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė vis labiau senės, mažės darbo jėgos, trūks kvalifikuotų darbuotojų, anot B. Gruževskio, būtina daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus asmenų įdarbinimo sistemai plėtoti, personalui formuoti.

Demografiniai rodikliai turės įtakos ir prekybos pokyčiams, nes mažėjant gyventojų skaičiui mažėja vartojimas, žemos pajamos ir gyvenimo lygis daro įtaką vartojimo kokybei.

Tačiau mažėjančią darbuotojų pasiūlą keičia informacinės technologijos, vis labiau didėja internetinės prekybos vaidmuo ir įtaka.

Du scenarijai

B. Gruževskis pateikė du scenarijus, kokia ateitis mūsų laukia, – optimistinį ir pesimistinį.

Pagal optimistinį, jeigu bus sudarytos galimybės ir priimti tinkami sprendimai, augtų gyventojų gerovė, didėtų raštingumas, mažėtų bendras gyventojų prieaugis, bet gerėtų darbo sąlygos. Darbas galėtų būti lanksčiai derinamas su laisvalaikiu.

Pesimistinis scenarijus skamba ne taip patraukliai: augtų gyvenimo lygio diferenciacija, mažėtų apmokamo darbo apimtis, visuomenė sparčiai senėtų, augtų socialinė įtampa ir konfliktai.

„Negalime pasakyti, kad pasieksime tą ir aną, kaip pasiklosime – taip ir miegosime. Iš vienos pusės – aukso amžius gali būti, dirbsime paprasčiau ir daugiau, iš kitos – bus sunku rasti darbą, bus daugiau įtampų, problemų“, – teigė jis.

Anot jo, darbo išteklių krizė juntama jau dabar. 2020 m. pasaulyje pritrūks apie 85 mln. aukštos ir vidutinės kvalifikacijos specialistų.

Susiję

Įžvalgos 2442527313026715302

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-04-28 13:27

    Abu scenarijai per daug optimistiški. Nieko nekeičiant, atliekant vien kosmetines reformas (kas dabar ir vyksta), greitai nebesurinksime biudžeto. Reikės prašyti paramos iš ES. Kas moka, tas ir muziką užsako, t.y. Seimas praras dalį savo funkcijų. ES reikės kažkur dėti savo imigrantus tai ištuštėjusi Lietuva tam idealiai tiks. Taigi 2060 metais vietoj "Marijos žemės" turėsime "pranašo Mahometo žemę". Taigi "atsibuskime" kol ne vėlu!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-04-28 15:46

      nepaistyk niekų. Kokie mahometai čia pas tokį kaip tu važiuos. Savi neišbūna greta tavęs, emigruoja. O štai ukrainiečiai - kitas reikalas. Gal ir baltarusai. Dar moldavai. Neišpaikę, darbštūs, ne visi norintys būti vadybininkais su alga, bet be gebėjimų. Greitaiu prisitaikantys ir nebijantys asimiliuuotis. Bus geri lietuviai , nebijok. Nevaryk į batą, tsakant.

      Panaikinti

emo-but-icon

item