Vygantas Malinauskas. Ką reikia žinoti apie pranciškonų vienuolyno grąžinimą? (atsakymas L. N. Rasimui)

Praėjusią savaitę paskelbta publikacija „ S. Skvernelis Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje atiduoda lenkų vienuoliams “, kurioj...

Praėjusią savaitę paskelbta publikacija „S. Skvernelis Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje atiduoda lenkų vienuoliams“, kurioje kritikuojamas premjero sprendimas grąžinti Vilniuje esantį Pranciškonų vienuolyno kompleksą vienuoliams konventualams, sulaukė daug reakcijų, tarp jų ir nemažai kritikos. Teisininko Vyganto Malinausko teigimu, tekste esantis teisininko Liudviko Narcizo Rasimo komentaras yra klaidinantis ir reikalauja atsakymo. Jis teigia, kad su tiesa, teisingumu ir logika prasilenkia įvairios minėtame straipsnyje Propatria.lt tinklalapyje publikuotos žinios. Kviečiame susipažinti su argumentais, kuriais savo poziciją grindžia vienuolyno perdavimo Gdansko konventualų provincijai šalininkai.

***

Praėjusią savaitę paskelbta publikacija „S. Skvernelis Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje atiduoda lenkų vienuoliams“, kurioje kritikuojamas premjero sprendimas grąžinti Vilniuje esantį Pranciškonų vienuolyno kompleksą vienuoliams konventualams. Tekste esantis teisininko Liudviko Narcizo Rasimo komentaras yra klaidinantis ir reikalauja atsakymo. Su tiesa, teisingumu ir logika prasilenkia šios publikuotos žinios:

1. Vienuolynas buvo teisėta Lietuvos valstybės nuosavybė;

2. Vienuolynas turi priklausyti valstybei, nes jo patalpose trumpą laiką veikė į įvairios lietuviškos organizacijos;

3. Neteisėtai nusavintas bažnytinis turtas gali būti negrąžinamas Bažnyčiai, jei jis Lietuvos istorijai turi kokią nors svarbą;

4. Valstybė spręsdama turto grąžinimo klausimus neprivalo paisyti religijos laisvės, kuri apima Bažnyčios teisę savo organizacinę struktūrą bei turtą laisvai tvarkyti pagal jos kanonus ir statutus (Valstybė gali nuspręsti ar turtas turėtų priklausyti Arkivyskupijai ar vienuolijai);

5. Pastatai Vyriausybės sprendimu taps ne Vilniaus konventualų vienuolyno (kaip juridinio asmens), bet Gdansko provincijos nuosavybe.

6. Jei Pranciškonų konventualų ordinas pakeičia savo administracinę struktūrą (provincijų ribas), jis nebetenka teisės į ankstesnėms jo provincijoms priklausiusių vienuolynų turtinių teisių perėmimą;

7. Svarbiausia yra ne tai, kas yra teisėtas turto savininkas (iš kurio turtas prieš jo valią buvo atimtas), bet tai, kas jam grąžino turtą. Jei teisėtam turto savininkui turtą grąžino kokio nors okupacinio režimo administracija, tai laisvę atgavusi Lietuvos Respublika tokių teisų turėtų nepripažinti ir turtą pasilaikyti sau.

8. Bažnyčios laisvė ir teisingumas gali būti ignoruojami, jei tai valstybei yra naudinga.

Norint išvengti šių klaidų ir iš tiesų suprasti aptariamo vienuolyno pastatų nuosavybės klausimą, svarbu žinoti visus istorinius faktus ir bažnytinės teisės normas. 

Istoriškai vienuolyno pastatai visada priklausė konventualų ordinui. Viešai prieinami šaltiniai rašo: po 1517 m. Lietuvos pranciškonų konventualų konventai sudarė atskirą vikariatą Bohemijos-Lenkijos provincijoje (nuo 1626 m. - Lietuvos-Rusijos provincijoje). 1686 m. įkurta savarankiška Lietuvos Šv. Kazimiero provincija (centras - Vilniaus konventas). Visi vienuolynai likviduoti po 1863 m. sukilimo. Nuo 1995 m. atnaujino veiklą Lietuvoje.

Konventualų ordinas (kaip dauguma vienuolijų) yra sudarytas iš padalinių (administracinių vienetų). Tie vienetai pagal kanonų teisę turi juridinio asmens statusą. Tad jie gali savo vardu turėti ir administruoti konkretų turtą. Kuriam vienetui tiesiogiai priskiriamas turtas ir kas tai nusprendžia nustato Ordino vidaus statutai. Pačiam Ordinui ne tiek svarbu, kuriam konkrečiai jo padaliniui priskirtas turtas, bet svarbu tai, kad Ordinas yra visų jo padalinių turtinių teisių perėmėjas. Tad žvelgiant iš bažnytinio taško, nuosavybės teisės turėtų būti atkurtos tam Ordino padaliniui, kuriam pagal Ordino vidaus tvarką pavedama tą turtą administruoti. 

Žvelgiant iš pasaulietinės teisės taško, teisių atkūrimą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas nustato, kad prašymus atkurti nuosavybę gali pateikti tik religinės bendrijos (ne bendruomenės). Religinė bendrija pagal įstatymą yra religinių bendruomenių susivienijimas (vienijanti ne mažiau, kaip dvi bendruomenes). Katalikų Bažnyčioje religinė bendrija atitinka - vyskupiją, o vienuolijų atveju - provinciją. Todėl, tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į konkrečios bendruomenės (pvz. parapijos, vienuolyno) turėtą turtą - prašymą atkurti nuosavybę turi rašyti atitinkamai vyskupija arba provincija. Sprendimas atkurti teises irgi priimamas bendrijai, o ne bendruomenei. Techniškai, atskiras vienuolynas (kaip ir atskira parapija) negali kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Konventualų atveju tai galėjo padaryti tik provincija. Atgavusi vienuolyną provincija toliau pagal savo vidaus teisę spręs kuriam jam priklausančiam juridiniam vienetui registruoti nuosavybės teises. Tad formalia prasme Vyriausybės sprendimas negali būti kitoks, kaip tik atkurti nuosavybės teises provincijai. O faktiškai turtą atgaus tas juridinis asmuo, kuriam turtas bus priskirtas administruoti pagal Ordino vidaus tvarką. Žinoma, tokia situacija kylanti iš pačios Lietuvos Respublikos įstatymų sudaro prielaidas spekuliuoti tautiniais jausmais - „istorinį vienuolyną atiduoda lenkams“. Bet tai nėra pirmas turtas, kuri konventualai atgavo. Jie jau yra susigrąžinę Pranciškonų bažnyčią ir, kiek žinau, kai kuriuos šalia esančius pastatus. 

Viešai keltas klausimas, kad Vilniaus arkivyskupija turėtų patvirtinti, jog konventualų ordino Gdansko provincija yra Lietuvos provincijos teisių perėmėja. Tačiau teisėje galioja principas - akivaizdžių dalykų įrodinėti nereikia. Kaip ir nereikia įrodinėti dalykų, kurie jau buvo įrodyti. Niekam nekyla klausimas, kad Vilniuje veikiantys Konventualai priklauso Pranciškonų konventualų ordinui ir nėra kokie nors apsišaukėliai. Beje, jiems, kaip konventualams jau anksčiau yra atiduota bažnyčia ir pastatai. Būtų keista, kad jie iš naujo turėtų įrodyti, kad jie yra tikri konventualai ir turi teisę į turto perėmimą. Beje, Vilniaus arkivyskupija gali tik patvirtinti, kad jie yra tikri konventualai, o kas pagal Pranciškonų konventualų ordino vidaus tvarką yra nuosavybės teisių perėmėjas konstatuoja ne arkivyskupija, o pats Ordinas. Pagal Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą (2 str.) „teisę  [atkurti nuosavybę] turi  religinės bendrijos,  pripažintos atkuriamų religinių  bendrijų teisių  perėmėjomis. Šis  statusas turi   būti   aprobuotas   atitinkamos    religinės    bendrijos vyriausiosios vadovybės“. Arkivyskupija nėra konventualų bendrijos „vyriausioji vadovybė“. Tad ji ir negali už pačius konventualus spręsti, kas yra buvusios Lietuvos konventualų provincijos teisių perėmėjas.

Bendras teisinis principas yra toks: jei esi nuosavybės teisių perėmėjas, tai ir turi teisę atkurti nuosavybės teises į turtą kur jis bebūtų. Bažnytinėje teisėje šiuo klausimu yra niuansas. Tam, kad susigrąžintų turtą, esantį konkrečios vyskupijos teritorijoje, vienuolija turi turėti vyskupijoje veikiantį padalinį (namus, vienuolyną, vikariatą, provinciją ir t.t). Jei vienuolija nesvarbu dėl kokių priežasčių apleidžia vyskupijos teritoriją, pareiga rūpintis jos turtu pereina vyskupijai. Tuomet vyskupija tampa nuosavybės teisių perėmėju. Todėl tų vienuolijų, kurios neatsikūrė (Pažaislio kamalduliai, Bonifratrai, Laterano kanauninkai ir pan.) turtas arba liko vyskupijų nuosavybe, arba buvo perduotas kitoms vienuolijoms. Visus šiuos klausimus reglamentuoja Bažnyčios kanonai. Bet kuris vienuolių Ordinas, praeityje turėjęs Lietuvoje turtą, gali atkurti nuosavybės teises jeigu Lietuvoje atkuria savo bendruomenę.

Lietuvos Respublika pripažino ir pripažįsta daugybę okupacinio režimo sprendimų dėl įvairių turtinių teisių suteikimo ar pripažinimo. Sovietiniais laikais žmonės įsigydavo įvairų nekilnojamąjį turtą. Taip pat teismuose bylinėdavosi dėl turto. Vadovaujantis išdėstyta logika, visos šios nuosavybės teisės turėtų būti negaliojančios, nes jas suteikė ar patvirtino okupacinės valdžios administracija. Bet tuomet reikėtų anuliuoti visas nuosavybės teises, kokios tik atsirado sovietmečiu. Akivaizdu, kad tai būtų ne tik nesąmonė, bet ir prieštarautų pamatiniam teisingumui. Ne žmonių kaltė, kad jie, atsidūrę okupaciniame režime, turėjo tvarkyti nuosavybės reikalus ir negalėjo išsiversti be okupacinės administracijos sprendimų. Ne Pranciškonų konventualų kaltė, kad jų turtas 1938 metais atsidūrė okupuotoje teritorijoje. Pats okupacijos faktas nepaneigė jų prigimtinės teisės į nuosavybę. Beje, nereikia pamiršti, kad didelė dalis bažnytinio turto (jėzuitai, bernardinai, ne viena bažnyčia) Bažnyčiai buvo sugrąžinta lenkiškos administracijos. Ar tai duoda pagrindą teigti, kad, pvz., jėzuitų bažnyčia Vilniuje neteisėtai priklauso jėzuitams ir į ją neturėjo būti atkurtos nuosavybės teisės? O jeigu galima jėzuitams, kodėl tuomet turėtų būti negalima konventualams? Žodžiu, tie, kurie bando įrodinėti, kad konventualai negalėjo nepriklausomoje Lietuvoje atkurti nuosavybės teisių, nes jiems tas teises prieš tai buvo atkūrusi okupacinė administracija, tiesiog taiko dvigubus standartus ir ignoruoja teisingumą. 

Bažnyčios turtas visuomet priklauso konkretiems bažnytiniams juridiniams asmenims - vyskupijoms, parapijoms, vienuolijoms, centrams. Kadangi atskiri bažnytiniai juridiniai asmenys priklauso bažnyčiai, tai ir jiems priklausantis turtas bendrąja prasme yra Bažnyčios.

Kokiam konkrečiam juridiniam asmeniui turi priklausyti bažnytinis turtas, bei kas yra konkretaus turto teisių perėmėjai, nustato Bažnyčios kanonai. Pavyzdžiui, jei pasikeičia juridiniai asmenys (panaikinami, sujungiami, prijungiami), kanonai nustato, kas yra jų turtinių teisių perėmėjai.

Pagal Bažnyčios kanonus, popiežiškųjų teisių vienuolijos yra savarankiški bažnytiniai vienetai savarankiškai tvarkantys savo organizacinę struktūrą ir turtą. Vyskupija negali pasisavinti jų turto be jų sutikimo ar kanonuose nenumatytais atvejais. Vienuolijai nustojus veikti konkrečioje vyskupijoje pagal kanonus turtas gali pereiti vyskupijai (vyskupo globon). Tačiau, kai vienuolija atsikuria vyskupas turi jį grąžinti vienuolijai.

Didžiosios vienuolijos (jėzuitai, pranciškonai, dominikonai) yra suskirstę į namus, vienuolynus, kurie savo ruožtu yra apjungti į provincijas. Kiek turėti namų, vienuolynų, į kokias provincijas juos apjungti, yra kiekvienos vienuolijos vidaus reikalas reglamentuojamas Bažnyčios kanonų ir vidaus teisės. Amžiais bėgant gali keistis vienuolynų skaičius, provincijų ribos, tačiau dėl to nei pati vienuolija, nei jos teisės perimti ir perduoti jai pavaldiems juridiniams asmenims turtą neišnyksta. Pvz., XX a. pradžioje panaikintos Žemaičių vyskupijos turtas perėjo kitiems Bažnyčios juridiniams asmenims.

Pranciškonų konventualų vienuolynas yra atskiras bažnytinis juridinis asmuo pagal šiuo metu esantį pranciškonų administracinį pasidalinimą priskirtas Gdansko provincijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės Lietuvos pasirašytos sutartys pripažįsta Bažnyčios teisę laisvai tvarkytis pagal savo kanonus ir statutus.

Pranciškonų konventualų vienuolynas visuomet (kelis šimtus metų) buvo pranciškonų konventualų nuosavybė ir jie niekuomet savo valia teisių į vienuolyno turtą neatsisakė. Turtas iš konventualų buvo nusavintas prieš jų valią okupacinių valdžių.

Konventualų vienuolynas niekuomet nebuvo LDK ar Lietuvos Respublikos nuosavybė. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė netampa neteisėtai nusavinto turto savininke. Ji gali būti tik valdytoja.

Elementarus teisingumas reikalauja, kad neteisėtai nusavintas turtas turi būti grąžinamas jų teisėtiems savininkams.

Reziumuojant:

1. Primygtinis reikalavimas atsakyti į klausimą ar LDK veikė Lietuvos pranciškonų provincija, nuosavybės atkūrimo kontekste nėra relevantiškas.

2. Jeigu Vyriausybė  priėmė nutarimą atkurti nuosavybės teises Gdansko provincijai, taip yra todėl, kad ji, viena vertus, gerbia Pranciškonų teisę savo gyvenimą organizuoti pagal jų pačių statutus, ir, kita vertus, ji, laikydamasi LR įstatymų, neturėjo kitos galimybės.

3. Žvelgiant iš prigimtinio teisingumo teisės perspektyvos, prigimtinės teisės yra pirmesnės ir svarbesnės už administraciją, kuri tas teises patvirtina.

4. Jei prieštarauji nuosavybės teisių atkūrimui konventualams, tai arba neigi Bažnyčios teisę pačiai spręsti, kas kokį jos turtą gali valdyti, arba neigi prigimtinį teisingumą tuo pat metu taikydamas dvigubus standartus. 





Susiję

Vygantas Malinauskas 1453883597761024931

Rašyti komentarą

  1. Nežiniukas2017-03-26 18:15

    Kadangi autorius V. Malinauskas yra teisininkas, manau, niekas nepuls ginčyti jo išdėstytų teisinių argumentų.

    Šiuo atveju sutikčiau su Nemo, kad jei Propatria nori išlaikyti aukštą lygį, ji turėtų kruopščiau tikrinti skelbiamų straipsnių turinį, arba įpareigoti autorius atlikti kruopščią savo straipsnių teiginių analizę.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-03-26 20:21

      Jei tai nebuvo Propatria redkolegijos publikacija, o konkretaus autoriaus pasirašytas tekstas, gal reikia dėti remarką "redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone". Kita vertus, publikacijos teiginius paneigiantis Malinausko atsakymas pateiktas.

      Panaikinti
    2. Teisininkas V.Malinauskas net du kartus parašė netiesą, kad „... konventualai ... jau yra susigrąžinę Pranciškonų bažnyčią ir, ..., kai kuriuos šalia esančius pastatus.“
      Yra ir daugiau „netikslumų“ (žr.: http://alkas.lt/2017/03/28/g-songaila-okupacines-valdzios-sprendimai-nesukuria-teises-dovanoti-lenkijai-pranciskonu-vienuolyna/)
      Bet, turbūt, pagrindinis klausimas teisininkui būtų toks: kada baigėsi LR įstatymo numatytas prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas?

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2017-03-26 21:43

    Įdomu, ar į tokią vienuoliją Vilniuje gali įstoti lenkiškai nekalbantis LR pilietis?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2017-03-27 08:06

    joo,ordinai...Buvo toks Kryžiuočių Ordinas-ką jam grąžinsime?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Čia yra viena iš didžiausių pagundų, Nežiniuk: supaprastinti situaciją, kad aštriau užvožtum:)

    Taip, skamba gerai, efektingai, atrodai dėl teisingo tikslo kenčiantis herojus perplėštais marškiniais. Bet tai trumpo laiko efektas ir laimėjimas, o visoms aplinkybėms aiškėjant - tampa kontroproduktyvus.

    Aš nesu prieš Propatria remiamą pasaulėžiūrą / ideologiją, kurios viena iš misijų yra lenkų šovinizmo priežiūra:). Nesu jos šalininkas, bet nesu ir priešininkas. Man tai viena iš įmanomų pasaulėžiūrų ir asmenys, kurie ją pasirinko, turi teisę ją turėti ir ginti. Tik su kompetencija, nuo ko visiems bus geriau. Į pačią ProPatria bus rimčiau žiūrima, jei bus vengiama tokių nuoga akim matomų ir abejotinų supaprastinimų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "Aš nesu prieš Propatria remiamą pasaulėžiūrą / ideologiją, kurios viena iš misijų yra lenkų šovinizmo priežiūra:). Nesu jos šalininkas, bet nesu ir priešininkas." citatos pabaiga

      Nebijok lenkų šovinistų - blogiausiu atveju jie Gedimino bokšte iškels dvispalvę, nebijok Pro patria - blogiausiu atveju jie prostitutiškai parsiduos eurofederalams. Bijok abejingųjų, kurie tariamai dangstosi teise į savo ideologijas. Nors šitie nekelia vėliavų ir matomai neparsidavinėja, bet jiems tyliai pritariant, nyksta LIETUVA.

      Panaikinti
    2. Mano galva, tų "blogiausių atvejų" palyginimas nėra labai teisingas - nors lenkų šovinistų - "vilnonašystų" variantas tikrai adekvatus, Pro Patria parsidavimo eurofederalistams vairantas - ne, kadangi tai nėra galimas kraštutiniškumas, o visiškai, visais atžvilgiais priešinga Pro Patria vertybėms pozicija. Tokiu atveju jie turėtų persivadinti į Contra Patria. :)
      Na, o stebėtis, kad liberastijos apologetams viskas tėra tik nuomonė, kuri verta tiek pat, kiek kitos, neverta - stebėtis reiktų, jeigu šitie moraliniai/vertybiniai reliatyvistai kalbėtų kitaip. Užtat jiems ir neojedinstvos radikaliai priešiška mūsų tautai ir valstybei pozicija yra tiesiog šiaip, šioks toks perlenkimas - lygiai toks pat, kaip ir lietuvių patriotizmas/nacionalizmas.
      P.S. Kažkur kažkas lyg ir buvo rašyta apie drungnumą ir išspjovimą. :)

      Panaikinti
  5. Malinauskas įklimpęs atidavimo procese arba jo bičai ruošė aktą? Valstybės interesus ginantys būtų suradę kitus argumentus..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-03-28 23:27

      Laaabai panašu į tiesą...

      Panaikinti
  6. Aini, aš paprasčiausiai kalbu apie natūralų, prigimtinį nuomonių pliuralizmą. Sūnaus nuomonės skiriasi nuo tėvo, nors šis jį augino ir visko išmokė. Kaimynų nuo kaimyno, nors rodos gyvena tomios pat sąlygomis. Krikščionio nuo krikščionio, nors skaito tą pačią Evangeliją. Ir be jokio piktavališkumo, paprasčiausiai iš prigimties tuos pačius dalykus suprantame šiek tiek skirtingai. Net neaišku kodėl. Kodėl vieniems Verdžio Requiem yra viršūnė, o kiti tik pečiais gūžteli?

    Man kvaila rodos kai kurių čionykščių komentatorių nuostata: jei esi kritiškas ProPatria portale paskelbtam tekstui (ar mums), tai nori lenkams viską parduoti, naikina Lietuvą!

    Na, nenoriu:) Ar gi iš mano tekstų nesimato, kad jei susidurčiau su lenku šovinistu, tai man absoliučiai su juo nepakeliui? Kodėl turėtų būti? Jei man svetimi mūsiškiai perlenkimai (kaip aš manau), kodėl turėtų būti mieli lenko, baltarusio ar ruso?

    Iš tiesų, atrodytumėte protingiau, jei nustotumėte mąstyti tokiais "taip - ne" bėgiais, nes tikrovė paprasčiausiai nėra iš tokių bėgių. Tikrovė nėra du bėgiai, yra sampyna.



    AtsakytiPanaikinti
  7. Malinauskas viską išdėstė tobulai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-03-28 18:44

      Kuriai advokatų kontorai buvo tobulai išdėstyta?

      Panaikinti
  8. Na, ką reiškia nacionalizmas? Taip, aš lietuvis. Bet taip pat žinau, kad Lietuvos valstybė yra nesena, net jei ir būtų tiesa, kad gavuoja 1000 metų. Žinau, kad 19 amžiaus patriotus labiau derėtų vadinti LDK patriotais, galvojusiais apie daugiatautę valstybę. Žinau, kad "moderni lietuvių tauta" - kaip ją suprantame dabar, etniškai ir kalbiškai vientisa, ideologiškai ir praktiškai buvo pagrįsta 19 amžiaus pabaigoje/20 amžiaus pradžioje, naudojantis iš Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos ateinančiomis "tautos- valstybės" idėjomis. Iš to laiko ir su juo susijusios - ir kalbos norminimo pastangos. Pasklaidęs vieną kitą enciklopediją matau, kaip išnyko daug didesnės už Lietuvą etninės bendruomenės ir kadaise klestėjusios valstybės. To nelinkiu, tačiau įmanoma, kad už 500 ar 1000 metų Lietuvos nebebus. Kaip tuo metu jau gali nebebūti ir Lenkijos, Rusijos (užims kaimyninė KInija?), Austrijos ir pan.

    Žinau, kad Lietuva egzistuos tol, kol bus žmonių, kurie tikės, kad yra lietuviai. Ir aš tikiu. Aš esu lietuvis. Beje, dalyvauju veikloje, kuri remia patriotiškumą.

    Tačiau dėl visų anksčiau išvardintų motyvų nacionalinė tapatybė man nėra "amžina tiesa". Taip pat ir dėlto, kad man, kaip katalikui, buvo paaiškinta, kad nacionalizmas nėra amžina vertybė.

    Whoever exalts race, or the people, or the State, or a particular form of State, or the depositories of power, or any other fundamental value of the human community - however necessary and honorable be their function in worldly things - whoever raises these notions above their standard value and divinizes them to an idolatrous level, distorts and perverts an order of the world planned and created by God; he is far from the true faith in God and from the concept of life which that faith upholds.

    Tai tradicionalistams brangaus Pijaus XI tekstas, parašytas praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje, kai visur Europoje nacionalizmai pradėjo tapti agresyvūs ir žinome kuo baigėsi. Na, Lietuvoje taip pat klestėjo švelni autokratija.

    Skubotas vertimas: "Kas išaukština rasę, tautą ar valstybę, ar tam tikrą valstybės formą, (...) ar kitą pamatinę žmonių bendruomenės vertybę, nors būtiną ir gerbtiną savo paskirtimi žemiškuose dalykuose, kas iškelia šias sąvokas virš jų vertės ir sudievina jas iki stabmeldiško lygio, iškraipo Dievo suplanuotą ir sukurtą pasaulio tvarką. Tas toli nuo tikro tikėjimo į Dievą ir nuo gyvenimo sampratos, kylančią iš tikėjimo."

    Kitaip tariant, tikėjimas tvirtina, kad mes visi esame Dievo vaikai ir broliai tarpusavyje. Nacionalinės tapatybės tvirtina, kad esame lietuviai, brazilai, lenkai. Bažnyčia tvirtina, kad galima būti Dievo vaikais būnant latviais ir estais, ir kad tai tik praturtina.

    BET.

    Jei "lietuvis" ir "lenkas" (čia abiem pusėm galioja) šių tapatybių turėtojams tampa svarbesniais už "Dievo vaiko ir brolių tarpusavyje" tapatybę, ir tampa priežastimi vienas kitą suėsti, tai tampa stabmeldystė ir tai prieš Dievą.

    Taip, krikščionybė buvo, yra ir bus tautų sąjungininkė. Tačiau iki tam tikro lygio. Jei peržengs jį, išduos pati save. Išduos savo fundamentalias sąvokas - "artimo meilė", "žmonių brolybė", pradės teisinti vienos ar kitos tautos Kainus, žudančius savo brolius. Išsigims. Kadangi bažnytiniai autoritetai tai aiškiai supranta, parama tautoms yra nuosaiki: taip skirtingumui, taip regioninėms tradicijoms, tačiau be jų sudievinimo.

    Ir šiuo požiūriu man įtartini - ne visi, bet tikrai yra vienas kitas straipsnis Propatria - kuriame katalikybė yra aiškiai subordinuojama tautiškumui, instrumentalizuojama kaip skydas ir ginklas prieš kitus, net prieš katalikus, tik kitos tautos. Vietoj to, kad švelnintų - kaip norima Evangelijoje, tikėjimas tampa tuo, kas priešina.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Jei turite šiek tiek proto, tai suprasite, kad tie, kurie atsakingi už katalikų tikėjimą mūsų krašte (vyskupai), pamatę nuolatos peržengtas ribas proPatria anksčiau ar vėliau turės atsiriboti. Malinauskas rašė savo vardu, bet jis yra, jei neklystu, oficialus vyskupų konferencijos konsultantas. Tiesioginis referentas vyskupams, kad kažkas aiškina - taip pat ir lietuviškos katalikybės vardu - kad "lenkams" vienuolyno nereikėjo atiduoti. Nemanau, kad jo išdėstyta pozicija daug skirtusi nuo tos, kurią iuo klausimu skelbtų vyskupų konferencija.

    Tada atsidursite čia jūsų gausiai spausdinamų "katalikų tradicionalistų" pozicijoje. Jų saujelė, bet jie tvirtina, kad visi kiti, jau kelios kartos kardinolų ir popiežių nieko nesupranta, yra bedvasės iškamšos, yra išdavikai ir eretikai. Sako tai tiesiai arba tarp eilučių. Kai vyskupai nuo ProPatria, kaip "tautinio - katalikiško" portalo atsiribos, kas tada? Redaktoriai dės "prokatalikiškus" straipsnius, kur jie tvirtins , kad geriau už vyskupus supranta, kas tikėjimas ir su kuo jį valgyti? O taip, kiekviename kontinente yra taip sakančių. Bet jie kelia liūdesį...

    Ač matau ProPatria nišą ir vietą Lietuvos viešame diskurse, taip pat ir katalikiškame. Ir man nuoširdžiai būtų gaila, jei užsižais tokiais straipsniais, dėl kurių didžioji Bažnyčia turėtų atsiriboti, o Propatria, kaip tokais atvejais dažnai būna, užimtų tik herojišką - pranašišką teisios aukos vaidmenį, kuris kitiems būtų nei motais.



    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-03-28 23:26

      Kažkoks nesveikas tas Jūsų tikėjimas, Bažnyčia, ir pati religija, ponas Nemo. Dabartinis popiežius puikiai tai įrodo... Kažkodėl labai abejoju, kad ProPatria puls ant kelių prieš tokius veikėjus vyskupus, popiežius ar bet kokius kitus apsišaukėlius ar psicihinius ligonius, kurie nori sunaikinti savo Tautas ar baltąją rasę.

      Panaikinti
  10. Anonimiškas2017-03-27 21:13

    Suprask taip: Į šmeižikišką neišmabėlio teisininko Rasimo rašinėlį nedelsiant reagavo jaunas altruistiškos sielos kitas teisininkas.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Che, spėjau parašyti komentarą apie Vakarų tolerastus, alach-babachų siautėjimo kontekste VIETINIAMS pamokslaujančius apie atvirumą ir toleranciją. :D
    Atkreiptinas dėmesys į eilinę susireikšminimo demonstraciją: "Jei turite šiek tiek proto, tai suprasite [...]" ("nes juk tik bepročiai didžiai teisingos MANO nuomonės neklauso"). Kaip jau esu sakęs - hubris. ;)
    Ir, be abejo - nacionalizmas NIEKUO nesiskiria nuo šovinizmo. Visai (na, nebent toks grynai identitetinis - žinote, šaltibarščiai, kepurinės...). Štai ir tas Pijus kaip sykis apie nacionalizmą rašė. Ir gynybinė pozicija prieš ilgą manipuliavimo religija šovinistiniais tikslais "patirtį" turinčią SVETIMOS (ar net svetimų - Rusija irgi savo interesų turi) valstybės "penktąją koloną", kad apgintum SAVO tautą ir valstybę yra jau beveik "stabmeldystė ir tai prieš Dievą". Priekaištai lyg ir "abiems pusėms", bet "raunamasi" TIK ant Pro Patria. Simptomiška. ;)
    O, ir taip, "Lietuva egzistuos tol, kol bus žmonių, kurie tikės, kad yra lietuviai" - nesvarbu, kokios spalvos, kur gyvens ir kokia kalba kalbės - bile būtų "Dievo vaikai ir broliai tarpusavyje". :)
    Vienžo, raminkitės, Pro Patria, su savo nacionalizmu, nes blogai baigsit! Tai sakau AŠ, Jo Didenybė Niekas! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. :) Pikc, jau anksciau rasiau - visi cia mes esame didenybes ir niekai. Tik kitais zodziais. Galiu pasakyti ir tokiais: cia nei vienas neturi normatyvines galios kitam. Na, noriu, raminu Pro Patria. Tu, nori, ramini mane. Noresiu, paraminsiu as tave. Kai turesiu upo. Na ir ka?

      Ir ne, as nemanau taip, kaip parasei pas save komentare ir nepadariau tokiu sugretinimu, kaip kad padarei. Is tiesu, taip nemanau ir taip neteigiau.

      Na, kam toks teiginys: "Ir, be abejo - nacionalizmas NIEKUO nesiskiria nuo šovinizmo"?

      Nera mano komentare nieko, kas pagristu toki teigini. Priesingai, yra pasakyta, kad nacionalizmas yra gerai. Nes, pridursiu, mus padaro kazkuo, mums suteikia apciuopiama forma. Blogai prasideda, kai nacionalizmas mus pradeda daryti agresyviais ir priesais, kurie iesko priekabiu uztvoti, net jei ir nera uz ka. Uz tai, kad priesas.

      Panaikinti
    2. Netikiu savo akim! Kur dingo chamizmas, arogancija, "žąsiukai"? Kas čia per netikėtas brandumo šuolis? Ką gi, kaip sako, politesse oblige, tokiu atveju ir aš susilaikysiu nuo aštrių komentarų. Vis dėlto, pirmas įspūdis dažnai būna klaidingas, tad, ko gero, verta laikytis, angliškais didžiai moksliniais terminais kalbant, "a wait-and-see approach". :)

      Panaikinti
  12. Vytautas Ka2017-03-27 23:06

    Svarbiausia, visiems gražinti nuosavybę. Už durų jau laukia n skaičius (girdėjau -80 000) lit'w'akų.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item