Vilniaus Forumas: „Ar Vyriausybė mano, kad verslas turi spręsti, ko reikia aukštajam mokslui?“

Propatria.lt nuotrauka

Visuomeninis judėjimas Vilniaus forumas kreipėsi į Seimo ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkus, premjerą ir Švietimo ir mokslo ministrę dėl kovo 6 d. S. Skvernelio sudarytos darbo grupės „Pasiūlymams dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo parengti“ sudarymo principų ir keliamų tikslų.  Vilniaus forumo atstovai klausia, ar Lietuvoje ir toliau bus tęsiama visuomenei ir valstybei pražūtinga neoliberali aukštojo mokslo politika.

„Aukštojo mokslo reforma pradedama tinklo optimizavimo klausimu, kuris yra jau beveik dešimtmetį eskaluojamos idėjos jungti universitetus tąsa. Tačiau šio klausimo sureikšminimas ir pavertimas svarbiausiu bei prioritetiniu skatina abejoti, ar skelbiama nauja universitetų  pertvarka iš tiesų nėra tik dar vienas mėginimas stambinti institucijas, nekeliant ir nesprendžiant sisteminių problemų, kurias sukūrė ligšiolinės pastangos aukštojo mokslo srityje beatodairiškai diegti neoliberalizmo ideologija grindžiamus „laisvosios rinkos“ principus. Tai, kad planuojant jungti universitetus [...] nesvarstoma Universiteto misija tautai ir Lietuvos valstybei, leidžia teigti, kad ir ši Vyriausybė nėra pasiryžusi stabdyti vykdomo aukštojo mokslo suprekinimo ir jau sustambintų universitetų vertimo akademinio verslo įmonėmis“, – rašoma Vilniaus forumo paklausime.

Vyriausybė, vienu iš pagrindinių savo prioritetų paskelbusi švietimą, pirmiausia dėmesį atkreipė į aukštojo mokslo sritį. Čia bene pagrindiniu tikslu paskelbtas aukštųjų mokyklų jungimas ir stambinimas. Premjeras S. Skvernelis kovo 6 d. sudarė valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupę, kuriai iki balandžio 28 d. pavesta pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.

Vilniaus forumo paklausime atkreipiamas dėmesys, jog S. Skvernelio sukurtos darbo grupės branduolį sudaro verslo atstovai ir valstybės pareigūnai, bet joje nėra nė vieno žmogaus iš akademinės srities, meno ar kultūros pasaulio, todėl nėra asmenų, turinčių tokiam darbui reikalingos akademinės patirties, valstybiniu mąstymu grįstą požiūrį ir gebančių atsispirti suinteresuotų grupių spaudimui.

Paklausimo iniciatorių teigimu, darbo grupės sudėtis ir jau priimti sprendimai rodo, kad politinės nuostatos lieka iš esmės nepakitusios ir nesistengiama aiškiai apibrėžti sujungtų universitetų įsipareigojimų visuomenei ir valstybei, o tik patenkinti naudos iš surinkinto aukštojo mokslo sau siekiančių sluoksnių interesus.

Švietimo politikos formuotojams adresuoti devyni klausimai, prašant atsakyti, ar pasirinktas universitetų tinklo pertvarkos kelias ir jų mechaniško stambinimo būdas reiškia tai, kad Lietuvoje bus tęsiama pražūtinga neoliberali aukštojo mokslo politika. Prašoma paaiškinti ir ar numatoma universiteto tinklo pertvarka yra grindžiama kokia nors nuoseklia ir aiškia paties universiteto ir paskirties visuomenėje ir valstybėje vizija, ar ji yra tik dar vienas mėginimas lengviausiu ir trumpiausiu keliu „optimizuoti“ ir sumažinti universitetų išlaikymo išlaidas valstybės biudžetui.

Taip pat klausiama, ar verslo atstovų vyravimas darbo grupėje neliudija, kad Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija vadovaujasi neoliberalizmo ideologijos nuostata, kad verslo atstovai geriausiai išmano ir atstovauja visuomenės interesus net ir aukštojo mokslo srityje, o radikalus šios srities surinkinimas savaime ir geriausiai išsprendžia aukštojo mokslo problemas.

Vilniaus forumas kelia ir klausimą, ar atsiribojus ir užsidarius nuo visuomenės ir akademinės bendruomenės vykdoma universitetų tinklo pertvarka nėra iš anksto pasmerkta tapti dar vienu mėginimu siaurame žmonių būryje perskirstyti dėl įgyvendintos neoliberalios „krepšelinės“ aukštojo mokslo reformos dar labiau sumenkusius  universitetų žmogiškus ir finansinius išteklius.

Visą paklausimą galima perskaityti ČIA.