Arvydas Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos — Valstiečių ir ž...

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos — Valstiečių ir žaliųjų partijos — vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta. Skelbiame šios kalbos tezes.

***

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Deja, ši džiugi šventė, išliekant dabarties demografinėms ir emigracijos tendencijoms, taps pirmu ir paskutiniu lietuvių sukurtos valstybės šimtmečio paminėjimu.

Lietuvių kalba — istorinis energijos šaltinis trijų milijonų tautai; kalbėjusi šia kalba bendruomenė išplėšė iš amorfiškos buvusios LDK teritorijos Vakarų žemes ir sukūrė šiuolaikinę Lietuvos Respubliką. Buvo įgyvendinta daugiau nei prieš 300 metų pasakyta Mikalojaus Daukšos tiesa: Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. 

Šiuo metu, spaudžiant tiek vidaus, tiek užsieno jėgom lietuvių kalba puolama kaip visuomenės formavimo ir jos gyvavimo pamatas; agresyviai reikalaujama keisti jos rašmenis ir fonetinį skambėjimą; lygia greta vulgarizuojama jos leksika. Iš valstybinės kalbos statuso lietuvių kalba stumiama į marginalinės kalbos vietą. Tai pasakytina apie jaunuomenės mokymo programas, o ypač apie bendrą Švietimo ir mokslo ministerijos politiką.

Lietuvos idėja — tai lietuviškumo gyvavimo idėja. Klaidžiojant LDK istorinėse erdvėse šios idėjos rasti negalima. Tuo tarpu visai šalia, Latvijoje, ši idėja gyva jau daugiau nei 100 metų. Tai — Dainų švenčių tradicija. Latviui ar latvei, išpažįstantiems Dainų šventes kaip savo pasaulio pradą ir savo tapatumą, nekyla klausimo, kas jie esą. Tuo tarpu lietuvis vis dar klausia, kas jis ir blaškosi LDK ir Lenkijos istorijoje. Ir nors 1988-1990 metų išsivadavimą iš TSRS imperijos kartu su Baltijos valstybių broliais ir sesėmis vadinome dainuojančia revoliucija, šitai nedaug ką pakeitė. Ne vienas ir ne du viešosios erdvės veikėjai agresyviai įrodinėja, kad mūsų tapatybė — ne baltiškos, o lenkiškos kilmės. „Lenkijoje dainų švenčių nėra, vadinasi, nereikia jų ir mums”, — skamba vieši pareiškimai. Toks požiūris įtakoja ir visuomenę, ir pirmuosius valstybės asmenis: į Dainų šventę Lietuvoje žiūrima kaip į koncertą ar karnavalą, t.y. tik viešą renginį. 

Keliasdešimt inteligentų, o ne valstybės institucijos pagaliau įkūrė visuomeninį fondą ir paskelbė Vyčio pamiklo sostinės centre konkursą. Ne tik paskelbė, bet ir nuvedė šią iniciatyvą iki pabaigos. Lietuvos šimtmečiui sukurtas puikus heraldizuotas Vyčio paminklas, kuris jau gaminamas. Didžiausi šios iniciatyvos priešininkai buvo Vilniaus meras ir Kultūros ministerija. Tuo tarpu Vytis — valstybės simbolis,  paradoksaliausiu būdu susiejantis istorinę ir pastarojo šimtmečio Lietuvą. Net jeigu šis šimtmetis taptų paskutiniuoju mūsų žygiu, mes išjotume į nežinią kilniai ir garbingai.

Geopolinė aktualija. Rytinis kaimynas Baltarusija išgyvena veržlų LDK tradicijų gaivinimo metą. Kone visa akademinė ir kultūrinė visuomenė jau seniai susitapatinusi su istorinės Lietuvos visuomene. Lietuvos didieji kunigaikščiai, Žalgirio ir visi pagrindiniai istoriniai mūšiai įvardinami kaip baltarusių tautos nuosavybė. Kultūrinis LDK palikimas ir kūrybinės LDK asmenybės — baltarusiai. Politinis Baltarusijos elitas jau akivaizdžiai palaiko šią tradiciją, perkeldamas ją į tarptautinius renginius. Nebedaug reikia, kad istorinis Lietuvos Vytis vėl taptų Baltarusijos herbu (juo jis jau buvo), o šalis būtų pavadinta slavišku vardu Litva. Tuo būdu lietuviai turėtų priimti į savo „tapatybės arealą” dešimties milijonų „naujų LDK lietuvių” tautą. Pasekmės būtų pražūtingos, galinčios sukelti net karinius konfliktus.

Lietuvių kalbos ir baltiškos kultūros Lietuva verta valstybės istorinės —  Vyčio vėliavos. Tautiška Trispalvė turėtų užleisti vietą Vyčiui kaip dabartinės valstybės vėliavai. Trispalvė mums liks, ji liudys XX amžiaus kovas ir laisvę. Tuo tarpu valstybine vėliava tapęs Vytis liudytų  ne tik istorinę, bet ir paskutinės mūsų būties LIETUVĄ.


Susiję

Kalbos politika 3000805660502537191

Rašyti komentarą

  1. Dėkui autoriui. Teisingai glaustai, įtaigiai, bet su vėlinių nuotaika.
    Keli įdomūs momentai.
    "Lietuvos idėja — tai lietuviškumo gyvavimo idėja" - svarbus ir gilus įvardijimas.
    Kultūros ministerija prieš Vytį. Kažkoks paradoksas. Tagi kokiais 1980m "kultūrinikai"
    irgi būtų prieš Vyčio statymą lenino aikštėje. Netoli nuėjome.
    "Reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta". Reiktų įvardinti pavardėmis. Lietuva turi žinoti savo newpaleckius.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na, šiaip pavardžių rašyba nėra kalbos keitimas. Gi nereikalaujama įvesti naujų žodžių, naujo tarimo, antros valstybinės kalbos, tai tik pavardės.

    Jūs pagalvokite apie atvirkščią situaciją - įsivaizduokime, kad Ainio pavardė yra Mackevičius. Įsivaizduokime kad dėl kažkokių motyvų jis, o gal jo jau ketvirta jo giminės karta atsidūrė Krokuvoje.

    Ir įsivaizduokime, kad kadangi lenkų alfabete nėra "č", jį perrašo net ne "Mackevicius", o kokiu "Maczkieviczius". Jis tada pasiteirauja ar nėra įmanoma užrašyti "Mackevicius" - kas techniškai labai įmanoma. O tada tokiame tinklalapyje "ProPatria.pl" jam replikuojama, kad jis tegu nedrįsta lenkų lituanizuoti, keisti lenkų kalbos fonetinio skambesio, agresyviai nurodinėti ir vulgarizuoti.

    Dėl savo pavardės rašybos.

    Na, man tai asmeniškai atrodo neproporcinga. Tai būtų proporcinga kokių latvių atžvilgiu, kai anksčiau buvo bandyta rusų kalbą prakišti kaip antrąją valstybinę. Bet vien pavardžių atžvilgiu, neproporcinga.

    Kitas dalykas, kodėl koncentruojamasi vien į lenkus ir vien "okupantų perspektyvoje"? Mus sieja istorinis likimas, kuris mums, kaip lietuviams, nebuvo visada geras, bet vėlgi - kartos keičiasi, aplinkybės keičiasi, nereikia užfiksuoti savo požiūrio 1938 metų realijose.

    Taip pat alfabeto atžvilgiu - paskaičiau apie lenkų alfabetą, tai ten sakoma, kad tokios raidės kaip W, Q yra išmoktos iš vokiškų teritorijų, kur rašytinė tradicija buvo ankstesnė, ir yra naudojamos žodžiuose, kurie taip pat perimti iš saksų ir pan. Rašytinėje tradicijoje w yra fiksuojama berods nuo VII amžiaus, dar prieš lenkų kaip tautos ir valstybės atsiradimą. Q tai iš viso lotynų alfabeto raidė. Virš 20 raidžių mes perėmėme iš to alfabeto ir jaučiamės lietuviai, o jei priimsi dar vieną, tai jau išduosime savo kalbą, pasak Juozaičio?

    Na ar tikrai? jei tikrai, tai mes seniausiai save esame išdavę su kitomis dvidešimt lotyniškų raidžių.

    Kitas dalykas. Nors lenkai istorinė mažuma, atsiminkime, kad kokia W yra naudojama anglų, ispanų, švedų ir vokiečių alfabete. Gali būti, kad žmogus iš tų kraštų persikels į Lietuvą ir paprašys dokumento su savo pavarde, absoliučiai be jokių intencijų suispaninti ar sušvedinti lietuvių kalbą. Pavyzdžiui švedui su lietuve gims vaikas. Jis keliaus atostogų atgal į Švediją, o ant lietuviško dokumento jo vaiko pavardė bus sulietuvinta ir pasienietis prie sienos sakys - jūsų pavardės skiriasi viena raide, gal čia ne tavo vaikas? Atimame. O mes patys norėtume su tokia problema susidurti Švedijoje? O jei dar perskaitytumėte, kaip karštai koks švedas gina savo šalį nuo "lituanizacijos"? Nors čia juk visai ne apie tai.

    Kažkaip rašybos problemą suvokti vien "lenkų okupantų" kontekste yra per siaura.



    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-03-20 18:36

      o kodėl lietuviams neužkliūna JAV praktika? Ten jokių lietuviškų 'paukščiukų", visos moterys gauna vyriškas pavardes, ir nepasiunta.P.Alma Adamkienė penkiasdešimt metų gyvena kaip "Adamkus", ir buvo viskas gerai,jokio priekaišto.

      Panaikinti
    2. "o kodėl lietuviams neužkliūna JAV praktika" - citata.

      Gal todėl, kad lietuviai JAV nesudaro 86,67 % šalies gyventojų populiacijos.

      Panaikinti
    3. Čia gal kitas atvejis - lietuviai nemano, kad jie turi teisę reguliuoti kitos šalies valstybinės kalbos vartojimą ir kad, tapę kitos šalies piliečiais, ne privalo taikytis prie vietinių įstatymų, bet (palaikomi vietinių mankurtinių šiukšlių) turi teisę reikalauti, kad vietiniai įstatymai būtų keičiami pagal jų pageidavimus.

      Panaikinti
  3. Šis veikėjas labai kontraversiška asmenybė: AMB naudai atsisakymas kandidatuoti, atvėrė kelią komunistams ilgam įsitvirtinti valdžioje,"Istorinė klaida" suskaldė visuomenę, "Filosofas su plyta" ant Mažvydo bibliotekos laiptų...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2017-03-20 15:04

    Teisingai valstieti, paprastai liaudiškai, šis ,,filosofas'' yra praradęs pasitikėjimą.

    AtsakytiPanaikinti
  5. PUIKIAI suprantu, kodėl libkonai uždraudė šitą kalbą sakyti. Ir suprantu liberastų demagogijas dėl kalbos (ir ne tik) - aniems tautiniai dalykai apskritai nesuvokiami, todėl jie mato tik technines problemas - ten raides pakeisti, ten pigios darbo jėgos užvežti, ten pavadinimus perrašyti. Koks gi skirtumas? Ir lenkų šovinizmas jiems ne problema, nes kam gi pyktis dėl kažkokių visiškai neesminių dalykų (tiesa, patys lenkai mano kitaip - bet čia jų principai, mums gi savų turėti nereikia - būkim atviri ir tolerantiški). ;)
    Grįžtant prie A. Juozaičio teksto, negalėčiau sutikti su jo nuomone dėl vėliavų. Pirma, tai pačiame siūlyme yra tam tikras prieštaravimas: "Lietuvos idėja — tai lietuviškumo gyvavimo idėja. Klaidžiojant LDK istorinėse erdvėse šios idėjos rasti negalima." versus "Tautiška Trispalvė turėtų užleisti vietą Vyčiui kaip dabartinės valstybės vėliavai." Bet juk būtent Trispalvė ir yra tos lietuviškos Lietuvos vėliava, tuo tarpu, kaip istorinė Vyčio labiau siejasi su daugiataute LDK. Mano, galva, turėtų būti taip, kaip yra - prisimename savo praeitį (simbolis - Vytis), bet dabar gyvename (tiksliau, turėtume gyventi) tautinėje valstybėje (simbolis - Trispalvė). Baimė, kad baltarusiai nusavins Vytį nėra pakankamas pagrindas tai keisti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2017-03-20 22:05

    O kur dingo Juozaicio baltoskandija? Nusivylet pardave mus skandinavams?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2017-03-21 20:57

    Paviršutiniškas ir primityvus songailiškai - pankiškas paistalas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. KAS kalba apie "paviršutiniškumą ir primityvumą"? :D

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2017-03-22 19:19

    "lietuvių kalba puolama kaip visuomenės formavimo ir jos gyvavimo pamatas"

    "Mūsų" mokyklose trečios kl. liet. k. vadovėlyje rasime tokią užduotį: Kokie žodžiai sakinyje atsako į klausimą KO DAUG?

    Kaip jums? Kas čia per gramatika?..

    AtsakytiPanaikinti
  9. Kadangi vis išlenda liberastiniai mankurtai su savo demagoginiais išvedžiojimais („pavardžių rašyba nėra kalbos keitimas“, reakcija „vien pavardžių atžvilgiu, neproporcinga“ „kodėl koncentruojamasi vien į lenkus ir vien "okupantų perspektyvoje"“, „Virš 20 raidžių mes perėmėme iš to alfabeto ir jaučiamės lietuviai, o jei priimsi dar vieną, tai jau išduosime savo kalbą, pasak Juozaičio?“, „atims vaikus prie sienos dėl pavardės“ ir pan. nesąmonės), verta kiek iš arčiau pasižiūrėti į jų „argumentus“. Tiesą sakant, jie jau visi seniai „sumalti“, tad čia tik tokia mini apžvalga.
    Taigi, iš eilės.
    1. „Pavardžių rašybos keitimas kalbos nepakeis“ – čia „patogiai“ pamirštama, kad ta pavardė – tai ne „nikas“ snukiaknygėj. Šitie nelietuviški užrašai privaloma tvarka turės būti naudojami visuose dokumentuose, visose srityse. Dar daugiau – ir tariami tie svetimi asmenvardžiai turės būti ne pagal lietuvių, o pagal svetimos kalbos taisykles (beje, piktybiški veikėjai turėtų progą kabinėtis dėl „diskriminavimo“ ir „pavardės iškraipymo“, nes juk tuos svetimvardžius ir ištarti reikės, ir kartais netgi užrašyti pagal tarimą - pvz. jei telefonu sudiktuoja).
    2. „Čia tik trys raidės“ (suprimityvinta versija – čia tik „w“). Pirma, ne „tik trys“ – yra dar ir svetimų kalbų diakritiniai ženklai, keičiantys tarimą – kokiu argumentu remiantis bus galima jų nenaudoti, jei jau keičiame abėcėlę? Antra, kodėl vien apie lenkišką rašybą sukasi kalbą? Kuo kitos kalbos blogesnės? Precedentas sudarys sąlygas VISŲ lotyniška (ir kodėl TIK lotyniška?) abėcėle grįstų kalbų atstovų reikalauti savo „teisių“. Kalbininkas K. Garšva paskaičiavo, kad tokiu atveju lietuvių abėcėlę reiktų „praturtinti“ apie 150 raidžių (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kalbininkas-perspeja-abeceleje-atsiras-150-nauju-raidziu.d?id=64703121). Trečia, kalbame net ne apie raidžių, o apie svetimos kalbos sistemos, įskaitant rašybą ir tarimą, įvedimą VIETOJ valstybinės. Pavyzdžiui, kokioje „Przyszczębinski“ pavardėje netgi nebūtų tos „w“, tad (jei ignoruosime realią tikimybę, kad bus reikalaujama tą pavardę užrašyti su „ń“), vadovaujantis „progresyviąja logika“ čia jau išvis lietuviškas užrašas, jokio kalbos keitimo, ne? :)
    3. „Pavardė yra privati nuosavybė“ – šitas „argumentas“ irgi seniai „suvartytas“: gi kalbame apie piliečio ryšį su savo valstybe ir įrašus valstybės išduotuose dokumentuose, tad čia galioja valstybės tvarka, o ne „mano kiemas – ką noriu, tą darau“. Štai paprasčiausias pavyzdys, parodantis tokių‚ argumentų“ absurdiškumą: jei pavardė - mano nuosavybė, vadinasi, galiu elgtis su ja, kaip tinkamas – keisti, kaip noriu, užrašyti, kaip noriu. Galų gale – galiu išvis jos atsisakyti – gi mano nuosavybė, tai koks kieno reikalas, ne? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. 4. „Čia svarbu už svetimtaučių ištekėjusioms moterėlėms“ (net pateikiami pagraudenimai, kaip iš jų vaikus atimti gali :)). Pirmiausia, čia viskas paprasta: kurios šalies pilietis esi, tos šalies taisyklėms ir paklūsti. Pasirinkai svetimą pilietybę – tai ir gyveni pagal jos įstatymus (įskaitant užrašus dokumentuose), o jei Lietuvos – tada taisyklės lietuviškos. Pasakos, kaip švedų pasieniečiai konfiskuos vaiką dėl pavardės yra tiek pat vertos, kiek postringavimai, kad rusų pasieniečiai padarys tą patį, kadangi pavardė ne kirilica užrašyta. Jei pasas Lietuvos – tai ir NEPRIVALO būti užrašyta nei švediškai, nei rusiškai, nei dar kaip nors – o PRIVALO būti lietuviškai. Ir tiek švedų, tiek rusų pasieniečiai tą supranta – skirtingai, atrodo, negu „progresyvai“. :) Antra, apskritai visas šitas apsimetinėjimas, kad rūpinamasi "importo" panūdusiomis moterėlėmis, yra gryniausia demagogija – gi visiškai akivaizdu, KAS ir DĖL KO šaršalą dėl nelietuviškų užrašų kelia. „Progresyvų“ – „lenkų“ šovinistų „šabo gojų“ apsimetinėjimais kvailiais būtent taip ir atrodo – kvailai (juolab, kad patys „lenkai“ savo tikslų neslepia – bet apie tai vėliau). Tokia manipuliacija nėra nauja: prisiminkime kad ir barnevernetiško vaikų biznio demagogiją, jog čia viskas dėl vaikų saugumo, genderinės Stambulo konvencijos rėmėjų aiškinimus, kad čia kovai su smurtu prieš moteris, homikų apologetų, bandančių „prastūminėti“ „šeimų įvairovę“, aiškinimus, kad čia viskas dėl „vienišų motinų“, galų gale – sovietinių okupantų aiškinimus, kad jie eina darbo liaudies vaduoti iš priespaudos. Nihil novum, kaip sako. :)
      5. „Reikia atstatyti autentišką pavardžių rašybą“. Apie tą „autentiką“ jau nemažai prirašyta (pvz. http://www.propatria.lt/2017/03/jonas-juodagalvis-neuzsirasysi-antkapio.html, http://alkas.lt/2011/10/07/z-zinkevicius-vilnijos-lenkakalbiu-gyventoju-pavardziu-kilme/, http://alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/, http://www.lzdraugija.lt/2017/01/kazimieras-garsva-asmenvardziai-lietuvos-kulturos-paveldas/), tad trumpai galima pasakyti tik tiek: tuo siekiama įteisinti okupacinės valdžios sprendimus, ir tiek.
      6. „Taigi čia tik pavardės, tad tokia reakcija neproporcinga“. Jeigu kas yra visiškai naivus, gal ir gali patikėti, kad tie „progresyvai“ nė velnio nieko nenuraukia ir nežino to, ką tomševskinė neojedinstva atviru tekstu deklaruoja – t.y. kad jiems reikia NE "tik pavardžių", o pavardžių+gatvėvardžių+vietovardžių+antros kalbos (o realiai – lenkų kalbos VIETOJ lietuvių kalbos, ką jie jau dabar demonstruoja – pvz. http://i1273.photobucket.com/albums/y406/Pikc_Kazinkavicius/jaroslaw_zpst6o9atmq.jpg), lietuvių apsigyvenimo „lenkiškose“ teritorijose ribojimo ir apskritai – autonomijos (http://www.propatria.lt/2013/11/anatolijus-lapinskas-tautiniu-mazumu.html, http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/26017, http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/seimo-teisininkai-tautiniu-mazumu-istatymo-projektas-priestarauja-konstitucijai-431466). Suprantama, „progresyvai“ „nežino“ ir to, kad tomaševskininkai ne tik neatsiribojo nuo jedinstvos/jednošč separatistų, bet jau seniai su jais tapatinasi ir jaučiasi esą jų „tradicijų tęsėjai“ (http://alkas.lt/2012/06/18/lietuvos-lenkai-latvijos-rusams-%E2%80%9Ear-ne-metas-mums-susivienyti-kovoje-uz-savo-teises/).
      Taigi, turime grupę veikėjų, kurie nominaliai yra lietuviai ir Lietuvos Respublikos piliečiai - bet aktyviai skleidžia antilietuvišką ir antivalstybinę propagandą/demagogiją priešiškai nusiteikusių jėgų naudai. Paprastas klausimas: kaip tokia fauna vadinama? ;)

      Panaikinti
    2. Pikc. Puikiai sudėliota!
      Panašūs argumentai sukosi ir mano galvoje, bet neprisiverčiau prisėst ir padirbėt.

      Panaikinti
    3. Na, mano nuopelno čia nedaug - visi šitie argumentai jau seniai, kaip sako, "ant lėkštutės mėlynais kraščiukais" sudėlioti - kaip ir pačių "liankų" pareiškimai. O va, kodėl "progresyvai" apsimeta visiškais imbecilais ir jų niekaip "nemato" arba pateikia savo idiotiškus "išvartymus", bandydami maskuoti "liankų" poziciją - čia jau atskiras klausimas. ;)

      Panaikinti
  10. Pikc, matai, tik imbeciliškai gagenantis mankurtas žąsiukas (skamba beveik kilmingai:)) gali manyti, kad aš "mąskuoju liankų poziciją". Aš neturiu tokių intencijų. Aš stengiuosi, kad mano pozicija būtų protinga, kiek įmanoma, tiek lenkams lietuvoje, tiek lietuviams Lenkijoje, tiek graikams Švedijoje ir švedams Ispanijoje. ES teisme šiuo klausimu bylinėjasi ne vien lenkai Lietuvoje, bet daug kitų žmonių kitose šalyse ir nėra lengva nustatyti kelis bendrus principus, o tokių principų reikia dėl masinio laisvo judėjimo.

    Man svarbu yra kalbinės tradicijos derinimas su asmens poreikiais ir teisingumu. O tai nėra pritarimas nei vienu būdu kokiam lenkų ar kitokiam šovinizmui. Būtent todėl, kad man toks šovinizmas visiškai neteisingas ir negali tapti daugumai priimtina taisykle.

    Tačiau jau baigiu priprasti, kad šiame forume netrūksta specializuotų psichiatrų, kurie žino tik vieną diagnozę (negageni kaip aš? Tai esi idiotas!) ir sofos žvalgybininkų, gerai žinančių kas čia kuo maskuojasi.

    Čia kas liečia tavo garsinius papirsčiojimus.

    Dabar kas liečia rimtesnį turinį, tai pasakysiu taip - yra elementų, kuriuos reiktų rimčiau pastudijuoti - ir gal save pakoreguoti, paskui yra kitų, kurie ne itin stiprūs, labiau situaciniai, o jei tu juos palydi tavo lygio žmogui būdingu emociniu burbulų šantažėliu iš serijos, kad "tik idiotai jų nesuvokia" ir kad viskas jau seniai "suvaryta", man tai nerūpi. Tai tušti ir beverčiai žodžiai.

    Man rūpi teiginys, o ne žąsiuko gagenimas, kad šitas teiginys yra galutinis taškas.

    Taigi, ačiū už tą rimtesnę pusę darbo - ne gagenimą - kurį padarei surinkdamas nuorodas ir autorius, dėl kitko man nusispjaut.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Jargau, susireiškminę šiukšlės vėl pasijuto užkalbinti. :)
    P.S. "Entelekto" gelmes, pademonstruojant žodžio "mankurtas" prasmės "žinojimą" - "užskaitau", kaip sako. :D

    AtsakytiPanaikinti
  12. Anonimiškas2017-03-24 19:17

    Prisiminkim- nuo drąsaus A.Juozaičio teksto platinimo 1988 metais prasidėjo sąjūdžio grupių plėtra…TS, baugščiai tylint valstiečiams , vetavo teisingą, atvirą ir skaudų Arvydo Juozaičio žodį apie Lietuvos dabartį ir ateitį .. Kas po tokių antidemokratinių TS vedlių akibrokštų dar gali rimtai tvirtinti, kad TS ,neva, Sąjūdžio linijos tęsėja..

    Dar Volteras sakė, jog ,,aš nepritariu tam, ką tu sakai, bet ginsiu iki mirties tavo teisę tai sakyti”...
    Keli keistapročiai inteligentai,įskaitant rašytoją L. Jakimavičių, nesuvokė teksto apie A.J. atšauktą pasisakymą seime kovo 11 d. žinios piliečiams prasmės ir pila asmeniškumus apie A.J., jo virsmus, ar tekstus.. O žinios protaujantiems buvo dvi:
    1) Anūkas ir ko, baugščiai tylint valstiečiams, užčiaupė burną nusipelniusiam Sąjūdžio žmogui kreiptis į Seimą ir piliečius kovo 11 d.
    2) Piliečiai neteko galimybės išgirsti teisingo ir liūdno A.J. konstatavimo, jog dar kito šimtmečio Lietuva nebeturės (valstybės ir tautos nebeliks)..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "Prisiminkim- nuo drąsaus A.Juozaičio teksto platinimo 1988 metais prasidėjo sąjūdžio grupių plėtra…" - gal ponui "galvos daktaro" paslaugų reiktų?

      Panaikinti
  13. Na taip, pripažįstu, kad mankurtą panaudojau dėl skambesio, o ne dėl prasmės. Mankurto žodžio prasmė yra: pamiršti praeitį, būti priverstam ją pamiršti.

    Tai jo, netikslu naudoti žąsiukų atžvilgiu tokį terminą: jie praeities nepamiršo, paprasčiausiai jos niekada ir nežinojo:)

    Tai čia koks terminas tiktų? "Mankurtai nuo gimimo, prigimtiniai mankurai, natūralūs mankurtai, kultūriniai mankurtai":)

    Skamba tikrai geriau elegantiškiau, nei vien "mankurtas":)

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item