Šiaurės Europos šalys stiprina gynybą

Kol Vokietija kariuomenę žada didinti 5-iais tūkstančiais karių, Suomija, penkiolika kartų mažesnė šalis, paskelbė ją didinsianti 50-čia ...

Kol Vokietija kariuomenę žada didinti 5-iais tūkstančiais karių, Suomija, penkiolika kartų mažesnė šalis, paskelbė ją didinsianti 50-čia tūkstančių. Helsinkis baigė rengti naują planą, kaip stiprinti gynybą, kai Rusija siekia užsitikrinti savo įtakos sferas. Į Maskvos politiką reaguoja ir kitos Šiaurės šalys: kai Rusija dislokuoja vis pažangesnes raketas Kaliningrade, Danija pradėjo svarstyti savo priešraketinio skydo kūrimą, o Norvegija rengiasi į Aljanso batalioną Lietuvoje atsiųsti tankų kuopą.

Suomija trečdaliu sumažino pajėgas prieš penkerius metus, bet Krymo aneksija baigė laikus, kai ji galėjo kliautis savo neutralumu. Vyriausybė parengė ir teiks parlamentui planą 230-ies tūkstančių šauktinių kariuomenę papildyti dar 50-čia tūkstančių karių. Ataskaitoje sakoma, kad nesaugumas išplito. Tiesiogine grėsme Rusijos Helsinkis nepavadino, bet pripažino, kad jėga dabar naudojama greičiau – Maskva siekia turėti įtakos sferą ir strateginius sprendimus priima bei koordinuotą karinę jėgą naudoja staigiai, tad sutrumpėjo laikas reaguoti.

Kitą dešimtmetį Suomijos laukia milijardų eurų vertės pirkimai – naujų karo laivų ir lėktuvų, bet kol kas karinis biudžetas sudaro mažiau kaip 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto ir reikšmingiau jį didinti planuojama tik nuo 2021-ųjų. Kol kas papildomų lėšų bus skirta tik parengčiai gerinti.

Ką AWACS mato Kaliningrade, nerimo kelia ne tik Baltijos šalims ir Lenkijai, bet ir NATO narėms Skandinavijoje. Rusija dislokuoja vis naujas raketas – lapkritį atsiuntė „Bastion“, galinčias pasiekti laivus už šimtų kilometrų, plečia „Iskander“ raketų spindulį, o naujoji oro gynybos sistema S-400 gali neprileisti NATO pastiprinimų oru.

NATO ypač didelį nerimą kelia žinios, kad Rusija pažeidžia vidutinio nuotolio raketų sutartį – tai kertinis susitarimas, turėjęs užtikrinti, kad Europa netaps mūšio lauku.

Danija staiga pasijuto kur kas lengviau pasiekiama Rusijos raketoms, juolab kai Maskva jau seniau grasino paversti ją branduoliniu taikiniu.

Centro dešinės vyriausybė kartu su socialdemokratais pradeda svarstyti atsaką – pavyzdžiui, vieną iš fregatų apginkluoti priešraketine sistema.

Tuo metu Pietų Norvegijoje – pasirengimas mūšiui sausumoje. Į Lietuvą prisijungti prie Vokietijos vadovaujamo bataliono gegužę 200 karių vyks su tankų kuopa. Tai ginklas, kurio Norvegijos pajėgos nėra naudojusios, bet NATO daliniai priešakinėse sąjungininkėse turi būti pasirengę stoti į tikrą kovą.


Susiję

Pasaulis 6555127827252225782

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item