Roberto de Mattei. Pranciškus griauna suverenų Maltos ordiną

Maltos ordinas yra viena iš seniausių krikščioniškos Vakarų civilizacijos organizacijų.  Ordinas turi ypatingą tarptautinį statusą - tai ...

Maltos ordinas yra viena iš seniausių krikščioniškos Vakarų civilizacijos organizacijų. Ordinas turi ypatingą tarptautinį statusą - tai suverenus tarptautinės teisės subjektas, turintis savo konstituciją, pasus, antspaudus ir viešąsias įstaigas, palaikantis diplomatinius santykius su 104–iomis pasaulio valstybėmis, tame tarpe ir Vatikanu.

Antradienį, asmeniškai paprašytas popiežiaus Pranciškaus, atsistatydino Maltos ordino didysis magistras Matthew Festingas. Šis popiežiaus žingsnis - tarsi bausmė už tai, kad M. Festingas, pasinaudodamas savo pareigų suteikta teise, atstatydino ordino didįjį kanclerį Albrechtą von Beoselagerį po to, kai paaiškėjo, kad su jo žinia Afrikos šalyse ordino darbuotojai masiškai platino prezervatyvus ir abortą sukeliančias tabletes. Didžiojo kanclerio buvo paprašyta atsistatydinti, bet jam nepaklusus (nors jis kaip ordino riteris yra davęs paklusnumo įžadą), M. Festingas priėmė sprendimą dėl jo atstatydinimo. 

Iš karto po to popiežius Pranciškus sudarė specialią komisiją tirti A. von Beoselagerio atstatydinimui, nors Vatikanas neturi jokios teisės kištis į Maltos ordino, kuris yra suverenus tarpautinės teisės subjektas, vidinius reikalus. Šventasis Tėvas turi dvasinį autoritetą įžadus davusiems ordino riteriams, tačiau neturi galios Maltos ordinui kaip suvereniam subjektui, turinčiam panašų statusą kaip valstybės. Popiežius neturi ir galios atstatydinti ordino didįjį magistrą, tačiau savo moraliniu spaudimu privertė atsistatydinti jį patį.

Teigiama, kad A. von Beoselageris turi ryšių artimoje popiežiui aplinkoje, be to, atstovauja progresyvistinį ordino sparną, remiamą popiežiaus Pranciškaus. Tai gali būti laikoma ir popiežiaus netiesiogine kova su kardinolu R. Burke'u, vienu iš keturių kardinolų, viešai pareikalavusių popiežių aiškiai atsakyti į penkis klausimus, susijusius su popiežiškuoju paraginimu Amoris Laetitia ir jo sukelta sumaištimi. Kardinolas šiuo metu yra Maltos ordino globėjas ir patarinėjo M. Festingui atstatydinant A. von Beoselangerį.

Skelbiame žinomo vatikanisto ir Bažnyčios istoriko prof. Roberto de Mattei straipsnį apie susidariusią situaciją.

***

Matthew Festingo, Maltos ordino didžiojo magistro atsistatydinimas, lieptas Pranciškaus sausio 23 dieną, popiežiui gali tapti Pyro pergale*.

Tiesą sakant, popiežius gavo tai, ko norėjo, bet turėjo panaudoti jėgą, pažeisdamas tiek teisę, tiek sveiką protą. Ir tai turės rimtų pasekmių ne tik Maltos ordino viduje, bet ir katalikams visame pasaulyje, vis labiau suglumusiems ir sumišusiems dėl to, kaip Pranciškus valdo Bažnyčią.

Popiežius žinojo, kad neturi jokio teisinio mandato kištis į vidinius suverenaus ordino reikalus, tuo labiau reikalauti šio ordino didžiojo magistro atsistatydinimo. Bet jis taip pat žinojo, kad pats didysis magistras negalės pasipriešinti moraliniam spaudimui, kurį padarė prašymas atsistatydinti, net jei nelegitimus.

Taip popiežius viešai pademonstravo savo galią, elgdamasis priešingai tai dialogo dvasiai, kuri buvo pagrindinis Gailestingumo metų leitmotyvas. Tačiau dar rimčiau yra tai, kad ši intervencija buvo įvykdyta siekiant „nubausti“ dabartinę pasirinktą ordino kryptį, visiškai ištikimą nekintamam Bažnyčios Magisteriumui, ir vietoje jos paremti sekuliaristinį sparną, kuris norėtų Maltos ordiną paversti humanitarine nevyriausybine organizacija, „dėl gerų tikslų“ dalinančią prezervatyvus ir abortą sukeliančias tabletes. Sekanti auka tikriausiai bus ordino globėjas kardinolas Raymondas Burke'as, kuris „kaltas“ dėl dviejų dalykų: dėl to, kad gynė katalikų mokymą ordino viduje ir kad yra vienas iš keturių kardinolų, viešai sukritikavusių teologines ir moralines popiežiškojo paraginimo Amoris Laetitia klaidas.

Susitikimo su didžiuoju magistru metu popiežius Pranciškus paskelbė apie savo norą „reformuoti“ ordiną, o tai reiškia tiesiog pakeisti jo religinę prigimtį, net jei šią religinių normų ir moralės emancipaciją jis ir pradėjo naudodamasis popiežiaus autoritetu. Tai ordino sunaikinimo planas, kuris galės būti įgyvendintas tik pasidavus ordino riteriams, kurie, atrodo, prarado savo karingą dvasią, išskyrusia juos iš kitų kryžiaus žygių kovos laukuose ir Rodo, Kipro bei Lepanto vandenyse.

Tačiau taip elgdamasis popiežius prarado nemažai patikimumo ne tik riterių, bet ir vis didesnio skaičiaus tikinčiųjų akyse, kurie mato prieštaravimą tarp jo žavingos ir saldžiabalsės kalbėjimo manieros ir nepakantaus bei grasinančio elgesio būdo.

Iš centro nukeliaukime į periferiją, kuri popiežiui yra dar svarbesnė. Kelios dienos prieš Maltos ordino didžiojo magistro atsistatydinimą, kitos to paties tipo naujienos sukrėtė katalikų pasaulį. Monsinjoras Rigoberto Corredor Bermudezas, Pereiros, esančios Kolumbijoje, vyskupas, sausio 16 dienos dekretu suspendavo kunigą Alberto Uribe Medina dėl to, kad jis, kaip teigiama vyskupijos pranešime, „viešai ir privačiai išsakė Šventojo Tėvo Pranciškaus doktrininio ir pastoracinio mokymo atmetimą, labiausiai dėl santuokos ir eucharistijos“. Pranešime pridedama, kad dėl savo pozicijos kunigas „viešai save atskyrė nuo bendrystės su popiežiumi ir Bažnyčia“.

Kunigas Uribe buvo apkaltintas erezija ir schizma dėl to, kad atmetė popiežiaus pastoracinius nurodymus, kurie daugybės kardinolų, vyskupų ir teologų teigimu, turi erezijos kvapą būtent dėl to, jog nutolo nuo katalikų tikėjimo. Tai reiškia, kad kunigas, kuris atsisako duoti šv. Komuniją išsiskyrusiam ir civilinę sąjungą sudariusiam asmeniui ar aktyviems homoseksualams, yra suspenduojamas ar ekskomunikuojamas, o tie, kurie atmeta Tridento susirinkimo ir Familiaris Consortio mokymą, yra įšventinami vyskupais ir tikriausiai net nominuojami kardinolais, ko turbūt tikisi monsinjoras Scicluna, Maltos arkivyskupas - vienas iš dviejų Maltos vyskupų, liepusių duoti šv. Komuniją išsiskyrusiems ir civilinę sąjungą sudariusiems asmenims, gyvenantiems kaip vyras ir žmona. Tačiau šios mažos Viduržemio jūros salos vardas yra keistai susijęs su popiežiaus ateitimi, gerokai sunkesne nei galime įsivaizduoti.

Kas šiandien yra ortodoksas, o kas eretikas ir schizmatikas? Būtent ši diskusija jau matyti horizonte. Tai yra de facto schizma, kaip apibūdino Vokietijos dienraštis Die Tagespost, arba pilietinis karas Bažnyčioje. Maltos ordine vykstantis karas yra tik pasiruošimas didžiajam karui.

*Pyro pergalė yra tokia pergalė, kuri laimėtojui atneša tokių didelių nuostolių, kad prilygsta pralaimėjimui. Tas, kuris pasiekia Pyro pergalę, yra laimėtojas, tačiau patirti itin dideli nuostoliai nusveria naudą.



Susiję

Straipsniai 8912451439067070393
item