Advento apmąstymai: I Advento savaitės sekmadienis

Gerbiami skaitytojai,

šiandien pradedame skelbti Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaro kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikimės, kad šie apmąstymai kiekvienam iš mūsų padės prasmingiau praleisti šį Viešpaties laukimo laiką ir dar džiugiau sutikti Jo Gimimo šventę.

***

Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla, 

Viešpatie, viliuosi tavim, kad man neteks rausti, 

kad priešas dingsties neturės dėl manęs džiaugtis. 

Juk niekas šlovės nepraranda, kas tavim vilias.

(Šv. Mišių introitas)

Liturginiai skaitiniai:

Iz 2, 1–5 – Adventas, pažadėtosios Dievo Karalystės laukimo metas, kuomet visos tautos nusilenks Kristaus Mokymui ir Valdžiai. O iki to meto Jo įsteigtoji Bažnyčia yra ta, iš kurios ateina paliepimas ir Viešpaties Žodis.

Rom 13, 11–14 – Šis metas, tai Dievo duodama dovana „pabusti iš miego“ bei „nusimesti tamsos darbus“ Kas mane varžo, kur aš dvasiškai miegu? Ko turėčiau atsisakyti? Juk „išganymas dabar yra priartėjęs“.

Mt 24, 37–44 – Pasaulio ramybė ir kasdienybės rutina yra apgaulinga ir pražūtinga. Budėkime, kad nepražiopsotume Viešpaties apsilankymo meto, nes Jis mus lanko kiekvieną dieną.

Bažnyčios žodis:

Iš lotyniško adventus kilęs žodis „adventas“ reiškia „atėjimas“. Tai Įsikūnijimo slėpinys, Dievo Žodžio atėjimas į Mergelės Marijos įsčias ir tapimas žmogumi. Šis liturginis laikotarpis parengia mus švęsti Jėzaus gimimą Betliejuje. Dabartinės apimties adventas paliudytas VI a. Romoje. Viduramžiais jis įgavo „mažosios gavėnios“ pavidalą pasninko ir atgailos dienomis. Atgailos aspektas iš advento visiškai neišnykęs, jis ir toliau pabrėžiamas violetine liturginių drabužių spalva. Vis dėlto vyraujanti šio laiko gaida tebėra santūrus džiaugsmas dėl Išganytojo artumo, net jei šis artumas vis dar pridengtas.

Liturgija skatina apmąstyti Išganytojo atėjimą trimis lygmenimis:

Istoriniame lygmenyje Kalėdos žymi Jėzaus atėjimo į pasaulį istorinį faktą apibrėžtu praeities momentu. Bažnyčia rengiasi Kalėdų šventei, atmindama ilgą žmonijos ir Izraelio laukimą prieš Išganytojui gimstant.

Dvasiniame lygmenyje Jėzus per savo malonę kasdien pas mus ateina dvasiškai. Jis stovi prie mūsų sielos durų ir beldžiasi.

Eschatologiniame antrojo Kristaus atėjimo lygmenyje Jėzus, dabar karaliaujantis pas Dievą, savo Tėvą, pasaulio pabaigoje turi vėl ateiti pas mus „gyvųjų ir mirusiųjų teisti“. 

Melskimės 

O Jėzau, gyvenantis Marijoje, ateik ir apsigyvenk Tavo tarnuose savo šventumo dvasia, savo galybės pilnatve, savo kelių tobulybe, savo dorybių tikrumu, savo paslapčių bendryste. Suvaldyk visas priešiškas jėgas, savo Dvasioje Tėvo garbei. Amen.

Jesės medis

Viduramžiai padovanojo mums gražią tradiciją – Jesės medį – tai yra Išganytojo protėvių geneologiją. Tai savotiškas advento kalendorius, kasdien padedantis prisiminti maloningą Dievo Išganymo planą.

1. Pasaulio sukūrimas – Sukurdamas pasaulį Dievas parodė savo Meilę ir Gerumą visai Kūrinijai, kuri nors dabar ir tebedūsauja sužeista nuodėmės, tačiau su viltimi laukia kol bus atnaujinta Kristuje.

Perskaityk ir apmąstyk: Sukūrimo pasakojimas (Pr 1-2 skyriai)