Popiežiaus pareiškimai apie „nuodėmes prieš gamtą“ ir globalinį atšilimą - neįpareigojantys

Atrodo, lyg neseniai pasirodžiusi popiežiaus Pranciškaus žinia, kviečianti katalikus atgailauti dėl „nuodėmių“ prieš gamtą (pavyzdžiui, nerūšiavimo), remtųsi visu Bažnyčios autoritetu. Joje naudojama griežta kalba ir rašoma apie atgailavimą, atleidimą bei atsivertimo svarbą. Žinioje tarsi pristatoma nauja nuodėmės kategorija, svetima katalikiškam supratimui. Žinodamas, kad mokslininkai dėl globalinio atšilimo vis dar nesutaria ir kad šis klausimas yra anapus Bažnyčios kompetencijos, popiežius paprasčiausiai negali reikalauti iš katalikų tam pritarti.

Antrasis Vatikano susirinkimas moko, jog „žmonėms reikia atsiminti, kad niekam neleidžiama savo nuomonės pateikti kaip Bažnyčios mokymo“ (Gaudium et Spes, 43). Jokios išimties popiežiui. Benediktas XVI 2011 metais tai išsakė net dar aiškiau: „Niekas negali tvirtinti, jog kalba „oficialiai“, visų tikinčiųjų vardu, kai kalba klausimais, kuriais leidžiama diskusija.“ Taip tvirtinti galima tik kalbant nediskutuotinais klausimais.

2004 metais Benediktas (dar būdamas kardinolu Ratzingeriu) paaiškino, kad nors yra nediskutuotinų moralinių klausimų, tokių kaip abortas ar eutanazija, yra ir kitų klausimų, kuriais katalikai gali diskutuoti ir nepritarti net popiežiui. „Ne visi moraliniai klausimai turi tą patį moralinį svorį kaip abortas ir eutanazija“, - jis rašė. „Pavyzdžiui, jei katalikas nepritaria Šventajam Tėvui dėl mirties bausmės taikymo ar sprendimo pradėti karą, jis dėl šios priežasties negali būti laikomas nevertu priimti Šventąją Komuniją. Net tarp katalikų minėtais klausimais gali būti nuomonių skirtumas, bet ne dėl aborto ir eutanazijos.“

Savo 2007 metų Popiežiškajame paraginime Sacramentum Caritatis popiežius Benediktas įvardino nediskutuotais klausimais esant „pagarbą žmogaus gyvybei, jos gynimą nuo pradėjimo iki natūralios mirties, šeimą, sudarytą vyro ir moters santuoka, laisvę auklėti savo vaikus ir bendrojo gėrio visomis jo formomis skatinimą“.

Kai popiežius Pranciškus pirmą kartą stipria kalba paragino tikinčiuosius įsitraukti į klimato kaitos teoriją savo enciklikoje Laudato Si', Vatikano kardinolas George'as Pellas šiuos pareiškimus įvardino kaip neįpareigojančius. Kalbėdamas interviu Financial Times po enciklikos pasirodymo, kardinolas Pellas sakė: „Bažnyčia neturi įgaliojimo iš Viešpaties kompetetingai pasisakyti moksliniais klausimais.“

Interviu Lifesitenews kunigas Josephas Fessio, leidyklos Ignatius Press įkūrėjas, savo teologijos daktaro laipsnį gavęs vadovaujant Josephui Ratzingeriui, teigė: „Nei popiežius, nei bet kuris vyskupas negali su įpareigojančiu autoritetu kalbėti moksliniais klausimais, tad vartoti žodį „magisteriumas“ šiuo atveju būtų dviprasmiška, tikriausiai net neišmanėliška. Sulyginti popiežiaus poziciją dėl aborto su pozicija dėl globalinio atšilimo yra daugiau nei blogai, tai gėda Bažnyčiai.“

Parengta pagal Lifesitenews.com publikuotą Johno-Henry Westeno straipsnį