Rokas Gasparaitis. Manipuliavimas embrionais arba kaip mokslininkų grupuotė tyčiojasi iš Lietuvos

Lietuvos viešojoje erdvėje diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo yra itin įvairiapusiškos ir daž...


Lietuvos viešojoje erdvėje diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo yra itin įvairiapusiškos ir dažniausiai grindžiamos ne racionaliais, bet emociniais argumentais. Dėl to antrinės arba bereikšmės informacijos pertekliaus sąlygomis ištirpsta esminiai dilemos aspektai. Šiame darbe nagrinėjamas kertinis pagalbinio apvaisinimo klausimas koks yra embriono statusas? Išskiriamos dvi pozicijos ir analizuojamas jų loginis koherentiškumas bei patikimumas moksliniame kontekste.

Absurdas nr. 1. Embrionas nėra žmogus.

Žmogų suvokiant kaip homo sapiens rūšies atstovą, embrionas nuo pat pirmųjų egzistencijos akimirkų priklauso homo sapiens rūšiai dėl savo genetinio pranešimo turinio. Tokį patį turi ir embrionas, ir naujagimis, ir suaugusysis. Paskira gameta (spermatozoidas ar kiaušialąstė) dar nėra žmogus, nes jų genetinės struktūros dar nereprezentuoja homo sapiens rūšies. Geriausiu atveju gameta teturi pasyvųjį potencialą tapti žmogumi. Tai reiškia, jog zigota neatsiranda savaime, jos susidarymui reikalinga išorinė intervencija. Po apvaisinimo susidariusi diploidinė lastele (zigota), sudaryta iš dviejų susiliejusių gametų, jau yra naujas organizmas žmogus. Tai nėra tik keletas taškelių kažkokių palaidų ląstelių. Tokia pozicija yra visuotinai pripažinta šiuolaikinio medicinos mokslo. Moderniosios genetikos apologetu vadinamas J. Lejeune‘as teigė, kad po apvaisinimo susiformuoja nauja žmogaus gyvybė. Tai nėra skonio ar nuomonės klausimas. Tai nėra metafizinis tvirtinimas, tai yra paprastas eksperimentinis įrodymas.

Vis tik grupė Lietuvos mokslininkų viešai bei ciniškai ignoruoja modernųjį mokslą. Antai oficialiame VUL Santariškių Klinikų puslapyje tvirtinama, jog LR Seimo priimtame, bet LR Prezidentės vetuotame įstatyme formuluota gyvybės pradžios samprata yra bažnytinė ir nemoksliška. Neskubėkime šlovinti tokios pozicijos ir išnagrinėkime, kas teigiama. Bažnyčios oficiali pozicija: gyvybės pradžios momentas yra apvaisinimo momentas. Visgi, ar tai, kad kažkokia pozicija yra religinės organizacijos pozicija, lemia, jog ji yra nereikšminga moksliniame kontekste? Be abejonės, ne. Mokslo laikysena žmogaus gyvybės pradžia apvaisinimo momentas gali sutapti su kai kurių religijų dogmomis. Iš to niekaip neplaukia, jog sutapimas reiškia mokslinės pozicijos klaidingumą. Modernusis mokslas savo įrodymus siekia formuluoti religines dogmas laikant nereikšmingomis. Todėl akivaizdu, Lietuvos mokslininkų grupuotės kaltinimas, jog mokslo ir religijos pozicijos sutapti negali, yra visiškai moksliškai nepagrįstas. Tai yra sąmoningas bandymas apgauti Tautą pasinaudojant sekuliariomis visuomenės nuotaikomis. 

Taigi, minėtų mokslininkų sofistiniai išvedžiojimai pasinaudojant savo autoritetu yra akivaizdus abejingumas tikrovei. Prezidentės veto reikalaujančiame kreipimesi primygtinai siūloma remtis mokslu, bet rengėjai nesirengia daryti to paties. Visas kreipimasis paremtas visiškai moksliškai nepateisinamu teiginiu embrionas nėra žmogus. Ideologiškai formuluota mokslininkų pozicija yra pasitikėjimą akademine medikų bendruomene griaunanti pozicija.

Sprendžiant embriono likimo dilemą, Tauta neišvengiamai turi atsiremti į autoritetus, nes išsamus klausimo suvokimas reikalauja nekasdienio išmanymo. Gaila, kad įvairių medicinos mokslų sričių autoritetai viešai marginalizuoja patys save nekompetentingai neigdami mokslą bei skleisdami moksliškai nepatikimą dezinformaciją.

1981 m. balandžio 23-24 dienomis JAV Senato Teismų Pakomitetis (Judiciary Subcommittee) sukvietė vienus žymiausių pasaulio mokslininkų, kad šie išnagrinėtų klausimą „kada prasideda žmogaus gyvybė“. Atsakymas buvo vienareikšmis žmogaus gyvybės pradžios momentas yra apvaisinimo momentas.

Keletas ištraukų iš posėdžių:

Prof.  Dr. H. Gordonas (Mayo Medicinos Mokykla, genetika): „Pagal visus moderniosios molekulinės biologijos kriterijus gyvybė yra nuo pat apvaisinimo momento.“

Prof. Dr. M. Matthews-Roth (Harvardo Universiteto Medicinos Mokykla, fotobiologija): „Neteisinga sakyti, kad biologiniai duomenys negali būti lemiami. Moksliškai teisinga sakyti, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo <...>.“

Dr. W. Bowesas (Kolorado Universiteto Medicinos Mokykla, akušerija): „Iš biologinės perspektyvos, kiekviena žmogaus gyvybės pradžia yra paprasta ir tiesmukiška pradžia yra apvaisinimas. Šis tiesmukas biologinis faktas neturėtų būti iškreiptas tarnystės sociologiniams, politiniams ar ekonominiams siekiams.“

Lietuvos pasaulyje galioja kitos taisyklės. Čia iškraipytus faktus galima net Prezidentei įpiršti. Be to, čia kai kuriems mokslininkams leidžiama nepaisyti fundamentalių mokslinių faktų. Galiausiai, čia nereikia nei politikų, kurie, kaip teigė W. Bowesas, dėl tarnystės asmeniniams interesams gali iškraipyti tikrovę (JAV šioje srityje galiausiai pradėjo ignoruoti mokslininkus, nes jų išvados buvo nepalankios). Mes turime grupę mokslininkų, kurie tikrovės iškraipymo funkciją atlieka anksčiau politikų. O gal nereikia to pesimizmo?! Galbūt Lietuvoje užderėjo gausus būrys „be penkių minučių“ nobelių premijų laureatų. Virš 60-ies mokslo perversmą žadančių revoliucionierių. Mieli mokslininkai, kviečiu pasidalinti savo atradimais su Lietuva ir pasauliu. O kol kas jūsų kolegos pasaulyje neabejoja – bandymas įteigti, jog embriono sunaikinimas yra galimas, nes šis esą nėra žmogus, tėra brutalios ir mokslo įrodymams abejingos galios įtvirtinimas.

Absurdas nr. 2. Embrionas nėra asmuo.

Kovojantys už embriono sunaikinimo laisvės galimybę jau pasauliniu mastu suvokia, kad „embrionas ne žmogus“ argumentacijos pobūdis yra nebereikšmingas bei nebepaveikus bazinių šiuolaikinės genetikos žinių nestokojančiam ir logiškai nuosekliai mąstančiam individui.

Argumentacija, jog buvimas žmogumi yra būtina, bet nėra pakankama sąlyga teisei į gyvybę įgyti, remiasi prielaida, jog prerogatyva į gyvybės apsaugą priklauso tik esančiajam asmeniu.

Siekiama įtikinti, kad asmens sąvoka yra netapati žmogaus sąvokai. Kaip teigiama, kiekvienas asmuo yra būtinai ir homo sapiens rūšies atstovas, tačiau ne kiekvienas homo sapiens rūšies atstovas yra asmuo. Norima pasakyti, kad embrionas (iki tam tikro momento), nors ir būdamas žmogumi, tačiau nėra asmuo.

Vis tik asmens samprata yra problematiška, nes mokslas negali įrodyti, jog esama etiškai relevantiško turinio, kuris teigtų būtinybę remtis asmens, o ne žmogaus sąvoka. Net ir vienas žymiausių XX-XXI a. liberaliosios minties atstovų R. Dworkinas pripažino, jog teiginys „A yra asmuo“ reikalauja metafizinių įrodymų. Tai reiškia, jog neįmanoma moksliškai patikimai įrodyti, jog kažkas yra ar nėra asmuo. Keletas populiarių bandymų pagrįsti asmens sąvokos reikšmingumą: kažkas sako, kad žmogus yra asmuo, jei funkcionuoja jo centrinė nervų sistema. Kitas sako, jog žmogus yra asmuo, jei plaka jo širdis. Dar kitas, jog žmogus nėra asmuo iki pat momento, kol neturi rankų ar kojų. Ir kuris teisus? Siekiant moderniojo mokslo kriterijus atitinkančių įrodymų, to pasakyti neįmanoma. Asmens sąvoka, kaip žmogaus sąvokai netapati sąvoka, yra sukurta dirbtinai ideologiniams tikslams pasiekti. Suvokta, kad bet koks bandymas paneigti embriono genetinę priklausomybę homo sapiens rūšiai yra absurdiškas bei neleistinas. Šiuo atveju tikslas žudyti pateisinamas asmeniniais nemoksliniais interesais. Todėl asmens sąvokos konstrukcija yra visiškai nepatikimas bandymas įrodyti, kad galima sunaikinti žmogų, jei taip patogu.

O ką kalba politikai? Deja, bet Lietuvos politikai išvis negeba embrionų statuso klausimo spręsti iš esmės. O ko tikėtis, kai posėdžio metu sveikatos apsaugos ministras J. Požela paprašo 5 min. pertraukos, kad susipažintų su savo paties (!) rengtu dokumentu? Vieša paslaptis, jog sveikatos apsaugos ministro siūlymai yra palankūs ir labai laukiami pelningo embrionų naikinimo verslo atstovų, kurie aktyviai užsiima lobizmu ir siekia daryti įtaką tam pačiam J. Poželai. Premjeras A. Butkevičius komentuodamas pagalbinio apvaisinimo įstatymo veto apskritai nesugebėjo argumentuotai išsakyti savo nuomonės, bet sugebėjo pasveikinti sprendimą, kurio matomai nei nesuvokia. Prezidentė D. Grybauskaitė per 2 metus iš esmės pakeitė savo nuomonę embrionų naikinimo klausimu. Turbūt, kitaip nei likęs pasaulis, ji turi daugiau informacijos apie „be penkių minučių“ nobelių premijos laureatų išradimų mokslinį patikimumą. Prezidentė pateikdama veto rėmėsi minėtos mokslininkų grupuotės asmeniniais interesais grįstais, bet moksliškai visiškai nepatikimais argumentais.


Visi trys minėti valstybės pareigūnai atstovauja ne mokslinę, bet antimokslinę poziciją, tačiau teigia darantys atvirkščiai. Tikrovę iškraipo, nes nesuvokia, apie ką kalba, arba sąmoningai atstovauja ne Tautos, bet asmeninius interesus.


Susiję straipsniai

Šeimos politika 3295366593977603908

Rašyti komentarą

  1. Nežiniukas2016-07-11 19:58

    Palyginimui:

    "Teisės akimis...vergas nėra asmuo" - Virdžinijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, 1858;

    "Indėnas nėra asmuo Konstitucijos prasme". George Canfield - American Law Review, 1881

    "Įstatymu nustatytas žodis 'person' ('asmuo') šiose aplinkybėse neapima moterų“. - British Voting Rights case, 1909

    "Reichsgericht atsisakė pripažinti žydus... kaip asmenis legalumo prasme". - Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, 1936

    "Kanados teisė nepripažįsta negimusio vaiko kaip legalaus asmens su savo teisėmis". - Kanados Aukščiausiasis teismas - Winnipeg Child and Family Services Case, 1997

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. SUPER palyginimas!

      Panaikinti
    2. Geras palyginimas.
      Pabandykim įsivaizduoti kiekvieno to atvejo paplitimą amžiuje ir visuomenėje...
      XXII a visa moderni Kanados populiacija bus perėjusi "ne asmens" fazę ...
      Formalumas, bet "humanizmo epochoje" atrodo makabriškiau nei Orvilo ūkis.

      Panaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item