Martynas Pilkis. Kaip ir kodėl šauktiniai sugrąžinti visam laikui?

www.bernardinai.lt Privalomosios karo tarnybos – šauktinių – sugrąžinimas komplektuojant Lie...



Privalomosios karo tarnybos – šauktinių – sugrąžinimas komplektuojant Lietuvos kariuomenę užbaigtas praėjusį ketvirtadienį. Vieningai Seime priimti sprendimai neribotam laikui įtvirtinti anksčiau tik „laikina priemone“ vadintus šauktinius bei dar ketvirtadaliu padidinti šaukiamųjų skaičių. Kaip šis sprendimas atėjo iki Seimo ir kodėl buvo priimtas be didesnių diskusijų?

2015 m. vasarį šalies prezidentė po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio paskelbė, jog 5-erių metų laikotarpiui šalyje sugrąžinama privalomoji karinė tarnyba, kasmet su loterijos pagalba atrenkant tarnauti po tris tūkstančius 18–26 m. amžiaus vyrų. Valstybės vadovai ir ekspertai pagrindine priežastimi sugrąžinti šauktinius nurodė Rusijos keliamą grėsmę.

Tačiau pastebėtina, jog nepakanka paminėti vien agresyvią Rusijos politiką, aiškinant tokį sprendimą: analogiškoje tarptautinio (ne)saugumo situacijoje esanti Latvija privalomosios karo tarnybos nesugrąžino, o panašią į mus šauktinių sistemą jau turinti Norvegija imasi kitokių priemonių gynybai stiprinti, nei auginti šauktinių skaičių. Kodėl rinkomės tokį sprendimą?

Prezidentės lyderystė

Dar per rinkimų kampaniją 2009 m. pavasarį D. Grybauskaitė teigė „intuityviai mananti“, kad Lietuvai reikia kariuomenės, sudarytos iš šauktinių ir profesionalių karių. Vis dėlto postą užėmusi prezidentė gynybos politikai didelio dėmesio neskyrė: nebuvo prieštarauta tam, kad per finansų krizę gynybos išlaidos būtų sumažintos neproporcingai smarkiai, be to, viešai abejota, ar tikrai NATO narės privalo skirti gynybai 2% BVP.

Prezidentės nuostatos smarkiai keitėsi kilus Rusijos ir Ukrainos kariniam konfliktui. Pademonstravusi politinį elitą sutelkusią lyderystę, D. Grybauskaitė prisidėjo 2014 m. pavasarį pasiekiant partijų susitarimą dėl nuoseklaus lėšų gynybai didinimo, kuris kol kas yra sėkmingai įgyvendinamas, skirtingai nuo ankstesnių tokio pobūdžio susitarimų.

Tačiau ryškiausiai prezidentės išskirtinė lyderystė pasireiškė imantis rizikingo žingsnio siūlyti šauktinių sugrąžinimą. Nors valdžią kontroliuoja kairiojo spektro partijos, istoriškai Lietuvoje linkusios nepalaikyti privalomosios karinės tarnybos, tvirta D. Grybauskaitės lyderystė kartu su deramu visuomenės palaikymu lėmė, jog Seimas ir Vyriausybė nesiryžo atmesti kariuomenės vado gen. leit. Jono V. Žuko pasiūlytos ir prezidentės vienareikšmiškai palaikomos privalomosios karo tarnybos sugrąžinimo.

Kariuomenės vado karinis patarimas

Demokratinėse valstybėse sprendimus dėl gynybos politikos priima renkami civiliai politikai, taip užtikrinant tinkamą kariuomenės kontrolę. Priimant sprendimus vis dėlto didžiulę reikšmę turi pačios kariuomenės balsas. Lietuvoje didelę reikšmę turi kariuomenės vadas, galintis balsuoti VGT posėdžiuose ir teikti karinį patarimą politikams.

Gen. leit. Jono V. Žuko nuopelnai sugrąžinant šauktinius bei kitaip stiprinant kariuomenę – didžiuliai. Paskirtas į kariuomenės vado pareigas 2014 vasarą, generolas rado prastą kariuomenės padėtį. Perėjimas prie gerai aprūpintos profesionalų kariuomenės, kurį deramai finansuoti prieš stabdydami šaukimą 2008 m. politikai buvo pažadėję tuometiniam kariuomenės vadui gen. Tutkui, buvo taip ir neįgyvendintas dėl finansinės krizės ir menko politikų dėmesio. Naujas kariuomenės vadas pradėjo aktyviau už pirmtakus kalbėti apie jo atliktos analizės duomenimis labai svarbias kariuomenės problemas: mobilizacinio rezervo trūkumą ir nepakankamą batalionų užpildymą kareiviais. Viešai pripažinta, kad reikia ne vien tik tikėtis NATO pagalbos, tačiau ir ruoštis pirmiausia savomis pajėgomis kurį laiką ginti teritoriją, o po to tinkamai priimti atsiunčiamą pagalbą bei kautis drauge su sąjungininkais. Per žiniasklaidą bei tiesiogiai (pavyzdžiui, „Facebook“ tinkle) sugebėta efektyviai skleisti šias žinutes.

Iki pareigų gavimo gen. J. V. Žukas nei Seime, nei viešai nesiūlė sugrąžinti privalomąją karo tarnybą, apeidamas šį klausimą ir teigdamas, jog tai politikų reikalas, o reikalui esant jis galėsiantis tik pateikti savo nuomonę. Teigiama, jog panaikinant šaukimą 2008 m. gen. J. V. Žukas buvo vienas karininkų, kurie laikėsi požiūrio išlaikyti veikiančią privalomąją karo tarnybą, tačiau viešos diskusijos šiuo klausimu tarp kariuomenės atstovų nevyko.

Politikams karinį patarimą dėl šauktinių grąžinimo suteikė būtent kariuomenės vadas, turintis didelį prezidentės pasitikėjimą ir palaikymą. Toks gen. J. V. Žuko ir D. Grybauskaitės – vyriausiosios ginkluotųjų pareigų vadės – tandemas tiek politiniu lygiu, tiek visuomenės nuomonėje atsvėrė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko santykinai neigiamą nuomonę dėl šauktinių sugrąžinimo.

Lietuvoje nėra nė vieno nepriklausomo analizės centro, kuris galėtų pateikti alternatyvią ekspertinę nuomonę gynybos politikos kaitos klausimais, nevyksta nuolatinių viešų diskusijų. Aukšti politikai, pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, neturi kvalifikuotų patarėjų, kurie turėtų ekspertinių šios srities žinių. Todėl patikimo kariuomenės vado vaidmuo priimant tokį sprendimą gali būti ir buvo labai svarbus.

Visuomenės nuotaika – teigiama reakcija

Sprendimo sėkmei dažniausiai reikalinga ne tik politikų ir ekspertų, bet ir visuomenės parama. Galima prisiminti, kaip nesėkmingai baigėsi po šulinyje nuskandintų vaikų tragedijos politikų pasiūlytas planas steigti naują instituciją: pasipiktinus visuomenei sprendimo buvo bematant atsisakyta.

Nors Seimui 2015 m. kovą sprendžiant dėl šauktinių grąžinimo dar nebuvo pateikta jokių reprezentatyvių apklausų rezultatų, skirtingų frakcijų politikai pranešė, jog, bendraudami su rinkėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, išsiaiškino, kad yra labai daug palaikančių siūlymą sugrąžinti šauktinius į Lietuvos kariuomenės sudėtį. Negana to, populiariausioje šalies žiniasklaidoje apie temą parašyta šimtai straipsnių. Atlikus 600 antraščių iš DELFI, 15min ir Lrytas.lt analizę, nustatyta, kad dažniausiai šauktiniai pristatyti teigiamame arba neutraliame kontekste, o neigiamo požiūrio būta mažiau nei penktadalyje antraščių.

Straipsnių, susijusių su privalomąja karo tarnyba, skaičius bei jų antraščių tonas 2015 m. mėnesiais trijuose populiariausiuose naujienų portaluose (DELFI, 15min.lt, lrytas.lt). Sudaryta autoriaus.
Visuomenės požiūris į šalies saugumo klausimus pasikeitė. Apibendrinant galima teigti, jog viešame diskurse įsitvirtino tokios nuostatos:

1. Rusijos grėsmė Lietuvos teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei yra tikėtina ir didėja, o NATO sąjungininkų parama užpuolimo atveju neateitų iš karto;

2. Lietuvos kariuomenės pagrindinė užduotis yra teritorijos apginamumo užtikrinimas, kaunantis be kitų šalių pagalbos iki NATO sąjungininkams suteikiant pagalbą, bei tinkamas pasiruošimas priimti sąjungininkų pagalbą, kovoti drauge su jais;

3. Kariuomenė, kokia ji buvo 2014 m., yra nepajėgi patikimai įgyvendinti šią užduotį, nes batalionams ir mobilizaciniam rezervui trūksta kareivių, todėl reikalingas kuo greitesnis ir (pageidautina) pigesnis sprendimas;

4. Pabrėžtinas patriotizmo kaip pilietinės dorybės ir saugumo karine prasme susiejimas.

Tokio požiūrio įsivyravimas padėjo Seimui stebėtinai lengvai ir vieningai priimti sprendimą grąžinti šauktinius: iš pradžių laikinai, o praėjusios savaitės sprendimu – jau ir visam laikui.

Kodėl įvedama visam laikui?

Sprendimas įvesti privalomąją karo tarnybą tik penkeriems metams buvo patogus keliais požiūriais:

  • Ideologiškai prieštaraujančios politinės jėgos buvo iš dalies nuramintos, jog tai tik „laikina priemonė“;
  • Suteikta galimybę testuoti visuomenės nuomonę, tačiau apeinant klampų „viešosios diskusijos“ etapą, kuris būtų buvęs reikalingas įvedant privalomąją karo tarnybą visam laikui;
  • Slopstant geopolitinės padėties aštrumui būtų buvusi galimybė lengviau sugrįžti prie profesionalų kariuomenės.


Nepaisant to, visiškai nestebina, jog sprendimas dėl šauktinių instituto grąžinimo visam laikui priimtas taip lengvai (už – 96, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai) ir be aršių parlamentinių diskusijų:

  • Investicijos į privalomosios karinės tarnybos infrastruktūros kūrimą jau siekia milijonus eurų, iš ministerijų į kariuomenę perkelta bent 200 darbuotojų etatų, todėl, prabėgus keleriems metams, atšaukti tokį sprendimą atrodytų kaip išteklių švaistymas;
  • Skelbiama, jog ligi šios loterijos būdu atrinktų vaikinų kviesti vis dar neprireikė, nes jų vietas užima nuolatinis savanorių srautas. Juos skatina tiek patriotinės priežastys, tiek 3 tūkst. eurų siekiančios išmokos už 9 tarnybos mėnesius;
  • Lietuvos vadovai NATO sąjungininkams šauktinių sugrąžinimą galėjo pristatyti kaip akivaizdų mūsų šalies valios gintis ir aukotis dėl savo teritorijos gynybos įrodymą, kuris emociškai paveikesnis už finansavimo didinimą, vis dar nepasiekusį 2% nuo BVP;
  • Artėjant labai svarbiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje liepos pradžioje, valstybės vadovams palanku turėtų teigiamų naujienų dėl gynybos politikos stiprinimo. Šauktinių programos įtvirtinimas bei šaukiamųjų skaičiaus padidinimas yra būtent tokia naujiena, demonstruojanti, jog Baltijos valstybės ne tik prašo sąjungininkų indėlio siunčiant karius, tačiau ir pačios priima saugumą didinančius sprendimus;
  • Politiniam šalies elitui patogiau susitarti dėl esminių šalies gynybos sprendimų dar iki rinkimų įkarščio pradžios, siekiant, kad dėl šauktinių nekiltų kiršinančių klausimų, o gynybos politika išlaikytų bent šiokį tokį stabilumą, kurio trūko anksčiau.

Pabaigai

Pastarieji dveji metai Lietuvos gynybos politikoje yra išskirtiniai: sugebama laikytis susitarimų dėl finansavimo didinimo, valdžios priimami sprendimai dėl valstybės gynybos yra palaikomi visuomenės, o apie juos daug ir išsamiai rašo pagrindinė šalies žiniasklaida. Lietuvos politikai ir visuomenė atsiliepė į kariuomenės siųstus signalus apie prastą šalies pasiruošimą gintis ir dėl pablogėjusios geopolitinės situacijos priėmė Lietuvos kariuomenės siūlytus sprendimus, kartu siunčiant teigiamą žinią apie Lietuvos ryžtą NATO sąjungininkams. Lieka tikėtis, kad NATO sąjungininkai Varšuvos viršūnių susitikime priims kuo palankesnius Baltijos valstybių apsaugai sprendimus, o blogiausias scenarijus taip ir liks tik strategų užrašų lapuose ir politologų komentaruose.






Susiję straipsniai

Politika 2709411095967182742

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item