Edita Janulevičiūtė. Verslo šalies liberalių žmonių padavimai

Racionalizmo, švietėjiškų idėjų ir beatodairiško pasitikėjimo mokslu amžius iš tiesų jau praėjo. ...

Racionalizmo, švietėjiškų idėjų ir beatodairiško pasitikėjimo mokslu amžius iš tiesų jau praėjo. Tačiau mūsų sąmonėse vis dar gyvas įsitikinimas, kad viskas, kas viešai kalbama, viskas, ką mes žinome, yra racionalu, moksliškai pagrįsta ir atitinka objektyvią tikrovę (nors ką reiškia „objektyvu“, kažin ar gebėtume paaiškinti). Trumpai tariant, mes manomės išaugę iš pasakų ir mitų epochos, ir šiais informacijos priemonių klestėjimo laikais jeigu jau ką žinome, tai tikrai žinome. Deja, kai kuriais atvejais tai tėra iliuzija. Štai mūsų politinis ir ekonominis gyvenimas, galbūt labiau nei bet kuri kita sritis, yra kupinas mitų bei legendų. Kadangi vienas žmogus negali visko pats patikrinti, o dažnai kartojami teiginiai jau vien dėl to ima atrodyti savaime suprantami ir teisingi, mes tomis legendomis tikime ir vadovaujamės priimdami sprendimus. Kartais pagalvoju, jau geriau tikėtume, kad žemė plokščia!

Vienas iš tokių mitų yra teiginys, esą visą gerovę sukuria verslas, o štai biudžetininkai – kone išlaikytiniai. Savo ausimis girdėjau tokį priešrinkiminį pageidavimą: mažinti biudžetininkų, nes jų Lietuvoje yra daugiau nei kur kitur (ar tikrai?), bemaž vienam verslininkui tenka vienas biudžetininkas. Suprask, mes, vargšai verslininkai, turime išlaikyti tokią armiją žmonių. Jau norėjau klausti, kaip jūs ketinate jų sumažinti? Pasiųsite į emigraciją?.. O gal manote, kad ir jie turėtų tapti verslininkais? Na, tokiu atveju, jūs, kaip verslininkas, esate savižudis! Kodėl? Skaitykite toliau.

Tokie įsitikinimai randasi iš kelių klaidingų prielaidų – netiesų.

Netiesa Nr. 1. Biudžetininkai išlaikomi iš biudžeto. Gal šis įvardinimas skamba apgaulingai? Jie nėra išlaikomi, jie taip pat dirba, teikia visuomenei būtinas paslaugas. Gal kas nors mano, kad mokytojų, gydytojų, policininkų, teisėjų ar mokslininkų darbas nėra darbas, ir jie niekaip neprisideda prie bendros gerovės? Galbūt sakydami „biudžetininkas“ iš tikrųjų turite omeny valdininką? O ar jų darbo nereikia? Jokia valstybė negali funkcionuoti be administravimo, be valstybės aparato. Gali būti, kad jų darbas ne pakankamai efektyviai organizuotas, o daliai jų trūksta kompetencijos ar atsakomybės jausmo. Bet tai kokybės, o ne kiekybės klausimas. Na gal jų šiek tiek per daug, bet ar tikrai perteklius toks didelis? Ar prieš piktindamiesi paskaičiavote, kiek iš tiesų jų reikia? Bet kuriuo atveju, reikia. Gegužės 16 d. Vilniaus savivaldybėje vyko nedidelis, bet labai įdomus Lietuvos Sąrašo forumas apie savivaldą. Kalbėjo profesorius Bronislavas Gruževskis. Man patiko tai, ką jis pasakė apie valdininkus – tai tie namų šeimininkai, kurie pasirūpina, kad namuose būtų tvarka ir nieko netrūktų. Jeigu jie tą funkciją atlieka prastai, reiktų juos keisti ir tobulinti, o ne mažinti. Juk kai jums skauda ranką, koją ar galvą, tai einate pas gydytoją, o ne metate juos lauk. Ir, pagaliau, – nepatikėsite! – biudžetininkai ir tarnautojai nuo savo atlyginimo taip pat moka mokesčius…

Netiesa Nr. 2. Ji kaip tik susijusi su biudžetu ir bendruoju suvokimu, kas yra pinigai. Kažkam nesuvokiančiam, kas yra pinigas, gali atrodyti visiška nesąmonė, kad žmonės, gaunantys algą iš biudžeto, dalį jos kaip mokesčius į biudžetą ir sugrąžina. Jeigu taip manote, vadinasi, pinigą suvokiate kaip kažkokį savaiminį, realų daiktą, kuris pats savaime turi tam tikrą vertę. Ir kad pinigus kuria verslas.  Ne, verslas nekuria pinigų, o tik juos naudoja. Pinigus leidžia valstybė arba koks centrinis bankas. Pinigo vertė yra susitarimo dalykas ir rinkos produktas. Pinigas yra mainų reguliavimo priemonė. Faktiškai, tai pirmoji žmonijos išrasta virtuali skaitmeninė tikrovė. Taip visuomenė įvertina jūsų indėlį į jos gyvenimą ir mainais už tai, ką sukuriate ar nuveikiate, suteikia jums tam tikras galimybes naudotis kitų indėliu. Todėl kainose ir atlyginimuose labiau atsispindi mūsų požiūris į žmogų, t. y. vienas į kitą, nei kažkokios grynai ūkinės vertės.

Tai, ką daro verslas, visuomenei reikalinga… Nors, jeigu atvirai, prasto verslo yra ne ką mažiau, nei prastų valdininkų. Tai, ką daro valdininkai ir visi biudžetininkai, taip pat reikalinga. Kaip ir tai, ką daro kiti gamintojai, ūkininkai ar menininkai…

Netiesa Nr. 3. Verslas kuria visą ekonomiką. Tiksliau būtų sakyti, kad verslas yra tik vienas iš ekonomikos, šalies ūkio elementų. Jį galima apibendrinti dviem žodžiais: perku-parduodu. Kiniškai verslas taip ir vadinasi! Na taip, yra įmonių, kurios ir gamina, ir parduoda. Tada verslas susilieja su gamyba. Bet didelė dalis verslo tik perparduoda tai, ką sukūrė kiti. Tai, žinoma, yra reikalinga. Ne kiekvienas gamintojas moka ir gali susirasti pirkėją, ne kiekvienas potencialus pirkėjas turi galimybę sužinoti, kas kur ką pagamino. Bet net ir tie, kas nesukuria medžiaginių gėrybių ar pragmatinių naudingų paslaugų, yra rinkos dalyviai. Tie, kas kuria kultūrą, mokslą, teisingumą, socialinę sferą, kuria ir bendrąją gerovę. Juk gerovė –ne tik daiktai, mums reikia ne tik pavalgyti, apsirengti, įsijungti šildymą. Tai tik baziniai poreikiai, kurių patenkinimo tikrai neužtenka ne vien žmoniškam gyvenimui, bet ir norint vystyti ekonomiką. Jeigu kurio nors dar neįtikinau, ir tebegalvojate, kad tik verslas pildo biudžetą, paklauskite savęs: kaip jis tuos pinigus uždirba? Juk visi valstybės tarnautojai ir biudžetininkai, gaunantys atlyginimą, perka verslo siūlomas prekes bei paslaugas. Valdininkas gauna atlyginimą, nusiperka prekę, o verslas gauna pelną, nuo kurio  sumoka mokestį į biudžetą. Ratas užsidaro. Keista? Žr. punktą Nr. 2. Kaip bebūtų, sumažėjus biudžetininkų skaičiui, verslas netektų dalies savo klientų.

Netiesa Nr. 4 slepiasi už pirmųjų trijų. Lietuvių pasąmonėje gyvuoja kone archetipinis įsitikinimas, kad verslas klestėtų, jei valstybė kuo mažiau į jį kištųsi. Antai paskubomis pardavėme visas strategines įmones, o dabar patys kenčiame dėl to, kad valstybė „biedna“. O jei jau tokia, gal reikėtų dar labiau sumažinti jos įtaką.  Tiesa, vėliau suveikia švytuoklės principas, ir nuo vieno kraštutinumo šokama prie kito: vėl užsimanome stiprios valdžios, kuri viską sutvarkytų ir padarytų mūsų gyvenimą laimingą bei sėkmingą. (Ir būtinai pagal mūsų supratimą!) Bet argi verslas gali pasirūpinti bendruoju gėriu? Atskiras verslininkas ar įmonė neturi nei tokių pajėgumų, nei kompetencijų. O svarbiausia, ta nėra jo tiesioginis interesas. Kiekviena įmonė suinteresuota būti pelninga ir klestinti. O jei kiekvienas rūpinsis tik savo pelnu, kaip rasis bendra gerovė? Ar tikite, kad ji atsiranda savaime? Atsiprašau už palyginimą, bet savaime tik katės kiemuose veisiasi (šiuo atveju nei jums, nei man nereikia nieko daryti).

Žmogaus gerovė neatsiranda savaime. Ji nėra prigimtinė. Bet žmogus linkęs vadovautis protu, bendru sutarimu priimti tikslingus sprendimus ir kartu su kitais juos įgyvendinti. O ne laukti, kad geras gyvenimo sąlygas tau sukurs kažkieno verslas…

Dėkojame autorei už leidimą pristatyti tekstą portalo propatria.lt skaitytojams

Susiję straipsniai

Įžvalgos 4469514627167639733

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-06-01 21:58

    Teisingas logiškas protingas straipsnis, santykinai Valstybę galime lyginti su laikrodžio mechanizmu,kuo kokybiškesnis laikrodis tuo tiksliau jis eina,todėl visi rateliai turi savo paskirtį.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nežiniukas2016-06-01 22:33

    O tai ką daro verslas?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tą, kam jis ir kuriamas - stengiasi išspausti kuo daugiau pelno kuo mažesnėmis sąnaudomis. ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-06-02 06:33

      Girdėjote bolševiko Pikc žodį !

      Panaikinti
    3. Nežiniukas2016-06-02 08:06

      Na, autorės straipsnis yra kiek suprimityvintas. Užskaityčiau, jei tai būtų mokyklos amžiaus rašinėlis.

      Šiaip Propatrijai gal nelabai reikėtų spausdinti nespecialistų straipsnių - esant tokio lygio straipsniams, kaip Obelenienės, Sinicos ir kitų, šiame portale tikiesi, kad bus ir toliau panašaus aukšto kokybinio lygio straipsniai.

      O šiaip aš žinau, kam kuriamas verslas - pridėtinei vertei kurti. Tai visiškai neturi bendro su pinigais. Verslas puikiausiai gali išsiversti ir be pinigų (pinigai - tik patogumas), taigi, negalima dėti lygybės ženklo tarp pinigų ir pridėtinės vertės.

      O kalbant apie pelną ir sąnaudas, tai mane stebina daugumos lietuvių požiūris - nori pirkti kokybišką, pigų daiktą, patys nori uždirbti kuo daugiau. Norai norais, o kas gaunasi - perka tikrai pigų daiktą, o paskui stebisi, kodėl jam darbdavys irgi "pigiai" moka.

      Panaikinti
    4. Na, aš nesu ekonomistas, tai pasitikslinau, kas ta pridėtinė vertė - http://zodynas.vz.lt/Pridetine-verte. Aš kažkaip linkęs abejoti, ar verslininkas savo verslą daro, kad sukurtų "darbo užmokestį, uždirbtą pelną, nusidėvėjimą ir gamybos mokesčius". Manyčiau, iš visų šitų pridėtinės vertės dedamųjų jam reikia tik pelno - o visa kita yra neišvengiamos sąnaudos, bet ne tikslas. Visiškai logiška, kad verslas tas sąnaudas (darbo užmokestį, mokesčius) stengiasi mažinti, o pelną - didinti. Dėl to ir siekia kuo mažesnio "valstybės kišimosi į verslą" ir (arba) užsiima lobizmu, neša kyšius ir pan., kad valdantieji priimtų palankius įstatymus.
      Dėl teiginio, kad "dauguma lietuvių nori pirkti kuo pigiau ir uždirbti kuo daugiau" būčiau linkęs ginčytis: pirma, tai nėra išskirtinis lietuvių bruožas; antra, lietuviai irgi sugeba racionaliai mąstyti ir supranta, kad turi būti pusiausvyra; trečia, problema ir yra ta, kad tos pusiausvyros nėra - žmonėms tenka pirkti brangiai, o uždirba vis tiek mažai (pvz. labai "vakarietiškos" maisto produktų kainos versus labai "rytietiški" atlyginimai). Pagal Jūsų aiškinimą, dėl mažų algų kalti patys žmonės, nes nori pirkti pigiau. Būčiau linkęs nesutikti - mano galva, darbdavys "pigiai" moka (bandau įsivaizduoti, kaip išgyventi iš 350 eurorublių/mėn. (http://www.finansistas.net/minimalus-atlyginimas) - sunkiai sekasi) dėl to, kad GALI, o ne dėl to, kad žmonės galėtų pigiau nusipirkti kokią prekę. Vadovaujantis Jūsų logika, reiktų pripažinti, kad "Maxima" tinklas - vargšai, neišgalintys mokėti darbuotojams didesnių atlyginimų, kadangi, klientų pageidavimu, viską labai pigiai pardavinėja.

      Panaikinti
    5. Nežiniukas2016-06-13 15:42

      Na, Pikc, truputį visko pamaišėte.

      Pridedamąją vertę kuria darbas, medžiagos ir kapitalas. Dar reiktų pridėti - ir informacija. Tai yra ekonomikos klasika ir niekas dėl to nesiginčija. Darbas (per darbo užmokestį), medžiagos (per jų pirkimo kainą), kapitalas (pagal jų įsigijimo kainą) ir informacija (per jos įsigijimo kainą) turi savo kainą ir parduodant prekes ir paslaugas, jas reikia padengti. Paprastai prekės kainą sudaro ne tik šių būtinųjų išlaidų vertė, bet ir pridėtinė vertė - tai kas lieka padengus būtinąsias išlaidas, arba kas vadinama pelnu. Iš to kas pasakyta ir kyla amžinas ginčas - kaip pridėtinę vertę turi pasidalinti kapitalo savininkas (buržujus) ir darbo jėgos savininkas (proletaras). Nei darbininkas be kapitalo, nei kapitalas be darbininko pridėtinės vertės nesukurs. Tik lieka klausimas kas yra ta varomoji jėga ir kam daugiau pridėtinės vertės turėtų atitekti.

      Dėl pigumo ar brangumo - aš lieku prie savo nuomonės. Tu gali išvedžioti apie tuos mažus eurorublius, kol esi biednas, bet dažniausiai jau taip būna, kad, liaudiškai sakant, kai vyža pasistoja nagine, tai dažniausiai užmirštama, kaip blogai būti biednam ir norisi lašinius valgant dar jų pritaupyti kokiems dviems šimtmečiams.

      O dėl pigių prekių - tai patikėkit - pradinį ratą įsuka ne gamintojai, bet vartotojai. Jei jie nepasiruošę, nors ir gali pirkti kokybiškesnę prekę, bet brangesnę, ir perka pigesnę, kad ir žemesnės kokybės, tuomet tu gali būti pats geriausias verslininkas su pačiais geriausiais ketinimais, bet tu neišgalėsi mokėti didesnių atlyginimų.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2016-06-02 07:46

    Pagiriamasis žodis biurokratams.
    Autorė šiek tiek nuklydo į pievas. Pati sugalvoja, kad verslas kuria pinigus, pati tai paneigia. Verslui visai nesvarbu kas tuos pinigus spausdina, jei reiks naudos ir bitkoinus kurių nespausdina valstybė.
    Svarbiausia klaida yra esminė - ne biudžetininkai yra valstybė. Valstybė yra visi
    piliečiai, o biudžetininkai turi jiems (visiems) dirbti, kaip ir visi turi mokėti mokesčius. Dabar gaunasi, kad nesvarbu jog valstybėje blogai ir visų pajamos sumažėjo, tačiau valdininkams atlyginimų jokiu būdu mažinti negalima. Pagal tai matosi jog iš tautos valdžia perėjo valdininkams.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2016-06-02 09:17

    paskaitykit Maxą Weberį, buduliai. Prieš lodami savo niekam neįdomias nesąmones.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Autorius pašalino šį komentarą.

      Panaikinti
    2. Visas tragizmas iš to, kad mes visi įpratom tik savo artimus kaltinti dėl visų savo ir viso pasaulio bėdų. Juk taip ne bendram tikslui telkiam visų savų jėgas, bet eikvojam kiekvienas savas, kad artimą tuo paniekintume. - Puikybė tai.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2016-06-02 10:44

      yra atvejų ir asmenų, kuomet ir su kuriais neįmanomas bendrumas. Nes vanduo su ugnimi natūraliose būsenose nesibendrina, o juoda su balta subendrinta virsta murzina ir nuobodžia beprasme pilka. Neįmanomas jėgų sutelkimas tarp tų, kurių jėgos nukreiptos priešingomis kryptimis. Negalima racionalaus ir iracionalaus diskusija. Ir tokie nesuderinami skirtingumai ne visuomet yra blogi. Nes būtent jie verčia eiti pirmyn ir ieškoti išeities iš nesuderinamumo.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2016-06-02 10:50

    Pirmiausiai reikia pradėt nuo to kokioje sistemoje mes gyvenam,kapitalizme verslas, yra kurt kapitalą, o nuo kapitalo,turi byrėt pinigai Valstybės egzistavimui, kaip tie pinigai byra taip egzistuoja ir Valstybė, o kad byrančius pinigus nugvelbia sukčiai tai jau amžina problema, buvo socializmo sistema, ten kaip tokio verslo ir nebuvo, buvo visuotinis blatas, ir visi dirbo visiems, tik kažkodėl ne visi gerai gyveno, galu gale viskas žlugo, ir pasiūlyti kažkokios išganingos sistemos, niekam dar nepavyko.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Tarp kelių "netiesų" reiktų paminėti vieną tiesą: visi biudžetininkai yra samdiniai, kuriuos prižiūri dar kiti samdiniai... O kur šeimininkas?

    Kaip sakydavo romėnai, kas prižiūrės prižiūrėtojus?..

    Klausiama, ar jų tikrai per daug. Siūlyčiau palyginti, kiek valdininkų 1000 gyventojų tekdavo tarpukario Lietuvoje arba dar anksčiau... Kuo tai geriau už baudžiavą, kai iš dirbančiojo atimama virš 3/4 uždarbio? Kiek žinau po valakų reformos kaimietis už gautą žemę ponui turėjo atidirbti dvi dienas per savaitę - išeitų 40% mokesčių...

    AtsakytiPanaikinti
  7. "Pinigas yra mainų reguliavimo priemonė. Faktiškai, tai pirmoji žmonijos išrasta virtuali skaitmeninė tikrovė."

    Atleiskite, su visa pagarba, bet tai - visiška nesąmonė.
    Pinigus sukūrė būtent kaip mainų priemonę, vertingą savaime, o ne priemonę mainams reguliuoti. Virtualią skaitmeninę (pinigų) "tikrovę" (autorė taip pat nevengia pasakų: virtuali TIKROVĖ) sukūrė ne kažkokia "žmonija", bet gana konkretūs sukčiai. H.Fordas yra pasakęs: jei žmonės suprastų, kaip veikia TOKIŲ pinigų sistema ir bankai (jie skolina IŠ NIEKO), kitą rytą visi išeitų į gatves.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item