Didžiulę emigracijos skylę Lietuvoje užpildys kaimynai iš Rytų?

Kol lietuviai, latviai ir estai noriai dirba turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse, jų vietas g...



Kol lietuviai, latviai ir estai noriai dirba turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse, jų vietas gimtosiose šalyse užima užsieniečiai. Kas vyksta Baltijos šalių darbo rinkoje, aiškinosi „Deutsche Welle“.

Kaip rodo neseniai publikuoti duomenys apie Baltijos šalių darbo rinką, Lietuva, Latvija ir Estija tampa ta vieta, kur ieškoti darbo atvyksta vis daugiau Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos gyventojų.

Pasak ekspertų, Baltijos valstybės, lyginant su kitomis posovietinėmis šalimis, vilioja darbo migrantus savo geografiniu artumu, rusų kalbos paplitimu ir naryste Europos Sąjungoje. Tuo tarpu lietuviai, latviai ir estai noriai emigruoja į Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir Skandinavijos šalis.

Lietuva: darbo migrantų skaičius auga

„2015 metais užsienio šalių gyventojai gavo beveik devynis tūkstančius leidimų dirbti Lietuvoje. Dažniausiai kalba eina apie įsidarbinimą paslaugų ir pramonės sektoriuose. Daugiausia leidimų buvo išduota Ukrainos ir Baltarusijos gyventojams. Laikinus leidimus dirbti dažniausiai tenka pratęsti tolimųjų reisų vairuotojams ir statybininkams“, – pasakojo Lietuvos Darbo biržos spaudos tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Darbo biržos ekspertai mano, kad leidimus dirbti Lietuvoje gaunančių užsienio šalių piliečių skaičius šiais metais bus dar didesnis nei 2015 metais.

Savo prognozes ekspertai grindžia tuo, kad iki birželio pradžios tokius leidimus gavo jau 6510 asmenų.

Garsi Lietuvos ekonomistė Aušra Maldeikienė, dėstanti Vilniaus universitete, mano, kad tarp darbo migrantų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos vyrauja vidutines ir mažas pajamas gaunančių sluoksnių atstovai.

Pasak jos, Lietuvą renkasi dėl to, kad čia galima kalbėti rusiškai, kažkas galimai turi čia giminaičių, kurie pradžioje gali padėti. Be to, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekia 583,9 euro per mėnesį.

„Deutsche Welle“ pavyko pakalbinti Rusijos gyventojus, atvykusius į Lietuvą dirbti. „Pirmą kartą į Lietuvą su vyru atvykome ieškodami kur pailsėti ir išsirinkome Palangą. Mums patiko. Dabar mes Palangoje turime namą, nedidelę nekilnojamo turto agentūrą“, – pasakojo Jelena Stukova.

Pasak jos, verslo skatinimo mechanizmai Lietuvoje veikia efektyviau nei Rusijoje. Tačiau Jelena sako susidūrusi su sunkumais ieškant ūkinių darbų specialistų.

Kita pašnekovė Julija Bašinova, kartu su vyru persikrausčiusi į Vilnių vos prieš metus, atidarė privatų vaikų darželį. Pasak Julijos, registruojant vaikų darželį jai, kitaip nei Maskvoje analogišką verslą turintiems pažįstamiems, čia susidurti su pareigūnu savivale neteko.

Estija: pats didžiausias darbo užmokestis

Darbo migrantų skaičius auga ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje. Kaip pranešė Estijos Policijos ir sienos apsaugos departamentas, 2015 metais buvo išduoti 1659 leidimai gyventi ir dirbti šalyje. „Daugiausia tarp pernai gavusiųjų leidimus buvo Ukrainos piliečių.

Šiais metais tokius dokumentus gavo beveik septyni šimtai užsieniečių“, – sakė Policijos ir sienos apsaugos departamento atstovė spaudai Viktorija Korpan.

Pasak ekonomikos mokslų daktaro Vladimiro Vaingorto iš Estijos, didelis čia uždarbiauti atvažiuojančių ukrainiečių skaičius aiškinamas tuo, kad čia pastebimas specialistų deficitas metalo apdirbimo ir skalūnų gavybos šachtiniu būdu sferose.

Be kalnakasių, Estijoje į darbą laivų statybos įmonėse kviečiami aukštos kvalifikacijos suvirintojai.

V. Vaingortas mano, kad Estija traukia Ukrainos ir kitų kaimyninių šalių gyventojus tuo, kad lyginant su Lietuva ir Latvija joje pats didžiausias darbo užmokestis (apie 1250 eurų per mėnesį). Be to, pasak eksperto, iš Estijos į kitas Europos Sąjungos šalis daugiausiai išvažiuoja kaimo vietovių gyventojai, kurie neturi galimybių įsidarbinti nei namuose, nei mieste, kur paprastai reikalingi kvalifikuoti darbuotojai.

Latvija: daugiausia emigrantų iš Ukrainos

Latvijos Migracijos ir pilietybės departamento duomenimis, panaši situacija stebima ir Latvijos darbo rinkoje. Darbo migrantų iš Ukrainos ir Rusijos čia vis daugiau. Jeigu 2012 metais Latvijoje oficialiai dirbo keli šimtai ukrainiečių, tai 2016 metais šis skaičius išaugo iki 1301.

Stabiliai auga ir Latvijoje darbą gavusių rusų skaičius. Nuo 406 asmenų 2012 metais jis išaugo iki 756 žmonių 2016 metais.

Pasak Latvijos analitikės Jevgenijos Zaicevos, šiandien nėra visiškai aišku, kur daugiausiai reikia specialistų iš posovietinių šalių. Ukrainiečiai iš pradžių buvo pakviesti į Rygos laivų statybos ir remonto gamyklą.

O virėjai dirbo restoranų tinkluose. Latvijos ekspertė, kaip ir jos kolegos iš Lietuvos, mano, kad darbo migrantai iš Ukrainos ir Rusijos daugiausiai dirba tose ekonomikos sferose, kur reikalaujama ir naudojamas mažai kvalifikuotas darbas. Latvijos Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais vidutinis darbo užmokestis šalyje siekė 603 eurus.


Susiję straipsniai

Ekonomika 3113826661638533415

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-06-28 23:11

    Na ir puiku. Paziurekime i Sinica. Arba i Lauciu. Didesni lietuviai patriotai ir geresni pilieciai uz daugeli grynakrauju lietuvisku buduliu. Arba prisiminkime Karsavina su Riomeriu. Kodel turetume bijoti ukrainieciu, baltarusiu, lenku, moldavu, rusu? Krikscionys, kulturiskai artimesniu pasaulyje nerasim.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vot, pravilna, tavarišč! Latviai su estais gali paliudyti drg. "Anonimiško" teisumą. Ta pačia proga galim pasmerkti pokario rezistentus, trumparegiškai kovojusius su "krikščionių, kultūriškai artimesnių kuriems pasaulyje nerasim", kolonizacija. Slavofobai, škias, buvo - ne kitajp. Būtų sau tie kultūriškai artimiausi lietuviškus budulius pakeitę - visai drugaja žyzn būtų buvusi. Abydna, karoče! :)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-06-29 09:44

      :) taikliai Pikc. Pritariu.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2016-06-29 22:48

      budulis pikc nesugeba atskirti paprastai atskiriamu dalyku - prievartinio ruskiu nudriskeliu ir nusikalteliu, ieskanciu ka nugvelbti, perkelimo sovietu laikais ir kontroliuojamo leidimo kvalifikuotiems rusams, ukrainieciams, baltarusiams atvaziuoti kuriamam darbui. Nemanau, kad tai skirusi labiau nuo siandienos lietuviu vaziavimo i Britanija ar Norvegija. Ko gero, kulturiniai skirumai butu dar mazesni. Gerokai. Tas bukas pikc ne nezino, kiek rusisko , lenkisko ar baltarusisko kraujo jis turi. Manau, kad ne maziau 60 proc.

      Panaikinti
    4. Na, ir ką į tokias "entelekto aukštumas" demonstruojančias "įžvalgas" gali, žmogus, atsakyti? :D
      Kaip jau ne kartą minėjau: sustatyk komsomolcą ir homsomolcą šalia vienas kito - ir abu unisonu užtrauks "inteeeernacionaaalaaas!". :D
      P.S. O juk eurosajūzo primesti nelegalai irgi yra "kvalifikuoti užsieniečiai, atvažiuojantys kuriamajam darbui". :D

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2016-06-30 01:54

      kadangi bukas, tai atsakyti ir nesugebesi.

      Panaikinti
    6. Nea - kadangi nepilnavertiškumo kompleksų apsėstų ir gerokai "pačiuožusių" nabagų blevyzgos nevertos mano atsakymų. Galima ginčytis su oponentais - bet ne su pacientais. ;)

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-06-30 02:26

    atsakyti nesugebesi sau, buki. Belarusko su lenkisku sumaisiui kraujo turi ne maziau puses, todel savo kaimisku lietuviskumu labai nesididziuok. suprantu, kad tokiam kvaliui kaip tu tokio paprasto ir savaime visai neutralaus fakto pripazinti nesigauna. Kaip ir to, kad britui tu esi dar didesne zmogbezdzione, negu tavo nosies rietimas pries tadzika ar ukrainieti, nuo taves visiskai nesiskiriancius savo sovietiskumu. Estai saunuoliai, kaip visada greitai suprato nauda. O lietuviska buduliu paderme dar ilgai sukalios ir savo menkystemis pasauli stebins. Prisimink , buduli, kad pasaulis Lietuva zino pirmiau del jos zydu, lenku, rusu, o paskiausiai del tokiu niekingu kaimieciu, save kazkodel isivaizduojanciu grynakraujais, kaip tu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Akivaizdu, kad pacientui eilinis simptomų paūmėjimas (greičiausiai dėl laiku neišgertų vaistų), tad paliekam nabagą kliedėti vieną. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2016-06-30 11:48

    Akivaizdu, kad lietuviai turi tik du kelius pasirinkimui. Arba staiga imti kurti gausias seimas ir jas auginti Lietuvoje, neisvykstant emigracijon, arba isileisti imigrantus. Kito kelio nera, o pirmas yra nerealiai utopinis. Todel imigracija bus butina, jau vien del to, kad cia daug besipiktinantys ir sukaujantys negaus pensiju, kuriu ir taip neuzdirbo, tusciai kedes trindami.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Puikus riboto mąstymo pavyzdys! :)

      Panaikinti
    2. Nežiniukas2016-06-30 22:24

      O jei anominiškas pagalvotų apie tokią situaciją: neleidžia įsivežti pigių darbuotojų.

      O verslui darbuotojų reikia. O jų už mizerną algą nėra.

      Ką tokiu atveju darytų verslas?

      Ar per sunkų klausimą uždaviau?

      Panaikinti
    3. Tuoj būsit apkaltintas fošyzmo beigi diktatūros propagavimu. :D

      Panaikinti
  5. Keistas tas mūsų uolumas:
    2015 m. Lietuva įsileido beveik 9000 darbininkų,
    Estija - 1660,
    Latvija 2016 m. - virš 2000.

    Dabar aiškiau, kodėl pas estus algos didesnės.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne ne - čia reiškia, kad estai mirs iš bado, nes imigrantai jiems pensijų neuždirbs. :)

      Panaikinti

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item