Vytautas Radžvilas. Paskutinė vinis į Lietuvos karstą

Lietuvoje mažėjant gyventojų, politinis elitas problemą spręsti, ko gero, bandys dalydamas lietu...


Lietuvoje mažėjant gyventojų, politinis elitas problemą spręsti, ko gero, bandys dalydamas lietuvių pilietybes kaip nuolaidų korteles. Artėjant rinkimams vėl vis dažniau keliamas dvigubos pilietybės klausimas. Visos politinės jėgos iš šios idėjos bando pasipelnyti. Apie tai pokalbis su prof. Vytautu Radžvilu.

- Argi ne keista, kai gvildenant dvigubos pilietybės klausimą, nuolat eskaluojamos piliečių teisės ir dvigubos pilietybės nauda, tačiau visai pamirštama paminėti, kad pilietis neatsiejamas ir nuo jam priklausančių pareigų?

- Svarstant pilietybės klausimą iš tiesų nuolatos minimos teisės, tačiau beveik niekada neprisimenamos pareigos. Toks abejingumas pareigoms nėra atsitiktinis, nes jis itin aiškiai atskleidžia sumanymo įteisinti dvigubą ar net keleriopą pilietybę tikslą. Turintis tik teises ir neturintis pareigų pilietis, griežtai šnekant, yra nebe savo valstybės pilietis. Jis paprasčiausiai yra tam tikros teritorijos gyventojas, kuris, būdamas laikinai apsistojęs toje teritorijoje, iš tiesų gali naudotis tam tikromis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis. Bet politinės teisės ir pareigos, kurios ir sudaro pačią pilietiškumo esmę, šiuo atveju išnyksta. Taip yra todėl, kad keleriopos pilietybės skatinimas yra visame pasaulyje vykstančio nacionalinių valstybių naikinimo proceso dalis.

Stengiantis įtvirtinti keleriopą pilietybę, norima visų valstybių piliečius nupolitinti ir atsaistyti juos nuo savo tėvynės ir šitaip paversti klajokliška darbo jėga. Tokia jėga ir yra lanksti, nes tai yra žmogus, kuris prie nieko nėra prisirišęs, kuris gali, vaizdžiai kalbant, klajoti paskui didesnį eurą ar dolerį.

- Lietuvą kasmet palieka dešimtys tūkstančių gyventojų. Ar sąžininga, kad kitoje šalyje dirbantys, ten mokesčius mokantys ir gyvenantys žmonės vis tiek nori Lietuvoje rinkti valdžią, net jei į tėvynę jie niekuomet ir neplanuoja sugrįžti?

- Dvigubos pilietybės įteisinimas turi tikslą galutinai ištrinti iš žmonių sąmonės autentišką pilietybės instituto prasmę. Štai kodėl ir Lietuvoje po kelerių metų švenčiant valstybės jubiliejų, ketinama organizuoti renginį, kurio metu 4 milijonai lietuvių giedotų Lietuvos himną. Nors savaime ši mintis atrodo jausminga ir graži, tikroji paskirtis yra kita - mėginama įbrukti mintį, kad kažkur pasaulyje išsibarstę lietuviai dar gali būti realiai naudingi savo šaliai. Be abejonės, kai kurie iš jų išlaiko sentimentus ir prisirišimą prie savo krašto, kartais padaro gerų darbų, bet išplaunamas supratimas, kad pilietis pirmiausia yra nuolatinis šalies gyventojas, kuris, naudodamasis savo teisėmis, tuo pat metu kasdien vykdo savo piliečio pareigas.

Panaikinus šitą supratimą, šalis galutinai neturėtų piliečių ir net jeigu jos gyventojai vadintųsi Lietuvos piliečiais, pilietiškumas ir pilietinė savimonė niekuo nesiskirtų nuo buvusios sąvokos „Tarybų Lietuvos pilietis“. Realiai mes buvome milžiniškos teritorijos, sovietinės imperijos valdiniai, o Lietuvos pilietybė buvo viso labo formalus žaisliukas. Šią sovietinę praktiką dabar mėginama atgaivinti ir plėtoti naujais metodais, todėl pastangos įtvirtinti keleriopą pilietybę iš tikrųjų yra šalies piliečių ištautinimo ir išvalstybinimo proceso dalis.

Galima drąsiai sakyti, kad tokios pilietybės įtvirtinimas būtų viena iš paskutinių vinių į visais atžvilgiais silpstančios Lietuvos karstą. Kartu yra akivaizdu, kad tokia akcija gali pasisekti, nes, nelaimei, ir tarp mūsų tautiečių, kurie šiandien yra palikę Lietuvą, esama nemažai žmonių, kurie nuoširdžiai mano tą Lietuvą mylį, tačiau reikalaudami tos dvigubos pilietybės jie dažnai patys to nesuvokdami parodo, kad jie Lietuvą griauna.

- Gal yra ne tik sentimentai, bet ir išskaičiavimas būti piliečiu šalies, kur pigesnis sveikatos draudimas, o ir atviros sienos?

- Be jokios abejonės, kad tarp norinčių Lietuvos pilietybės esama įvairių žmonių. Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad vieni jos nori iš egoistinių paskatų, kiti - vedami gana naivoko ir paviršutiniško sentimentalumo Lietuvai. Bet visais atvejais ši pozicija yra negarbinga, nes realiai reiškia, kad yra apgaudinėjami, neretai net ir apvaginėjami tie Lietuvos piliečiai, kurie savo kasdieniu darbu ir sunkiu prakaitu kuria visas tas gėrybes, kuriomis norėtų naudotis tie, kurių ryšys su Lietuva yra paliudytas tik paso, bet ne darbų.

- Viena svarbiausių piliečio pareigų - prisidėti prie šalies išlaikymo. Ar sąžininga, kad dvigubos pilietybės savininkai nemokės mokesčių, tačiau Konstitucija jiems suteikia teisę gauti pensijas?

- Paprasta kalba tai vadinama parazitavimu ir gyvenimu kitų sąskaita. Turi būti aiškiai suprasta, kad tos visos paslaugos, kuriomis naudojasi Lietuvos piliečiai, yra vis dėlto nenukritusios iš dangaus, joms suteikti reikalingas lėšas sukuria mūsų, esančių Lietuvoje, darbas. Todėl žmonės, kurie jausmingai kalba apie savo meilę Lietuvai, pirmiausia turėtų pasverti savo sąžinę ir pagalvoti, ar keleriopos pilietybės reikalavimas yra pateisinamas.

- Ar pati Lietuva iš dvigubų piliečių gausos kokios nors naudos gautų?

- Galima nedviprasmiškai pasakyti, kad nauda, kurią tariamai gauna Lietuva, faktiškai yra niekinė, palyginti su milžiniškais politiniais, socialiniais ir ekonominiais praradimais, kurie būtų patirti įvedus keleriopos pilietybės institutą. Niekas neneigia, kad kai kurie išeiviai padaro Lietuvai gana daug ir gal svarstytinas klausimas, kaip už ypatingus, tačiau pasveriamus nuopelnus tokiems žmonėms dovanoti pilietybę. Tačiau nėra abejonių, kad didžioji dalis kitų, siekiančių tokių teisių, Lietuvai nieko neduoda ir neduos.

- Galų gale piliečių rankose svarbūs ginklai - referendumas, galimybė keisti Konstituciją ir net valstybės valdymo formą. Ar nereikėtų susirūpinti tuo, ką susitelkę vadinamieji piliečiai vėliau galėtų padaryti Lietuvai, prieš dalijant pilietybę į kairę ir į dešinę?

- Be jokios abejonės. Jeigu kalbame apie pilietybės suteikimą, negalime iš akių išleisti ir paprasčiausio nacionalinio saugumo aspekto. Apskritai praktika, kai šalies valdymo reikalus sprendžia asmenys, kurie šią šalį geriausiu atveju mato kartą per kelerius metus tarsi turistai, yra ydinga. Tai būtų lygiai tas pats, kaip žmogus, ilgam ar net visam laikui iškeliavęs iš savo namų, pretenduotų tvarkyti kasdienius tuose namuose likusios šeimos reikalus. Tai yra ir amoralu, ir pavojinga.


Susiję straipsniai

Vytautas Radžvilas 2419753894775757449

Rašyti komentarą

  1. Kaip visada - logiškas, argumentuotas pasisakymas. Ačiū! Derėtų dar priminti (ko gero, net pabrėžti), kad , priešingai nei teigia liberalizmo apologetai, pilietybė iš emigrantų NĖRA atimama - jie jos ATSISAKO, priimdami kitos šalies pilietybę. Arba lieka Lietuvos piliečiais. Pasirinkimo teisės iš jų niekas neatėmė. Čia panašiai, kaip su mūsų nacionaline valiuta: niekas iš mūsų jos neatėmė - mūsų valdžiagyviai PATYS, vedini baudžiauninkiško noro įsiteikti "ponui", jos atsisakė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-05-20 14:38

      Pritariu.O visiems svaigstantiems apie dvigubą pilietybę priminkime, kad kaip sako p.Radžvilas-ne tok teisės , bet ir pareigos-ATITARNAVIMAS LIETUVOS KARIUOMENĖJE PRIVALOMAS, kaip beje ir kitoje šalyje, kurios pilietybę norėtų turėti.Bet geriau šio džino neišleisti iš butelio-JOKIŲ DVIGUBŲ PILIETYBIŲ.

      Panaikinti
    2. Nežiniukas2016-05-20 17:25

      Kažkada kažkur internete skaičiau, kad JAV piliečiai moka mokesčius nuo savo pasaulinių pajamų, o ne vien tik nuo JAV uždirbamų. Kadangi pirminio šaltinio neradau, tai netvirtinu.

      Bet jei tai tiesa ir Lietuva dvigubos pilietybės svaičiotojams nustatytų pareigą mokėti mokesčius nuo pasaulinių pajamų, o ne vien tik uždirbtų pajamų Lietuvoje, manau, kad daugelis "patrhiotu" atsižegnotų nuo tų pilietybių kolekcionavimų.

      Pritariu prof. Radžvilui, kad pilietybę susiejus ne tik su teisėmis bet ir pareigomis, visas šitas širšalas savaime nutiltų.

      Šiaip dar mano toks pamąstymas: jei galima n-guba pilietybė, ar nereiktų pagalvoti ir apie n-gubą santuoką.

      Be pareigų žinoma.

      Panaikinti
    3. Būtų, kaip būtų! Bet yra taip ,kad visos tos prezidentūros, seimai ir vyriausybės nenori kad būtų nuo jų ir jų teismų nepriklausomų piliečių, gal išskyrus litvakus. Nes dar užsimanys tikros nepriklausomybės ,ne surogatinės!

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-05-20 23:07

    Dar antikos graikai (apie romenus ne nekalbu, tiems tai buvo savaime aisku) suprato, kad pilietybe gali buti suteikta tik turtingam, protingam ir politiskai aktyviam, veikliam asmeniui. Jeigu kuris nors is musu minios buduliu netycia turto cenzo barjera perliptu, like du jiems neiveikiami. Ypac treciasis.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-05-20 23:17

      Veliau, leide aktyviai salies vidaus reikaluose veikti samdomiems svetimsaliu barbaru karvedziams, savus piliecius duonos ir linksmybiu formules pagalba pavertusi musu buduliu atitikmenimis, Roma del to ir zlugo. Pavargo ir issivaiksciojusi nusmuko, niekas jos neuzkariavo, kaip klaidingai skelbia mitas.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2016-05-20 23:13

    Kodel Radzvilas kalba apie dviguba pilietybe? Didzioji dauguma emigrantu neturi jokios kitos pilietybes be Lietuvos. Ju distancinis dalyvavimas Lietuvos politikoje kelia daug klausimu. Juk pilietybe yra pirmiausia asmens politinis santykis su valstybe. Budulis negali tureti samoningo politinio santykio, nes nesugeba buti politikos subjektas, tik jos objektas. O jei dar per atstuma....

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dviguba pilietybe lietuviams, gal ir nieko tokio baisaus butu. Kur kas blogiau, kai svetimiems neatsisakiusiems savos pilietybed suteikiama dar ir Lietuvos. Tokiu budu svetimkunis tampa parazitu. Ir dar. Jokia cia ne paskutine vinis. Bus dar tu viniu, bet is ju visu kas kart tik snypstas liks...

      Panaikinti
  4. Bet homjaunuoliui rimtai nemenkas simptomų paūmėjimas! :D

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2016-08-02 16:42

    Labai neobjektyvus interviu - tiek klausimų uždavinėtojas, tiek atsakinėtojas nemato toliau savo nosies....

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item