Sąjūdžio minėjimui skirtame forume – diskusija apie Seimo rinkimų perspektyvas

Šiais metais sukanka 28 metai nuo tada, kai buvo įsteigta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Inicia...


Šiais metais sukanka 28 metai nuo tada, kai buvo įsteigta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, ilgainiui virtusi visuomeniniu judėjimu, atvedusiu į Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Šia proga visuomeninis judėjimas „Vilniaus forumas“ birželio 3 d., penktadienį, 16.30 val., visus piliečius kviečia į Lietuvos mokslų akademijos Didžiąją salę (Gedimino pr.3, Vilnius), kur įvyks diskusija „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.

Diskusijos organizatoriai teigia, kad nors kiekvienų metų birželio 3 dieną tapo įprasta dalintis prisiminimais, kaip gimė Sąjūdis, šiais metais nuspręsta jo gimtadienį paminėti kitaip ir pažvelgti į valstybingumą atkūrusio Sąjūdžio vaidmenį – jo laimėjimus ir nepasiektus tikslus –  iš artėjančių Seimo rinkimų perspektyvos.

„Šiandien visiems aišku, kad anuomet žmones buvo galima daug lengviau sutelkti, nes pagrindinis siekis buvo akivaizdus – atkurti Lietuvos valstybę. Tačiau šiandien stiprinti šalies valstybingumą yra ne mažiau aktualu, nei tuomet, bet kol kas šiam darbui visuomenė  vis dar nepajėgia  susitelkti. Pilietinė valdžios kontrolė yra būtina gyvybingos ir veiksmingos demokratijos sąlyga. Tačiau Lietuvos valdžia yra nutolusi ir atsiribojusi nuo piliečių ir laiko save jiems neatsakinga bei neatskaitinga. Tai skatina masinį ir įvairiomis formomis reiškiamą nusivylimą Sąjūdžio atkurta Lietuvos Respublika ir net netikėjimą pačia nepriklausomo valstybingumo idėja. Suvokdamas tokio nusivylimo ir netikėjimo keliamas grėsmes valstybingumui, Vilniaus Forumas, kaip valdžios nesiekiantis ir rinkimuose nedalyvausiantis visuomeninis sambūris, Sąjūdžio gimtadienio proga imasi iniciatyvos pakviesti  visus Lietuvos piliečius diskutuoti apie tai, kaip artėjančių rinkimų dalyviai – kandidatai ir partijos – galėtų ir turėtų prisidėti prie valstybingumo stiprinimo ir pastangų atkurti piliečių ir valdžios ryšį. Renginyje nebus siekiama pateikti atsakymo arba nurodyti, už ką verta balsuoti, o už ką – ne. Veikiau bus bandoma suformuluoti principinius klausimus, kuriuos savo renkamiems politikams galės ir turėtų užduoti kiekvienas rinkimuose dalyvausiantis Lietuvos pilietis“,  - teigia vienas iš „Vilniaus forumo“ iniciatorių politologas Vytautas Sinica.

Forume pranešimus skaitys filosofai dr. Laisvūnas Šopauskas, prof. Vytautas Radžvilas, politologai Monika Morkūnaitė ir Paulius Stonis. 

Į Vilniuje vyksiantį Sąjūdžio minėjimo renginį kviečia jo organizatoriai – Vilniaus forumas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas bei akademinio jaunimo sambūris „Pro Patria“. 

Renginys atviras klausytojams, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus organizatoriai prašo norinčiųjų dalyvauti užsiregistruoti paspaudus šią nuorodą.

Susiję straipsniai

Politika 6787131433596078595

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-05-27 21:34

    „Lietuvos valdžia yra nutolusi ir atsiribojusi nuo piliečių ir laiko save jiems neatsakinga bei neatskaitinga. Vilniaus Forumas imasi iniciatyvos pakviesti diskutuoti apie tai, kaip kandidatai ir partijos galėtų prisidėti prie pastangų atkurti piliečių ir valdžios ryšį.“

    Panašu, kad pagaliau bus pradėta narplioti „atstovavimo“ problema.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-05-29 09:32

      Ne pasakokite partijoms, ką jos turi veikti,nes jos viskam pritars ir prižadės.Geriau surašykite, kokius jos blogus darbus jau padarė, tegul pritaria ir save pasmerkia. Jei ne - visi matys, kad jos aktyviai prisideda prie tautos naikinimo.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-06-01 04:53

    Manau, kad siame forume turetu kalbeti aktyvus Sajudzio kurejai, organizatoriai, kaip Medalinskas, Vaisvila, R.Paulauskas. Ju svoris ir indelis i Sajudzio kurima buvo pakankamai didelis ir svarus.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2016-06-02 08:51

    Lietuva neturi valdžios, nes į valdžios vietas susodinti parsidavę svetimiems.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Sisteminės partijos per nepriklausomybės metus įrodė, kad joms visiškai nerūpi tautos interesai, skleidė bendruomenę skaldančias idėjas, o pastaraisiais metais perėjo prie "raganų medžioklės" priemonių. Lyderiai jau visai atvirai meluoja, apie nepakilusias kainas, apie kažkokį "dugną", kurį pasiekus reikia baigti kvailystes ( taip dabar vadinamas grobimas itin dideliu mastu) ir pan. Tiesiog įsikūnijo J.Stalino žodžiai apie išgydymą nuo chimerų, vadinamų sąžine.

    AtsakytiPanaikinti
  5. SĄJŪDŽIO SIEKIAI TAIP IR NEĮVYKDYTI
    Kęstutis K.Urba
    Apsilankiau susirinkime skirtame Sąjūdžio įkūrimo 28oms metinėms toje pačioje Mokslų akademijos salėje. Keturi pranešimai – du jaunuoliai iš „Pro patria“, prof.Vyt.Radžvilas ir prof.L.Šopauskas. Du jausmingi filosofiškai patetiški merginos patriotės ir prof.V.Radžvilo kalbėjimai apie tautą, politinę tautą, išnykimo pavojų ir du realistiški – apie politinių organizacijų pragaištį, kuriose kaip taisyklė idealistus „apstumia“ pragmatikai ir jie kriminalizuojasi bei artėjančius rinkimus. Buvo dėmesio ir rinkimams – pilietinei jų kontrolei. V.Radžvilas kalbėjo jautriai ir ragino burtis visiems nesavanaudžiams tautos išsaugojimo vardan. Norėjosi paklausti, o kodėl ne ES Lisabonos sutartyje numatytai tautų gerovei, tačiau jokios diskusijos nebuvo, nors salėje buvo ir R.Kupčinskas, ir N.Puteikis, ir G.Songaila, ir aplinkosaugininkas R.Pakalnis. Taigi, atmintinos datos paminėjimas virto verbavimo į „Vilniaus forumą“ akcija, o G.Songaila po renginio sakė, kad jų švietėjiškumo, anaiptol, neužtenka.
    Mintus, kuriomis norėjosi pasidalinti yra tokios. Sąjūdžio siekiai buvo trys –ATVIRUMAS (viešumas), DEMOKRATIJA ir SUVERENITETAS. Jei mes kompiuterių ekranuose nematome, ką per dieną nuveikė ir žada veikti trisdešimt tūkstančių administruojančių valstybės ir savivaldos pareigūnų, nors premjeras dr.Alg.Butkevičius ir kalbėjo Seimo konferencijoje dar rudenį, kad kiekvienas Austrijos valdžios pareigūnas baigdamas savo darbo dieną parašo bent keletą sakinių apie savo veiklą, tai apie kokį viešumą ar atvirumą, konstatuotą net Konstitucijos preambulėje mes galime kalbėti? Juolab, ir viešieji finansai nėra e-skaidrūs, kad ir dabartinės IT galimybės leidžia padaryti taip, kad pradedant biudžetu kiekvienas lentelės skaičius skleistųsi asignavimų lentele ir t.t. – iki savivaldos sargo algos. Jei 18 tūkst. Lietuvos NVO nemato, kuo užsiima valdžia bei negali siūlyti savų iniciatyvų, ir nežino kur keliauja mokesčių mokėtojų lėšos, tai apie kokią DEMOKRATIJĄ galima kalbėti? Buvau įsitikinęs, kad Briuselyje J.C.Junkeras ar jo svita vėl paaiškins mūsų premjerui, kad Lietuva gamina pieno net tris kartus pernelyg daug, tad apie kokį SUVERENITETĄ samprotaujame?
    Būtų mano valia – iš 30 tūkst. „administruojančių“ Lietuvos pareigūnų palikčiau tik 10 tūkst. IT laikais – per akis. Ir pavesčiau, naikindamas socialinių mokslų atskirtį nuo valstybės valdymo iš esmės užsiimti ir spręsti svarbiausias valstybės problemas. Emigracija, valstybės skolos augimas, tiesa, du kartus lėtesnis nei prie A.Kubiliaus, pastovi 120 tūkst. Bedarbystė, kaimo nykros plitimas, infrastruktūros menkėjimas ir dirvožemio prastėjimas, 450 tūkst. stipriai išgeriančių piliečių, 0,5 mln. ikiteisminių tyrimų aktualių per du metus, nesaugus maistas ir sveikatingumo stoka – veikti tikrai yra ir ne vienai NVO ar partijai. Paskelbus Lietuvos siekį tapti sveikiausio ir saugiausio maisto valstybe, iš karto mažėtų ir emigracija, o ėmus plėtoti ekologinę daržovininkystę – momentaliai sunyktų bedarbystė, augtų sveikesnė karta geresnėje aplinkoje....
    Ką mes girdėjome? „Tauta... tik politinė tauta gali išlikti...reikia ieškoti asmenų galinčių formuluoti problemas ir jų sprendimo būdus...“. Ir nedavė niekam kalbėti.



    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-06-04 18:00

      Kaip gerai, kvaily, kad ne tavo valia. Valdzioje ir be taves pusgalviu uztenka - idealistu ir ciniku.

      Panaikinti

emo-but-icon

item