Popiežius Jonas Paulius II: Marija – pirmoji Prisikėlimo liudininkė

Kuomet Jėzus buvo paguldytas į kapą, Marija „vienintelė išlaiko tikėjimo įkarštį, pasiruošusi p...



Kuomet Jėzus buvo paguldytas į kapą, Marija „vienintelė išlaiko tikėjimo įkarštį, pasiruošusi priimti džiaugsmingą ir nuostabią Prisikėlimo žinią.“ (1) Didysis šeštadienis yra viena didingiausių akimirkų Viešpaties Motinos gyvenime: tamsoje, gaubiančioje  pasaulį, ji visiškai atsiduoda Dievui, ir prisimindama savo Sūnaus žodžius, ji išlaiko dieviškųjų pažadų išsipildymo viltį.

Evangelijose minimi įvairūs prisikėlusio Kristaus pasirodymai, tačiau neužsimenama apie Jėzaus ir jo motinos susitikimą. Ši tyla nereiškia, kad po prisikėlimo Kristus nepasirodė Marijai; veikiau tyla kviečia mus ieškoti priežasčių, kodėl evangelistai taip pasirinko.

Kaip Marijos galėjo nebūti Prisikėlusio Viešpaties liudininkų tarpe?

Remiantis „praleidimu“,  tyla gali būti siejama su faktu, kad tai, kas yra būtina mūsų ribotam pažinimui, buvo patikėta „Dievo iš anksto paskirtiems liudytojams“ (Apd 10, 41). Tai yra apaštalams, kurie liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą „su didžia galybe“ (Apd 4, 33). Prieš pasirodydamas jiems, Prisikėlusysis pasirodė keletui ištikimų moterų, nes šis pasirodymas turėjo reikšmę jų bendruomeniniam įpareigojimui: „Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją, ten jie mane pamatys“ (Mt 28,10).

Jei Naujojo Testamento autoriai nekalba apie Motinos susitikimą su savo prisikėlusiu Sūnumi, tai tik dėl to, kad toks liudijimas būtų įtakojęs tuos, kurie neigė Viešpaties prisikėlimą. Dėl šios priežasties šis liudijimas būtų buvęs neįtikinamas.

Be to, Evangelijose yra nedaug prisikėlusio Jėzaus pasirodymų ir tikrai ne visi įvykiai, nutikę per 40 dienų po Velykų, yra papasakoti. Laiške Korintiečiams primenama, kad jis pasirodė „iš karto daugiau negu penkiems šimtams brolių“(1 Kor 15, 6). Kaip mes paaiškintume tai, kad toks išskirtinis įvykis neminimas evangelistų? Tai akivaizdus įrodymas, kad kiti Prisikėlusiojo  pasirodymai nebuvo aprašyti, nors jie buvo tarp gerai žinomų įvykių.

Kaip galėjo nutikti, kad Švenčiausioji Mergelė, kuri buvo pirmųjų mokinių bendruomenėje (Apd 1, 14), nebuvo paminėta tarp tų, kurie sutiko jos dieviškąjį Sūnų, prisikėlusį iš mirties?

Išties, yra teisėta manyti, kad motina tikriausia buvo pirmas žmogus, kuriam pasirodė prisikėlęs Jėzus. Ar Marijos nebuvimas kartu su moterimis, kurios atėjo prie kapo auštant (Mk 16,1; Mt 28, 1), neparodo, kad ji jau buvo susitikusi Jėzų? Ši išvada taip pat patvirtina tai, kad pirmosios Prisikėlimo liudininkės, Jėzaus valia, buvo moterys, ištikimai stovėjusios kryžiaus papėdėje, todėl tvirtesnės tikėjime.

Prisikėlęs Jėzus vienai jų - Marijai Magdalietei - patiki pranešti žinią, kuri turi būti perduota apaštalams (plg. Jn 20, 17-18). Galbūt šis faktas taip pat leidžia mums manyti, kad Jėzus pirmiausia pasirodė motinai, kuri ištikimiausiai išlaikė savo tikėjimą nepažeistą, kai jis buvo išbandomas.

Galiausiai, unikali ir ypatinga Mergelės nuostata Kalvarijoje, jos tobula sąjunga su Sūnaus kančia ant kryžiaus, atrodo, kreipia ją link Sūnaus dalijimosi su ja Prisikėlimo slėpiniu.

Penktojo amžiaus autorius Sedulijus teigia, kad Prisikėlusio Kristaus spindesys pirmiausia nušvietė Jo motiną. Tiesą sakant, Apreiškimo metu ji buvo toji, per kurią Jis atėjo į pasaulį, todėl buvo pašaukta skleisti nuostabią Prisikėlimo žinią, idant taptų Jo šlovingo atėjimo šaukle. Marijoje, panardintoje Prisikėlusiojo šlovėje, atsispindi Bažnyčios didybė. (2)

Atrodo logiška manyti, kad Marija, kaip Bažnyčios modelis, kuri laukia Prisikėlusiojo ir sutinka Jį mokinių, kuriems Jis pasirodo būryje, turėjo asmeninį kontaktą su prisikėlusiu Sūnumi,- idant patirtų velykinio džiaugsmo pilnatvę.

Viešpaties motina yra „linksmybės priežastis“ visai žmonijai

Dalyvaudama Didįjį penktadienį, Kalvarijoje (Jn 19, 25), aukštutiniame kambaryje, Sekminėse (Apd 1,14), Švenčiausioji Mergelė tikriausiai buvo privilegijuota Kristaus Prisikėlimo liudytoja, galutinai išpildanti savo dalyvavimą visuose esminiuose Velykų slėpinio momentuose. Sveikindama prisikėlusį Jėzų, Marija taip pat yra ženklas žmonijai, laukiančiai prisikėlimo iš numirusių.

Velykiniu laikotarpiu krikščionių bendruomenė Viešpaties motiną kviečia džiaugtis: „Regina Caeli, laetare. Aleliuja! "Dangaus karaliene, džiūgauki. Aleliuja! " Ši giesmė, kviečianti Mariją džiaugtis dėl prisikėlusio Sūnaus yra susijusi su Angelo kvietimu džiaugtis Apreiškimo metu. Todėl  Marija gali tapti „Linksmybės priežastimi“ visai žmonijai.

Susiję straipsniai

Religija 6152545092642712000

Rašyti komentarą

  1. Nesiimsiu šimtu procentų tvirtinti, bet... Šiaip jau, Marija Dievo Motina. Tas, išvertus į buitinę kalbą, galėtų reikšti, kad Marija yra naujos Bažnyčios pradėjimo idėjos autorė, o pradiniame etape - ir pagrindinė projekto vykdytoja. Jį su pilnu aiškumu ir sąmoningumu nuo pat pradžių žinojo, ką, vardan ko daro. Tai kas iš to gavosi, jai nebuvo naujas apsireiškimas. Jos angelas/dvasia jai jau žymiai anksčiau buvo apsireiškęs.

    AtsakytiPanaikinti
  2. "Išties, yra teisėta manyti, kad motina tikriausia buvo pirmas žmogus, kuriam pasirodė prisikėlęs Jėzus." Labai gera perskaityti šitą mintį : aš lygiai taip pat manau. Kam Jėzus turėjo pasirodyti pirmai jei ne Motinai. Tik Jai

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item