Žodžio laisvę ribojančiam įstatymui - Prezidentės veto

Balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai s...


Balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios varžo žodžio laisvę, pamina pamatinius demokratijos principus ir sukuria prielaidas nepagrįstam žurnalistų baudžiamajam persekiojimui.

Su prašymu vetuoti šias pataisas kaip keliančias grėsmę žodžio laisvei bei prieštaraujančias Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams, į Prezidentę kreipėsi kelios dešimtys nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos atstovų.

Prezidentės teigimu, Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos varžo žiniasklaidos teises, apriboja visuomenės interesą bei didina teismų uždarumą. Tokios įstatymo pataisos taip pat sukurs prielaidas piktnaudžiauti neviešų posėdžių teise – ypač tais atvejais, kai bus siekiama nuo žiniasklaidos ir visuomenės nuslėpti rezonansines bylas, susijusias su viešais asmenimis.

Prezidentė pabrėžia, kad siekis kriminalizuoti bet kokios neviešo teismo posėdžio  bylos medžiagos ar jos dalies viešą paskelbimą prasilenkia su teisingumu, atviros visuomenės lūkesčiais ir demokratinės valstybės principais. Seimo priimtos įstatymo pataisos numato, kad bet kuris asmuo – tiek žurnalistas, tiek nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas – atskleidęs arba viešai paskelbęs neviešo teismo posėdžio bylos medžiagą ar jos dalį, net jeigu tai nesukelia neigiamų pasekmių,  bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Viešumas yra viena iš teisingumo vykdymo ir užtikrinimo sąlygų. Aplinkybės, dėl kurių teismo posėdis gali būti neviešas, yra detalizuotos kituose teisės aktuose. Tokios konstitucinės vertybės, – kaip asmens privatus gyvenimas, valstybės, komercinė paslaptis ginamos šiuo metu galiojančiais įstatymais. Todėl šios Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos yra netikslingos, neprisideda prie svarbiausių konstitucinių vertybių apsaugos, o priešingai – apriboja visuomenės teisę būti informuotai.

Prezidentės teigimu, visuomenei turi būti sudarytos sąlygos žinoti apie teismuose nagrinėjamas bylas ir priimtus sprendimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją, susijusią su teisingumo vykdymu, pabrėžiama spaudos svarba skelbiant informaciją visuomenei rūpimais klausimais ir visuomenės teisė tai žinoti.


Susiję straipsniai

Demokratija ir valdymas 2352593189621160086

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item