Valstybės gynimo taryba: šauktinių sistema turi likti ir po 5 metų

Privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui, o ne penkeriems metams, pirmadienį nutarė Valstybės gynimo taryba (V...


Privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui, o ne penkeriems metams, pirmadienį nutarė Valstybės gynimo taryba (VGT). Šis ir kiti VGT sprendimai gali tapti signalu sąjungininkams už Atlanto: ilgą laiką savo saugumu nesirūpinę lietuviai pagaliau pabudo iš snaudulio ir rimtai susigriebė.

„Valstybės gynimo taryba nutarė (...) šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą vykdyti ne laikinai, o nuolat, tai yra kiekvienais kalendoriniais metais“, – po posėdžio žurnalistams sakė prezidentės patarėjas Valdemaras Sarapinas.

Taip pat nuspręsta kasmet šaukti daugiau jaunuolių nei planuota anksčiau – nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkstančių.

Pernai politikai sutarė šaukimą į kariuomenę grąžinti penkeriems metams. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ragino dėl tolesnio šaukimo apsispręsti išanalizavus, kaip artimiausiais metais kariuomenė pildysis kariais profesionalais. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasisako už mišrią kariuomenę, sudarytą iš šauktinių ir profesionalų.

Valstybės gynimo taryba pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į ją įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Tai, jog NATO sąjungininkių, pirmiausiai JAV paramos prašanti Lietuva pati turėtų skirti daugiau dėmesio šalies gynybai, pastaraisiais metais nesyk kone atvirais žodžiais pabrėžė ne vienas aukštas JAV ekspertas bei pareigūnas.

„Jūs norite, kad jus gintų Amerika. O ką jūs patys darote? Parodykite, kad jums patiems rūpi jūsų saugumas, nes kol kas jūsų gynybiniai pajėgumai bei finansiniai ištekliai krašto apsaugai JAV nedaro įspūdžio“, - tokią žinią Lietuvai siuntė neseniai viešėjęs Jamestown Foundation prezidentas Glenas Howardas.

Nuo įstojimo į NATO 2004 metais Lietuva gerokai apleido krašto apsaugos reikalus ir pagal finansavimą vilkosi NATO šalių uodegoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar prieš VGT posėdį pabrėžė, kad siūlys galutinai apsispręsti dėl nuolatinės šauktinių kariuomenės bei atkreips dėmesį į būtinybę išlaikyti esamą krašto apsaugos finansavimo lygį.

2015 m. vasarį Seimas 9 mėn. trukmės karinės tarnybos prievolę grąžino penkeriems metams. Tačiau kariuomenės vado, generolo Jono Vytauto Žuko bei prezidentūros nuomone, tokių terminų iš viso neturėtų likti, o šaukimas paliktas neribotam laikui.

Be to, palyginus su 2015 m., šiemet šalies gynybai skirti papildomi 150 mln. eurų - iš viso maždaug 1,46 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 574 mln. eurų.

Politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2020 m. šalies gynybai skirti bent 2 proc. BVP, kaip numatyta NATO politiniuose įsipareigojimuose. D. Grybauskaitė yra minėjusi, kad 2 proc. ribą Lietuva galėtų pasiekti 2018 m., jei būtų išlaikyti esami krašto apsaugos sistemos finansavimo mastai.

Įvardijo grėsmę ir kaip su ja kovoti

Tai, jog grėsmė Baltijos šalims yra reali, jau beveik du metus kalba įvairūs NATO šalių pareigūnai, politikai bei ekspertai. Tačiau dabar tokį teiginį siekiama pirmą kartą įtvirtinti naujojoje, dar rengiamoje Lietuvos karinėje strategijoje. Jei anksčiau karinės grėsmės buvo įvardijamos aptakiai arba į sąrašo viršų iškeliant „terorizmą“, tai dabar neabejojama, kas yra didžiausia karinė grėsmė Lietuvai.

„Naujoje strategijoje bus fiksuojama Rusijos karinės grėsmės tikimybė. Ir ne tik fiksuojama, bet ir nurodomi konkretūs tikslai: didesnis NATO buvimas mūsų šalyje, karinių operacijų vykdymas reaguojant į sienos pažeidimus, didesnė kariuomenės parengtis reaguojant į karo padėtį, NATO paramą priimančios šalies infrastruktūros stiprinimas “, - prieš VGT posėdį teigė su jo tema susipažinęs DELFI šaltinis.

Toks, visuomenės akyse, kone biurokratinis akivaizdžių dalykų įvardijimas gali nedaryti didelio įspūdžio, tačiau, ekspertų teigimu, instituciniame lygmenyje tai yra labai svarbus žingsnis: valstybės pareigūnai turi žinoti, kuo vadovaujantis priimami svarbūs šalies saugumo klausimai.

Rusijos įvardijimas karine grėsme bei numatomų veiksmų įvardijimas yra savotiškas signalas Lietuvos visuomenei bei NATO sąjungininkėms.

Be to, valstybiniu lygmeniu įvardytas pažymėjimas, kad į sienos pažeidimus gali reaguoti ne tiek pasieniečiai, bet ir žaibiškai aktyvuoti kariuomenės daliniai primena neseniai Estijos kariuomenės vado, generolo Riho Terraso žodžius „Financial Times“: „Pamačius pirmuosius žaliuosius žmogeliukus mes į juos nedvejodami šausime.“

Lietuva taip pat suskubo atsižvelgti į amerikiečių pastabas dėl infrastruktūros stiprinimo. Kol kas opiausiomis problemomis laikomi per maži poligonai, ryšių sistemos. Dėl poligonų plėtros Lietuva jau apsisprendusi, mat kol kas būtų sudėtinga išskleisti brigadą.

Tuo tarpu saugaus ryšio sistemų stiprinimą supa slaptumo skraistė. Karinės agresijos prieš Ukrainą metu Rusija itin efektyviai naudojo elektroninės kovos priemonės – nuo pasiklausymo, iki ryšių bei radarų blokavimo ir „apakinimo“ veiksmų. Rusijos elektroninės kovos priemonių stiprinimą bei panaudojimą kaip vieną iš didžiausių grėsmių mato ir NATO karinė vadovybė.

Vis dėlto svarbiausiu VGT klausimu buvo gynybinių pajėgumų stiprinimas. VGT rekomendacija – numatyti nuolatinę karinės prievolės sistemą bei didinti šauktinių skaičių nuo 3 tūkst. iki 3,5 tūkst. šiemet bei galbūt 4 tūkst. kitais metais – motyvuojama būtinybe užpildyti dalinius ir turėti pakankamą parengtąjį rezervą.

Daugės šauktinių, augs ir kariuomenė

„Šaukimas pasiteisino, nes vien pernai atsiliepė per 4,5 tūkst. savanorių, o ir šiemet jau turime 2,9 tūkst. norą tarnauti pareiškusių žmonių. Dalinių užpildymas išaugo iki 73 proc., o siekiame turėti 90 proc.“, - teigė DELFI šaltinis.

Iki 2020-ųjų metų Lietuva planuoja plėsti kariuomenę iki 24 tūkst. karių, t. y. dvigubai daugiau, nei dabar. Pirmosiomis galimo konflikto dienomis tokie pajėgumai primintų karo meto kariuomenės dydį – esami daliniai būtų greitai mobilizuojami ir stotų į mūšį, turint bent 30 tūkst. žmonių rezervą.

Tokios permainos reikštų grįžimą prie trijų brigadų koncepcijos – iki narystės NATO planuota, jog Lietuva turės mažiausiai tris tokius vienetus, kuriuose tarnautų po 3-5 tūkst. karių.

Todėl be jau šiemet aktyvuotos antrosios Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Žemaitija“ ateityje ketinama steigti dar vieną brigadą. Jos pagrindą sudarytų aktyviojo rezervo kariai.

Planuoja naujus įsigijimus

Be to, šią savaitę antrą sykį bus rengiamos didelės mobilizacinės pratybos – į jas kviečiama apie 3 tūkst. tarnavusių piliečių. Pernai buvo pašaukta tris kartus mažiau, atvyko apie 50 proc., bet po medicininės komisijos patikrų tik trečdalis pripažinti tinkami tarnybai. Kitais metais planuojama rengti dar didesnes mobilizacines pratybas, kuriose bus dar daugiau dėmesio skiriama karių įgūdžių atnaujinimui, pasirengimui koviniams veiksmams.

VGT taip pat patvirtinti būsimi Lietuvos kariuomenės įsigijimai. Didžiausias dėmesys skiriamas deryboms dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ bei savaeigių haubicų „Pzh 2000“ įsigijimo. Pirmosios iš 21 haubicos Lietuvą turėtų pasiekti jau šiemet, o Vokietijoje šiuos pabūklus besimokantys valdyti Lietuvos kariai Kovo -11-ąją simboliškai jau atliko pirmuosius kovinius šaudymus.

Anot DELFI šaltinių, sparčiais tempais į priekį juda ir kiti prioritetiniai projektai – prieštankinių sistemų „Javelin“ įsigijimas bei vidutinio nuotolio priešlėktuvinių sistemų NASAMS galimas įsigijimas. Jei pasitvirtins optimistinės prognozės, jau balandžio mėnesį Norvegija suteiks leidimą parduoti šių modernių priešlėktuvinių sistemų, kurių nuotolis siekia iki 40 km.

Tokios sistemos saugo Norvegijos strateginius objektus bei JAV Baltuosius rūmus. Tiesa, sistemose naudojamos amerikietiškos raketos, todėl Lietuvai dar teks sulaukti JAV pritarimo, tačiau tikimasi, kad iki 2018 metų Lietuvos kariškiai jau patys mokės savarankiškai valdyti bent dvi baterijas tokių raketų.

Tarp būsimų įsigijimų minimi ir du išminavimo laivai, kuriuos Lietuva palankiomis sąlygomis planuoja gauti iš Vokietijos.

Du ne naujos statybos, tačiau modernizuoti laivai turėtų pakeisti dabar naudojamus 2 senutėlius „Lindau“ klasės laivus, kurie statyti dar 1959 metais. Naujausiuose Lietuvos karinio jūrų laivyno išminavimo laivuose įrengti šiuo metu moderniausias pasaulyje laikomi sonarai “Type 2193“. Ekspertų teigimu, jie pranoksta Rusijos turimus sonarus.

Susiję

Politika 3698815257526947487
item