Tomas Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis

Ne paslaptis, kad šiandieniniame politiniame, teisiniame ir kultūriniame elite iki šiol žymų vaid...

Ne paslaptis, kad šiandieniniame politiniame, teisiniame ir kultūriniame elite iki šiol žymų vaidmenį vaidina savotiškos dinastijos, išaugusios iš dar prieškarinę Lietuvos Respubliką „dekonstravusių“ veikėjų šeimų. Tokioms dinastijoms priklauso ir Seimo narys socialdemokratas Juras Požela – Karolio Poželos, vieno iš už komunistinę veiklą 1926-aisiais sušaudytų „keturių komunarų“, proanūkis, taip pat buvęs jo partietis ir bendražygis Algirdas Paleckis, pasižymėjęs netikėtu atsivertimu į savo senelio – marionetinio 1940-ųjų sovietinio Lietuvos „prezidento“ Justo Paleckio – politinį tikėjimą, o taip pat gudresnysis Algirdo brolis – LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis… Į tokių dinastijų palikuonis, kaip paaiškėjo, galima įrašyti ir vulgariosios publicistikos žanrą išplėtojusį Andrių Užkalnį.

Apie savo garbingą kilmę Andrius Užkalnis prabilo naujausiame savo straipsnyje „Kas apgins Lietuvos rusus?“, kuriame riebiai iškeikė žurnalistę Rūtą Janutienę, pavadinusią jį Andrejum Zagornu. Čia pat jis  atskleidė savo šlovingas revoliucines šaknis – jo senelis, pasirodo, buvo žinomas veikėjas. „Toji televizinės kanalizacijos gyventoja žino, kad meluoja: mano gimimo data žinoma, archyvuose gali rasti, kas tą dieną gimė, ir kuo vardu buvo. Maža to, mano ir tėvas, ir senelis turėjo tą pačią pavardę. Senelis, docentas Petras Užkalnis, dėstė Vilniaus Universitete, ir tie duomenys lengvai surandami,“ – nepaliaujamai plūsdamasis savo genealogiją aiškina informacinio amžiaus „klikų generavimo“ meistras.

Toji lengvai surandama informacija yra tokia. Petras Užkalnis – literatūros kritikas ir komunistinio judėjimo veteranas – gimė 1907 m. gegužės 5 d. kaip Petras Kvietinskas Menkupių kaime (Kalvarijos apskrityje). Dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje įsijungė į pogrindinę komjaunimo veiklą, o 1926 m. rudenį, perėjęs į Marijampolės mokytojų seminariją, drauge su būsimuoju sovietiniu poetu Vytautu Montvila ir kitais komjaunuoliais, perėmė Marijampolės aušrininkų skyrių, užvaldė jo pinigus ir iš jų finansavo pogrindinę komunistinę veiklą. Už tokį aktyvizmą jis visgi buvo suimtas ir kalintas Varniuose bei Marijampolėje.

1928 m., pabėgęs iš kalėjimo, susigalvojo sau naują Užkalnio pavardę, kuri išliko visam likusiam gyvenimui ir buvo garbingai perduota jo palikuonims. Iš pradžių nusibastė Vokietijon, bet dar tais pačiais metais atsidūrė Maskvoje. Ten studijavo ir dirbo lietuvių komunistų šulo Zigmo Angariečio sekretoriate bei komunistinio žurnalo „Priekalas“ redakcijoje. Šiame žurnale rašė ugningus straipsnius komunistinio auklėjimo, ateizmo ir literatūros kritikos klausimais (neretai pasirašinėdamas V. K. Varnėno slapyvardžiu). Nuo 1946 m. dėstė rusų literatūrą Vilniaus universitete, parašė knygelių apie sovietinių tautų draugystę literatūroje, sovietinę rusų literatūrą ir kitomis temomis. Mirė 1984 m. sausio 30 d. Vilniuje. Jo bemaž keturių tūkstančių knygų kolekcija buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai.

Tad šiuolaikinis publicistas Andrius savo aštrią plunksną galanda, turėdamas už pečių gausų senelio Petro kūrybinį palikimą, į kurį visada galima atsiremti, ieškant nenuobodžių išraiškos priemonių. Ir iš tiesų abiejų Užkalnių stiliuje jaučiasi šis tas bendro – abu jie kovingi, pilni tos pačios chunveibiniškos energijos ir komjaunuoliško entuziazmo, neieškantys žodžio kišenėje ir apskritai nesirenkantys žodžių, kai reikia taršyti savo priešininkus. Net ir „Priekalo“ puslapiams bei ankstyviesiems Petro Užkalnio tekstams būdinga itin netaisyklinga rašyba bei gramatika gyvai primena jo anūko Andriaus pamėgtas grafines kalbos „puošmenas“, tokias kaip „duskit pavidolei“ ir panašias…

Kaip literatūros kritikai abu Užkalniai nemėgsta sentimentalumo, verkšlenimo ir tokių autorių, kurie tariasi esą nuskriausti (anot Petro, tai esantis smulkiaburžuazinis, o anot Andriaus – sovietinio plebso bruožas). Jų abiejų idealas – bekompromisinė kova ir storžieviškos blevyzgos.


Žodžiu, dinastijų tęstinumas, komunistinė aristokratija ir jos transformacijos – savaime įdomus reiškinys. Laikai keičiasi, bet kai kurie archetipai išlieka ir, pakeitę spalvas bei geopolitines orientacijas, sėkmingai gyvuoja iki šiol beigi suskamba kaip šis tas naujo, nes juk nauja – tai užmiršta sena…



Susiję straipsniai

Tomas Baranauskas 5295480003949267091

Rašyti komentarą

  1. Nežiniukas2016-03-12 18:26

    Ajajai, kaip negerai - kažkas kažką pamurkdė į kakutį.

    Ajajai kaip negerai - kažkas niekina tai, ką pačio senelis šlovino ir tam paskyrė savo gyvenimą.

    O gal čia nieko blogo - gal čia dirbama tik vėjarode. Darbas toks - rodyti iš kur vėjas pučia. Taigi nieko blogo vėjarodei atsukti užpakalį į tą pusę, į kurią dar vakar rodė.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2016-03-13 11:47

    Kazin ka aptiktume, patyrineje autoriaus, pirmojo komentatoriaus ar bet kurio kito senelius ir bobutes. Turbut didelis burys nieksu, vagiu, isdaviku, zydsaudziu, aktyviu ir pasyviu komunistu, ne maziau aktyviu ar pasyviu lytines orientacijos veikeju etc. rastusi. Na ir kas? Kuo cia deti seneliai? Klausimas tebuvo apie pavarde. Siandien ta pati autoriaus ginma ziurke janutiene lryte raso apie Landsbergi. Visiskas antidemokratas, pridares Lietuvai gero ir labai blogo, bet buduliai vis neissivercia be ad hominem argumentu, nesugeba matyti veiksma, o ne tik asmeni. Ir dar toks portalas pretenduoja i krikscioniskuma. Taciau paciu poziuris neturi nieko bendra su krikscionisku mokymu apie nuodeme.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip visada, homjanuolio komentarai - tiesiog aukso kasyklos bet kuriam psichopatologui. Pasižiūrėkime į šitą tipišką psichologinės projekcijos atvejį:
      1. T. Baranauskas užkabino "vulgariosios žurnalistikos" atstovą, kuris akivaizdžiai orientuojasi į buduliško mentaliteto (jei taip galima pavadinti ;)) atstovus ir yra jų mėgstamas (net garbinamas)- ir štai homjaunuolis su šakėm šoka ginti savo korifėją - "kaip drystat, BUDULEI!"
      2. Janutienė - "ziurke" (beje, KUR Baranauskas ją gina??? :)) - jūsų visų tėvai, seneliai ir šiaip protėviai - šiokie-tokie-ir-anokie, o jūs patys - irgi šiokie-tokie-ir-anokie, budulei jūs, kurie "neissivercia be ad hominem argumentu, nesugeba matyti veiksma, o ne tik asmeni".
      Kaip ir sakiau - akivaizdus psichologinės projekcijos atvejis - Q.E.D. :D

      Panaikinti
    2. Nežiniukas2016-03-15 16:56

      Ajajai - kitas homjaunuolis laukia savosios kakučio porcijos.

      Galiu atsakyti ANO-nimiškam homjaunuoliui, ką jis rastų patyrinėjęs mano senelius, bei kitus artimus giminaičius - sovietų terminologija, kuri labai patinka homjaunuoliams, kalbant - reakcinguosius buržuazinius nacionalistus, kuriuos reikėjo nemokamai pavežėti į Sibirą, religinius fanatikus ir ekstremistus, kurie gavo šį niekingą apibūdinimą todėl, kad sovietiniais laikais padėjo Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai, platino nelegalią religinę spaudą, savo vaikus mokė, kad nereikia susitepti nei spaliuko, nei pionieriaus, nei komjaunuolio (homjaunuolio pirmtako) ženklais. Taigi - niekšai, vagys, išdavikai, nes naudojosi tarybinės liaudies iškovojimais, bet nepadėjo kurti komunizmo. Nekovojo savų kovų, todėl nenusipelnė apdovanoti tokių pačių, kurie kovojo savo kovas.

      O toks homjaunuolio išpuolio braižas labai pažįstamas: sėdi mėšle ir dairosi, bene kas giliau mėšle sėdi. Ir kai tokį suranda, tai jaučiasi pasaulio teisuoliais ir pagaliaus atradę gyvenimo tikslą - jie gi vertingesni ir jų vienintelis nuopelnas tai, kad jie nesėdi giliau mėšle nei kiti.

      O jei, neduok Dieve, atranda tokį, kuris iš viso nesėdi mėšle, tai iš karto pradeda nekęsti ir pradeda šūkalioti - o ką gyvenime gero nuveikei. Tas, kuris iš tikrųjų kažką nuveikė gyvenime, iš karto tokį veikėją atpažįsta, kad jis pats nieko gyvenime nenuveikė, nes jei būtų nuveikęs, neturėtų laiko domėtis, ką yra nuveikę kiti.

      Na ir galiausiai, tas, kuris geriausiu atveju bažnyčią yra matęs pro autobuso langą, staiga supranta, kad puikiausiai žino Bažnyčios mokymą apie nuodėmę, bei žino, kuris portalas yra krikščioniškas.

      Taigi, ANO-nimiškas homajaunuoli, jei reiški pretenzijas apie Bažnyčios mokymą, tai rėžk - ką žinai apie Bažnyčios mokymą apie nuodėmę.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2016-03-15 12:24

    Puikus straipsnis apie tai, kaip dar vienas ANŪKAS tęs SENELIO darbus.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Naša Maša-Anonymiškas2016-03-16 21:53

    da,da,chorošaja mintis,tovaryšč Anononymiškas, -aš tožie liabai prytarčiau išpurtyt vysų Lituvos patriotų senelius,babuškas,uošvienes,anytas,tetulias su dėdulėm.Tarkim jei V.Sinicos,V.Radžvilo ar ta paties tautinyka T.Baranausko senelei su babuškom nebuvo vagys,žydšaudžiai,priedatieliai,kamunystai,fašystai,izvraščensai,,aktyvūs smetoninykai,ateitinykai,katalykai,enkavėdystai ar kagėbystai, tai būs nors kokiai kūrycai galvą nusukę,pora tuzinų musių užmušy,ar mintyse rūsyškai nuskeiky. Vien už takius dalykus nado tiurmon su turta konfiskacyja.Nado rovniatsa y takius žmoginus kak Liansdbergas,Grybauskaite,Padleckys, Sniečkūs,LLynkevyčus,Ausštrievičus ir padobnus aktyvystus,katoryje niesiot Lituvai raudonas ir žydras solncas.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Smagu, Tomai, reikia vilkt švieson, ir skabyt ne tik raudonus žiedelius, bet ir raut bolševikines šaknis, kad Lietuvos saulė išdžiovintų ir neprigytų daugiau proletariškos sėklos

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2016-03-17 10:58

    Nieko naujo po po šia Saulę, seniau KGB uoliai kasdavo visus senelius ir prosenelius, pasikeitė laikai ir jau kiti kasa, matyt kitaip šioje Žemelėje nebus, vieni kas kiti užkas.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2016-03-17 17:13

    "Anūkėliais" netampama, jais gimstama...

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item