Petras Daugintis. Siekiant socialinio teisingumo ekonomijoje (III)

Socialinis teisingumas — ekonominį gyvenimą tvarkantis principas Pijus XI savo "Quadra...



Socialinis teisingumas — ekonominį gyvenimą tvarkantis principas

Pijus XI savo "Quadragesimo anno" enciklikoje šitaip iškelia socialinį teisingumą:

"Be abejo, konkurencija tam tikrose ribose yra teisėta ir tikrai naudinga. Tačiau ji niekada nebuvo ir nebus tinkama normuoti ekonominiam gyvenimui... Tad būtina, kad ekonomika būtų tvarkoma teisingu bei sėkmingu vadovaujančiu principu. Ekonominė diktatūra, kuri šiandien pakeitė laisvąją konkurenciją, juo labiau negalės to padaryti... Beikalin-gi tad aukštesni ir kilnesni principai, kurie griežtai ir pilnai tvarkytų šias ekonomines jėgas būtent socialinis teisingumas ir socialinė meilė. Būtina, kad šis teisingumas apimtų pačias institucijas bei visą tautų gyvenimą, ir taip susikurtų sėkminga teisinė ir socialinė santvarka, kuri tvarkytų ir visą ekonomiką. Soc. meilė turi tapti lyg siela tokios santvarkos, kurią vyriausybė privalo energingai saugoti ir ginti" (41 n.).

Soc. teisingumas, tas nerašytas pagrindinis ekonominis įstatymas, savo reikalavimais ir suteikiamomis teisėmis apima įvairias ūkinio gyvenimo sritis. Kai kurias jau užsiminėme, o kaip kai kurias kitas jis tvarko, dabar kiek aprašysime.

Vienas pagrindinių jo reikalavimų yra, kad bendrai dirbamo darbo pirmaeilis uždavinys būtų dirbantieji prie jo žmonės, jų gyvybiniai, dvasiški, kultūriniai ir medžiagiški reikalai, o ne produkcijos, turto, kapitalo didinimas gaunamu pelnu. Tai darbo prieš kapitalą pirmenybės dėsnis.

Jį puikiai paaiškino ir stipriai iškėlė Jonas Paulius II savo soc. enciklikoje "Laborem exercens — Darbą dirbantysis" (1981). Mat darbas yra ne tik žmogaus kūno galių, bet ir visos žmogaus asmenybės reiškimasis. Turtas, kapitalas, t.y. įvairių darbo priemonių — piniąų ir kitų medžiaginių dalykų — suma, yra žemesnės vertės už žmogiškuosius — tad antraeilis dalykas. [1]

Pirmuose industrinio kapitalizmo tarpsniuose darbas buvo laikomas tam tikra "preke" tarp kitų prekių, reikalingų pirkti gaminių produkcijai. Dar ir dabar darbas praktiškai tebelaikomas gamybai reikalinga anonimine "jėga", "kai visą ekonominę problematiką sąlygoja materialistinio ekonomizmo prielaidos" — sako Jonas Paulius II. [2]

Praktiškai darbo prieš kapitalą pirmenybė vykdoma davimu gerų darbo sąlygų ir teisingu darbo atlyginimu. Šiaip darbo atlyginimas — alga nustatoma pagal mainų teisingumą (tiek dirbai, tiek duodu — moku už darbą). Tačiau mūsų laikais, kad atlyginimas būtų pakankamas būtiniausiems gyvenimo poreikiams (vital salary), kad vedęs dirbantysis galėtų išlaikyti savo šeimą (family salary), kad būtų mokami įvairūs socialinio draudimo įnašai — darbdavys turi patenkinti soc. teisingumo jam uždedamas pareigas. Gi geros darbo sąlygos įgalina dirbantįjį reikštis ir savo dvasinėmis galiomis, augti kaip asmenybė, bręsti kaip asmuo.

Toje enciklikoje Jonas Paulius II stipriai iškelia tai, kad gerom darbo sąlygom ir teisingam atlyginimui nustatyti didelę reikšmę turi netiesioginis darbdavys. Netiesioginis darbdavys — tai įvairūs specifiniai veiksniai, kaip ekonominės, socialinės, kultūrinės, finansinės, politinės ir valdžios institucijos bei asmenys su jų vis besikeičiančia veikla ir planais, i Suprantama, netiesioginio darbdavio atsakomybė yra mažiau tiesioginė. Tačiau ji yra tikrai didelė atsakomybė.

Darbdavio socialinio teisingumo pareigos mūsų dienomis vis labiau didėja. Mat vis stiprėja firmų, įmonių, žemės ūkio, amatininkų, transporto ir kitokių įstaigų priklausomumas nuo kredito, finansų, , vidaus ir užsienio prekybos, viešųjų ekonominių programų, valdžios politikos, tarptautinių institucijų ir t.t.

Todėl tiesioginiai ir netiesioginiai nusikalsta darbdaviai, neteikiantieji darbui pirmenybės prieš kapitalą; tie "kurie laikosi industrijoje naujos vizijos ir ekonominio modelio, užvaldžiusio mūsų visuomenę", — rašo savo dokumente Kanados Vyskupų konferencijos soc. reikalų komisija. "Pagal tą viziją kuriamas aukštosios technologijos kompiuterių amžius ir civilizacija. Kad gaminiai būtų labiau pajėgūs konkuruoti vidaus ir užsienio rinkoje, siekiama aprūpinti pramonę visai naujomis mašinomis ir kitomis priemonėmis. Taip pat kuriamos aukšto lygio industrijos formos, pvz., mikroelektronikos, petrochemikos, branduolinių jėgainių, naujausios technologijos medicinos instrumentų.Taip palengva išstumiamos daug darbo jėgos reikalaujančios pramonės firmos (tekstilės, rūbų, batų). Ji mėginama įgyvendinti, naudojant daug intensyvaus kapitalo, o vis mažiau darbo jėgos, stiprinant negyvosios energijos naudojimą — anglies, gazolino dujų... Tačiau ta energija turi būti imama iš nebeatnaujinamų energijos šaltinių, kurie gana greit išsisems. (Sakoma, jeigu viso pasaulio tautų žmonės naudotų tiek ang lies ir gazolino, kiek amerikiečiai, jų beužtektų tik šiai kartai ir gal kiek būsimai). Tokia industrija dažnai užsienio kontroliuojama, nes tomis pasirinktomis ekonominėmis pirmenybėmis ji rikiuojama labiau eksportui ir išoriniams prabangiškiems dalykams, negu pagrindiniams savo krašto žmonių poreikiams. [3]

JAV vyuskupai aname ganytojiškame laiške "Ekonominis teisingumas visiems" soc. teisingumo reikalavimus arba, kaip jie sako, "pagrindines visų asmenų ekononmines teises", išreiškia trimis būtinomis pirmenybėmis JAV ekonominės politikos siekiuose:

1. Rūpinimasis žmogiškaisiais poreikiais ir didėjantis dirbančiųjų dalyvavimas ekonominėje gerovėje turi būti dvi pirmenybės, investuojant turtą, talentus ir žmogiškąją energiją (105 n., plg. 92 n.).

2. Ekonominis "marginalizuotojų" (į kultūros ir didmiesčių pakraščius nustumtų suvargusiųjų) bendrajame gerbūvyje dalyvavimo didinimas turi pirmenybę prieš išsaugojimą privilegijuoto koncentravimo pajamų, galios ir turto. Reikia siekti to pilnesnio dalyvavimo ypač jų pačių darbu atitinkamose programose (104 n., plg. 91 n.).

3.  Rūpinimasis patenkinti pagrindinius neturtingųjų gyvybinius poreikius yra aukščiausia pirmenybė. Asmeniški apsisprendimai , socialinės ir ūkinės programos, įvairių ūkinių, socialinių ir politinių jėgų veikla turi būti vertinama pagal tai, kaip atsiliepia ir atsilieps į tuos, kuriems trūksta minimalinių galimybių maisto, buto, auklėjimo ir sveikatos srityse... Pirmenybę teikti neturtingiesiems yra ne tik krikščionio pareiga, bet ir reikalavimas, paremtas teisingumo sąmonės bei žmogiškos patirties (103 n., plg. 90 n.).

Juk pagal JAV Cenzo biurą 1982 m. 20% turtingųjų amerikiečių gavo viso krašto įplaukų beveik tiek, kiek 70% mažai pasiturinčiųjų. Gi tais pačiais 1982 m. 20% neturtingiausių tegavo vos 4% visų pajamų ir 40% neturtingųjų žmonių vos 13%. Be to, 5% turtingiausių amerikiečių šeimų turi 43% viso tautos turto, o 1% tų pačių turtingiausių šeimų turi net 20% turto. Tuo tarpu 50% visų amerikiečių šeimų teturi vos 4%.

Ir tos šeimos vis labiau skursta. Tų 20% turtingųjų amerikiečių įplaukos 1977 - 1982 m. padidėjo 7,5%. 1983 neturtingiausiųjų įplaukos buvo pačios mažiausios nuo 1947 metų. [4] Toks turto padalinimas, toks neturtas tikrai pasiturinčioje amerikiečių visuomenėje yra socialinis ir moralinis skandalas. Jis turi būti pašalintas kiek tik galima greičiau (187, 202 - 204 n., plg. 183 - 185 n.).

Amerikos vyskupai toliau aiškina, kad pasirinkti ir vykdyti šias pirmenybes yra socialinio teisingumo pareiga ir atsakomybė įvairių ekonominių veikėjų ir institucijų: dirbančiųjų žmonių ir jų unijų, sindikatų; menadžerių, investuotojų, biznierių; kompanijų ir bankų; transnacionalinių ir tarptautinių veikėjų; piliečių ir valdžios; pačių vartotojų, bažnyčių ir 1.1.

Antroje to ganytojiško laiško "Ekonominis teisingumas visiems" dalyje vyskupai siūlo konkrečias priemones ir planus toms pirmenybėms vykdyti šiose srityse: nedarbo ir neturtingųjų sumažinimo, maisto ir žemės ūkio bei tarptautinės ekonomijos pagerinimo. Nors tai būtų įdomu ir net naudinga mūsų temos pilnesniam supratimui, bet tai šio straipsnio rėmuose neįmanoma padaryti.

1.  Jonas Paulius II, hahorem exercens — Darbą dirbantysis, 1981; cit. pagal jos lietuvišką vertimą, "Enciklika apie žmogaus darbą", Typis polyglotis Vaticanis, 34, 35, 37 p.

2. Ten pat, 21 p.

3. Pig. Canadian Bishops' Commission Alternatives to Present Economic Structures; cit. pagal Origins, Jan. 27, 1983, p. 525, 526.

4. Pig. US Bureau of the Census, Series T-23, 1984; pig. ir Federal Reserve Board, Division of Research and Statistics, Survey of Conswnmer Finances, 1983, Washington, D.C., September, 1984; cit. pagal "Economic Justice for All," 201 - 204 n., pig. 183 - 184 n.



Susiję straipsniai

Socialinis mokymas 4204215323381490813

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item