Lietuvos partizano A.Kraujelio sunaikinime dalyvavęs M.Misiukonis išteisintas dėl genocido

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos istorijai jautrią kasacinę bylą dėl partiz...

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos istorijai jautrią kasacinę bylą dėl partizanų genocido, konstatavo, kad remiantis surinktais ir teismų išsamiai įvertintais įrodymais, nėra pagrindo Marijono Misiukonio veiksmų pripažinti turinčiais genocido požymių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra jokio pagrindo abejoti A. Kraujelio partizaniška veikla ir jos reikšme Lietuvos valstybingumui. Aplinkybė, jog „Siaubūno“ slapyvardžiu veikęs A.Kraujelis buvo sulaikomas 1965 metais, nepaneigia jo partizano statuso ir nereiškia, kad  tuo metu buvo pasibaigusios Lietuvos valstybingumo kovos.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija pripažino, kad nukentėjusiosios partizano A.Kraujelio sesers kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami tam, kad neginčijamai įrodytų M.Misiukonio kaltę dėl genocido padarymo.  „Įvertinus paminėtas teismų nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad M. Misiukonis, atlikdamas veiksmus, suvokė, jog dalyvauja sulaikant būtent A. Kraujelį, kaip partizaną. Nėra pagrindo teigti, kad tokie M. Misiukonio veiksmai gali būti vertinami kaip padaryti, turint specialų tikslą. Tai yra siekiant fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių politinei grupei – partizanams. Juolab, iš bylos medžiagos matyti, kad M. Misiukonis nebuvo tas asmuo, kuris organizavo ar vadovavo A. Kraujelio sulaikymo operacijai“, – konstatavo Teismas.

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad M.Misiukonis iš anksto sužinojo tik tai,  kad kitą dieną jis turės dalyvauti kratoje Utenos rajone, tačiau informacija nebuvo detali. Tik nuvykus į vietą, jis buvo informuotas, kad krata bus daroma turint tikslą surasti ir suimti ieškomą „ginkluotą nelegalą“ A. Kraujelį. M. Misiukonis nežinojo, kad A. Kraujeliui buvo iškelta baudžiamoji byla ir kokiais nusikaltimais jis yra kaltinamas.  Jokių KGB struktūrose turėtų dokumentų, susijusių su A. Kraujeliu ir jo veikla, nebuvo matęs ir su jais nebuvo susipažinęs.

Kasacinis Teismas taip pat pabrėžė, kad „žemesniųjų pakopų teismai, vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo praktika, įvertinę prokurorų pareikštą ir pirmosios instancijos teisme pakeistą kaltinimo apimtį, pagrįstai nusprendė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu, 1965 m., nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M. Misiukonis (dalyvavimas fiziškai sunaikinant atskiros politinės grupės – pasipriešinimo sovietų okupacijai – narį Lietuvos partizaną A. Kraujelį). Baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios išimtis tokiai veikai netaikoma. Taigi ir šiuo aspektu M. Misiukonio baudžiamoji atsakomybė pagal pareikštą kaltinimą negalima“.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio  teismo  pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį  Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.


Susiję straipsniai

Istorijos politika 3187416532350690072

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-02-29 18:04

    Net nebandau sakyti, kad Misiukonis nusipelno valstybinių pagyrų už tą įvykį, net neutralus tylėjimas galbūt jam yra per geras, bet kas bent kiek susipažinęs su genocido apibrėžimu tarptautinėje teisėje, nė kiek neturėtų stebėtis tokiu teismo nuosprendžiu. Na, o mūsų tautinių dviračių teisėje išradėjai tegul papurkštauja iš balkonėlio, toks jų darbas...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Šitas tai tiesiog GENIALUS argumentas: "žemesniųjų pakopų teismai [...] pagrįstai nusprendė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu, 1965 m., nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M. Misiukonis" - išties, okupantų įstatymai jokios atsakomybės už tokią veiką nenumatė. Vokiečių okupantų įstatymai, beje, už žydų šaudymą irgi atsakomybės nenumatė, tad jei jau teismo sprendimai remiasi vieno okupanto įstatymais, tai, logiškai mąstant, turėtų remtis ir kito. Vadinasi, visus, kurių kaltė žydų šaudyme įrodyta, reikia reabilituoti, nes (pasikartosiu) vokiečių okupantų įstatymų jie nepažeidė. :)
    Dėl genocido: a) nors sovietų ir kitų bolševikų spaudimu iš 1948 m. konvencijos iš genocido apibrėžimo pašalintos politinės grupės, Miusiukonis buvo teisiamas pagal Lietuvos, o ne užsienio įstatymus ir genocido apibrėžimą („[…] Veiksmai, kuriais siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį gyventojų, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei[…]“); b) pagal aprašymą, jis išteisintas ne dėl to, kad tai - ne genocidas, o dėl to, kad jis "nežinojo, ką daro": "nėra pagrindo teigti, kad M. Misiukonis, atlikdamas veiksmus, suvokė, jog dalyvauja sulaikant būtent A. Kraujelį, kaip partizaną. Nėra pagrindo teigti, kad tokie M. Misiukonio veiksmai gali būti vertinami kaip padaryti, turint specialų tikslą. Tai yra siekiant fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių politinei grupei – partizanams." Beje, dar vienas įdomus "argumentas": "Juolab, iš bylos medžiagos matyti, kad M. Misiukonis nebuvo tas asmuo, kuris organizavo ar vadovavo A. Kraujelio sulaikymo operacija." - bet juk iš esmės visų Niurnberge nuteistų vokiečių esminis argumentas buvo "aš tik vykdžiau įsakymus!". Vadinasi, visi jie nuteisti be pagrindo (nors šiaip jau, tai tas procesas išties buvo farsas, neturintis nieko bendro su teisingumu), nes juk teisti galima tik už nusikalstamos veikos organizavimą ir vadovavimą jai, o ne jos vykdymą - ypač jei pasakysi, kad "aš neturėjau tokio tikslo ir nežinojau, kad negalima". :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Gerb. Pikc'ui:
    Smagiai čia Tamsta pataršėte tą matrioškinių "teismų" verdiktą.
    Užvedėte mane ant temos praplėtimo.
    25 metus visomis triūbomis režimo propaganda skelbia dogmą- Teisinė valstybė yra ta kurioje yra įstatymo, brač, viršenybė!
    Ant šio postulato laikosi visas chuntos "tvarkos" nustatymo taisyklių kolosas.
    Ir beveik visi tiki, jog tas 25 metus visiems į galvą kalamas daiktas ir yra teisybė.
    Na, bet kad švelniai tariant ne visai teisybė.
    Atkasiau jog mums tiesiog įžūliausiai meluojama.
    Mat, būtent - ar nacių Reiche, ar Stalino sovdepijoje, ar galų gale kimirsenų Korėjoje, visur tokiuose režimuose būdavo, yra, visiška "įstatymo" viršenybė. O kaip gi, juk Fiurerio ar Vado nuleisti įsakymai buvo labiausiai stropiai vykdomi įstatymai. Bandančių ignoruoti įstatymus beveik nebūdavo tokiuose režimuose, o kurie pabandydavo, netrukus būdavo utilizuojami.
    Vansi, Hitlerio Vokietija ar Gulagų sovietija kartu su Š. Korėja yra tiesiog Teisinės Valstybės etalonai?
    Cha!
    Kaip gi iš tiesų skamba Teisinės valstybės apibrėžimas Klasikinės Teisės vadovėlio pirmame puslapyje?
    "Teisinė Valstybė yra ta, kurioje vyrauja ....Teisingumo viršenybė."
    Va taip.
    Tokie
    "verdiktai" kaip šis gebisto išteisinimas neturi nieko bendro su Teisinės valstybės samprata, nes neturi nieko bendra su Teisingumu.
    Aš -niekada nepripažinsiu tokių nutarčių. Spjoviau ant tokio apsikakojusio "teismo" ir ant tokių niekingų teisėjūkščių. Jie tikri atmatos.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Desovietizacijos ir liustracijos nebuvimo karčios pasekmės. Ir ne tiesioginis teigiamas signalas visokio plauko stribams. Apmaudu.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Kadangi LT teismai yra patys /teisingiausi/ pasaulyje, tai rinkimuose pasilieku sau teisę biuletenyje pats įsirašyti savo kandidatus,nes NĖ Viena dabartinė partija net savo sapnuose nesiūlo įvykdyti desovietizacijos ir derunkelizacijos.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2016-03-01 17:15

    matrioškos esate jūs, klounai. Genocido apibrėžimas pagal tarptautinę teisę neapėmė Misukonio veiksmų 1965 metais. Naciai buvo teisiami pagal tarptautinę teisę, kurioje buvo nustatytas genocido ir karo nusikaltimų apibrėžimas. Tik devintame dešimtmetyje genocido sąvoka pagal tarptautinę teisę buvo praplėsta. Tą ir turėjo omenyje teisėjai profesionalai (skirtingai nuo jūsų, klounų, žinojusių, ką rašo), kai konstatavo, kad Misiukonio veiksmų atlikimo metu nebuvo įstatymo, pagal kurį jam būtų galėjusi kilti atsakomybė. Galite išsamią analizę paskaityti Europos žmogaus teisių teismo byloje Vasilaiuskas prieš Lietuvą, Tik jūs, klounai, neskaitysit, jums to nereikia, nes patys viską "žinot", be to dar - "geriausiai".

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-03-01 17:25

      // Pailsėkite, nes jau, matau, jums pakriko seniausiai protas...

      Panaikinti

emo-but-icon

item