Algimantas Zolubas. Zombinimas ne tik svetur

Vasario 2 d. per LRT televiziją buvo parodytas dokumentinis filmas „Zombiai. Kaip veikia melas“ –...

Vasario 2 d. per LRT televiziją buvo parodytas dokumentinis filmas „Zombiai. Kaip veikia melas“ – ar balta gali būti juoda? Manipuliacijos metodai ir tai atskleidžiantys būdai. Filme vaizdžiai parodyta, kaip individą lengvai paveikia neteisinga, tačiau daugumos nuomonė. Toks reiškinys dar vadinamas minios sindromu.

Filme demonstruojami eksperimentai gali būti kaip papildomas patvirtinimas fenomeno, vadinamo „socialiniu įrodymu“. Knygos, skirtos tirti poveikį žmonėms, autorius Robertas Čaldini tokį reiškinį paaiškina taip: Gerokai didesnė tikimybė, kad žmonės atsakys į jūsų prašymą sutikimu, jei sugebėsite juos įtikinti, kad tokie patys žmonės, kaip jie patys, taip pat davė savo sutikimą tuo klausimu. Ir pats lengviausias būdas įtikinti žmogų pakeisti savo elgesį ar mąstymą – pasinaudoti šia jo silpnybe.

To taip pat siekiama pateikiant visokių neva „apklausų“ duomenis MIP, formuojant visuomenės nuomonę svarbiais jai klausimais. Pavyzdžiui, kalbant apie politikų ar partijų reitingus. Kai siekiant didesnio tam tikrų politikų ar partijų populiarumo rinkimuose, teigiama, jog tą politiką ar partiją, apklausos duomenimis, palaiko daugiau žmonių nei visas kitas partijas ar kitus politikus.

Visuomenės savijauta šalyje priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau itin reikšminga yra jos savivertė. Savivertė – tai apibendrinta visuomenės nuomonė apie save ir apie tai, kiek ji vertinga. Pasirodo, visuomenės saviverte galima itin lengvai manipuliuoti, ja naudotis nebūtinai geriems tikslams pasiekti. Realiai veikiantį zombinimo arba minios sindromo reiškinį dabar stebime artimose šalyse –  Rusijoje ir Vokietijoje.

Antai Vokietijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą nacių visuomenės savivertė buvo iškelta iki tokio aukščio, kad buvo „über alles“ (aukščiau visų), o kitas tautas žemino, naikino fiziškai.

Panaši padėtis dabartinėje Rusijoje; nors jos ekonomika smunka, dėl agresijos veiksmų kaimynų atžvilgiu pasaulis ją smerkia, tačiau Putino reitingai aukšti, rusai, nors alkani, bet išdidūs, pasiduoda tolesniam zombinimui.

Vokietija dėl nacionalsocialistinės politikos ir tautų genocido plakama, niekinama ir, žinoma, zombinama, savo savivertę tiek nužemino, kad net nebebando savo orumą ginti. Už žydų genocidą ne kartą atsiprašė, kompensacijas mokėjo, galiausiai, neva nepanaikinamos kaltės kupra nešina, atvėrė plačiai duris į savo šalį įvairiems imigrantams, pati tarsi sutiktų eiti į vokišką rezervatą. Blogiausia, kad būdama ekonomiškai tvirta, politiškai įtakinga, blogą pavyzdį parodė kitoms Europos valstybėms, kurios didesnio kiekio imigrantų priimti nepajėgios. Zombinimo reiškinys, pasirodo, neaplenkia ir Lietuvos, ypač iš nedraugiškos šalies žiniasklaidos, tačiau pasitaiko ir savų akibrokštų.
Pasirodžiusią Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“ drąsiai galima vertinti kaip tautos zombinimo šaltinį, savivertės žeminimo kurpinį. Galima tik nujausti, kad tokios knygos projektą, autorei materialiai naudingą, tautai žalingą galėjo pasiūlyti mūsų nedraugai.

Rūta Vanagaitė visuomenei jau pažįstama kaip nevykusių projektų autorė ir vykdytoja. Ji viešumoje išgarsėjo kaip teatro festivalio LIFE sumanytoja ir direktorė. Festivaliui vadovavo nuo 1991-ųjų iki 1998-tų metų. Tačiau dėl patirtų didžiulių nuostolių, palikdama skolas ir vadovavimą kitiems, iš direktorės pareigų pasitraukė. 2001-aisiais LIFE, taip ir nesugebėjęs išbristi iš skolų, likviduotas. 2005-aisiais didžiausias Skandinavijos žiniasklaidos koncernas „Schibsted“ perėmė bulvarinio dienraščio „Ekstra žinios“ valdymą ir pervadino jį į „Laikraštį tau“. Bendrovės direktore buvo paskirta R.Vanagaitė. Ji žadėjo, kad naujasis leidinys bus laikraštis šeimai. Tačiau „šeimos laikraščiu“ jis pabuvo labai neilgai ir tapo dar brutalesniu bulvariniu dienraščiu už savo pirmtaką „Ekstra žinios“. 2006-ųjų rudenį bendrovės akcininkai nusprendė, kad R.Vanagaitė netinkama vadovauti ir ją atleido. Didelio skaitytojų susidomėjimo taip ir nesulaukęs laikraštis 2008-aisiais buvo likviduotas. R.Vanagaitei teko ieškotis kito darbo. Rado. Įsidarbino „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) vykdomąja direktore. Būtent jos vadovavimo laikais buvo parengtas skandalingasis VEKS programos projektas. Ji dirbo ir VEKS tarybos pirmininko Artūro Zuoko pavaduotoja. Apie VEKS skandalus prirašyta pakankamai, nebent galima priminti, kad programoje buvo įrašytas ir komercinis Islandijos dainininkės Bjork koncertas, kuriam vien VEKS skyrė 800 tūkst. litų.

R.Vanagaitės projektas „Mūsiškiai“ vien iš komentarų žiniasklaidoje matyti, kad taip pat patiria nesėkmę, nes argi gali du brakonieriams prilygstantys medžiotojai, net ir pasitelkę žydšaudžių ieškotojus aistruolius varovais, ką naujo sumedžioti plotuose, kur skersai ir išilgai praėjo etatiniai kagėbistai, sovietinė kariuomenė, slapti agentai, stribai, kolaborantai, visa komunistinė nomenklatūra? Regis, tai kur gi šuo pakastas, jei pakastas?

Iš tikrųjų, jis net nebandomas nuslėpti, tai rašinio pradžioje aptartas reiškinys – zombinimas. Ir nebereikia kokiam žydšaudžių medžiotojui iš svetur užsiimti zombinimo verslu Lietuvoje, reikalauti naujų atsiprašymų, turtinių kompensacijų, čia, jo nuomone, dabar jau paleistas savivertės menkinimo pačių lietuvių rankomis mechanizmas; tegul tauta lieka kaltės jausmo sugniuždyta, tegul būna apkaltinta žydšaudyste.

Deja, iš neigiamų komentarų prie skelbiamų knygos ištraukų matyti, kad mechanizmas neveikia ir autorės paskutinis projektas patiria nesėkmę.

Teuždengia jį užmaršties šešėlis, kaip kad jau uždengė ir kitus autorės nesėkmės projektus.


Susiję straipsniai

Politika 3145331798913089704

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2016-02-23 10:03

    viskas kaip tik priešingai. Skirtingai negu autorius ir daugelis lietuvaičių, aš nebijau pripažinti fakto, kad lietuviai be jokios aiškios priežasties, dažnai vien tik niekingo paklusnumo, ketinimo įsiteikti ir galimo materialinio atlygio vardan nužudė šimtus tūkstančių savo valstybės piliečių. Savo kaimų ir miestelių kaimynų. Nepažįstamų ir tų, su kuriais daugybę metų taikiai bendravo šeimomis. Galiu tą pripažinti kiekvieną rytą ir vakarą. Tai faktas, kodėl jo bijoti? Asmeniškai nejaučiu kaltės, nei kolektyvinės nejaučiu. Tik didžiulę užuojautą ir apgailestavimą dėl įvykusio. Ir nebijau pasakyti, kad man gėda dėl šiandienos lietuvių antisemitizmo - žydų beveik neliko, o antisemitizmas (kaip ir antilenkiškumas arba rasizmas - juodųjų ir geltonųjų nekentimas) klesti. Niekas mums nedrįs priminti žydų žudymo, jeigu mes patys jį priminsim ir nebūsim antisemitais. Problema ne Vanagaitė. Problema idiotai, rėkiantys, kad ji yra kažkokia problema, nors velniai gyvena jų pačių, piktas kvailystes skelbiančiųjų, galvose.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Antisemitizmą kelia ne kokios nors tautos ar žmonės, bet patys žydai. Vos tik kas jiems nepatinka, tuoj - antisemitizmas!
      Esama ir kitos rūšies antisemitizmo, kurį skelbia atsivertę žydai. Tai yra pats tiksliausias antisemitizmas, nes jį skelbia buvojusieji žydiškoje terpėje.
      Sionizmas 1975 m. SNO asamblėjoje buvo įvardytas kaip "pati pavojingiausia rasizmo ir rasinės diskriminacijos forma". 1992 tas sprendimas panaikintas, bet patys suprantate, kas nuo to pasikeitė. Holokaustu, šita šventa karve, dabar engiamos kone viso pasaulio tautos, net ir tos, kurios su žydais beveik išvis neturėjo jokio reikalo. Holokaustą stengiamasi padaryti svarbiausiu II pas. karo įvykiu, nors kitų tautų per šį karą žuvo tūkstanteriopai daugiau. Iš tautų siekiama atimti pasitikėjimą, holokaustas įtrauktas į mokyklines programas, apie jį nuolat kalbama visur ir visiems, ne tik lietuviams. Ir atsiranda kvailių, kurie pradeda jaustis nevisaverčiais ir žemai lankstosi tiems, kurie patys varo šlykščiausią holokaustą prieš Palestinos gyventojus, jau nekalbant apie kitus darbelius. Vien nuo 2000 m. žydai nužudė daugiau kaip 1400 palestiniečių vaikų (žr. http://sauksmas.lt/holokaustas-tarp-tiesos-ir-netiesos-melo-1-dalis.html).

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2016-02-23 12:46

      na va ir pasibarstėte galvą pelenais, tik pamiršote pridurti, kad tarp lietuvių buvo netik tokių , kurie IŠDAVĖ, bet ir tokių kurie GELBĖJO.Ir apskritai siūlyčiau pabaigti šią keistą SAVIPLAKĄ.

      Panaikinti
    3. Remiantis a pačia logika, pakeičiant tiek vieną dėmenį, parašom tokį sakinį: "aš nebijau pripažinti fakto, kad žydai be jokios aiškios priežasties, dažnai vien tik niekingo paklusnumo, ketinimo įsiteikti ir galimo materialinio atlygio vardan nužudė šimtus tūkstančių savo valstybės piliečių". Jis bus LYGIAI tiek pat teisingas, kaip ir tamstelės teiginys. ;)
      Dėl "antisemytyzmo" - buvo vienas labai geras pasakymas: "antisemitizmas neturės didelių perspektyvų, kol tuo neužsiims koks apsukrus žydelis". Tai va, visokia cazzo&zūhoff su jų pašluostėm sulikienėm, balčiūnais bei vanagaitėm ir užsiima. ;)
      Vienžo, ne ten žiūrit, mėgėjau kancarus ant galvos barstytis ir į krūtinė muštis. ;)

      Panaikinti
    4. Įkvėpė Anonimiškas 2016-02-23 10:03
      "Skirtingai negu autorius ir daugelis lietuvaičių, AŠ NEBIJAU pripažinti fakto, kad lietuviai be jokios aiškios priežasties..." citatos fragmentas. - Džiugu kad jūs drąsus. Jūs rašėte :"Galiu tą PRIPAŽINTI KIEKVIENĄ RYTĄ IR VAKARĄ." citatos pabaiga. - Įtikinot jūs dar ir veiklus. "Tai faktas, KODĖL JO BIJOTI" citatos pabaiga. - Taip, jūs dukart drąsus. Rašėte "Asmeniškai NEJAUČIU KALTĖS, nei kolektyvinės nejaučiu. Tik DIDŽIULĘ UŽUOJAUTĄ IR APGAILESTAVIMĄ dėl įvykusio." citatos pabaiga. - Jūs neatsakingas bet jautrus. "Ir NEBIJAU pasakyti, kad man GĖDA dėl šiandienos lietuvių antisemitizmo ..." citatos fragmentas. - Jūs trečią kart drąsus, antrą kart jautrus ir netolerantiškas netolerancijai. "Niekas mums nedrįs priminti žydų žudymo, jeigu mes patys jį priminsim ir nebūsim antisemitais." citatos pabaiga. Taip ir girdžiu "kiekvieną rytą ir vakarą" vietoj poterių kartojamą mantrą: mes lietuviai nužudėme šimtus tūkstančių savo piliečių bet aš dėl to nejaučiu kaltės, tik apgailestavimą. Pripažįstu hiperbolizuota intepretacija mano, išplaukianti iš komentaro idėjų. Kažkoks keistas įspūdis, tarsi Anonimiškas rašė apie holokaustą Lietuvoje, bet netikėtai daug "parašė" apie save, ką vainikuoja paskutinio sakinio paskutinė dalis "... nors velniai gyvena jų pačių, piktas kvailystes skelbiančiųjų, galvose." epinė universali pabaiga. Pritariu. Atsiprašau visų, rimtai komentuoti nesigavo tekstas per daug naiviai lyriškas.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-02-23 10:44

    Nuostabus puikus straipsnis pataikyta tiesiai į dešimtuką, vanaginės prigimties žmonės, galima juos vadinti padarais, nesugebėdami ką nors reikšmingo sukurti, ima ką nors draskyti, o ten kur užgijusi žaizda vėl kraujuoja, ir sumanytojas kaip vampyras vėl trumpam atgyja.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2016-02-23 11:06

    Vanagaitė yra vienoje gretoje su Putinaite, dar pridėčiau Lavastę. Labai panašios, kaip seserys, kurios užsidirba Judo grašius iš mūsų Tautos skausmo. Tokius žmones tinka vadinti išdavikais.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2016-02-23 13:14

    Lietuvių tautoje visuomet atsirasdavo tautos niekšų ir išdavikų, kuriais naudodavosi nedraugiškos tam tikros jėgos. Tačiau tokio tautos niekšo, kaip Vanagaitė, Lietuva dar neturėjo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip tai neturėjo? Turėjo (Kapsukas, Sniečkus, Venclova, Kubilinskas... ) - ir tebeturi (Putinaitė, Nikžentaitis, Bumblauskas, Baronas...) Sąrašas gana ilgas.

      Panaikinti

emo-but-icon

item