Sigitas Butkus. Buvusių KGB darbuotojų tarnyba Lietuvos institucijose – grėsmė nacionaliniam saugumui

Jau daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvename laisvoje ir demokratinėje valstybėje. Lietuvos pilieči...


Jau daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvename laisvoje ir demokratinėje valstybėje. Lietuvos piliečiai gali jaustis pakankamai saugūs, nes Lietuva – stipriausio karinio Aljanso narė, o būdami valstybės – Europos Sąjungos narės piliečiais, mes turime žymiai didesnes galimybes.

Tuo pačiu reikia pripažinti, kad valstybės valdyme neišvengta ir klaidų, kurios gali formuoti Lietuvai nenaudingą įvaizdį NATO ir ES sąjungininkių akyse ir kelti grėsmę tiek mums, tiek ir mūsų sąjungininkams. Daugelis Nacionalinio saugumo tematika besidominčių ekspertų, be abejonės, akcentuotų gynybos finansavimo svarbą ir būtų teisūs, bet šį kartą norėčiau atkreipti dėmesį į tas nacionalinio saugumo spragas, kurioms užkamšyti būtina tik politinė valia, o ne finansiniai resursai.

Politinė šalies vadovybė pirmiausiai privalėtų pasirūpinti Rusijos įtakos agentų nušalinimu nuo pareigų, kuriose jie gali spręsti svarbius valstybei klausimus ar daryti poveikį tokių sprendimų priėmimui. Valstybės saugumo departamentas (VSD) disponuoja informacija apie Lietuvos piliečius, kurie sovietmečiu buvo kadriniais KGB darbuotojais ar bendradarbiavo su sovietiniu saugumu, bet kol kas neturi teisinių įrankių sutrukdyti tokiems asmenims siekti karjeros valstybės tarnyboje. Buvusių KGB darbuotojų ar sovietinio saugumo bendradarbių tarnyba Lietuvos institucijose – potenciali grėsmė nacionaliniam saugumui.

Pamenu kaip dėl liustracijos procesų iš pareigų buvo atleidžiami buvusio Varšuvos pakto valstybių, tapusių NATO ir ES narėmis, aukšto rango pareigūnai, diplomatai. Tai buvo labai logiškas politinis sprendimas. Deja, Lietuvos politinis elitas nesuprato, kad negalima leisti užimti aukštas pareigas valstybės tarnyboje asmenims, bendradarbiavusiems su KGB, nors ir prisipažinusiems apie tokį bendradarbiavimą. Be abejo, Lietuvos valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus dėl prisipažinusių asmenų neviešinimo, bet tuo pačiu privalo išsaugoti patikimos NATO ir ES sąjungininkės įvaizdį.

Išlieka ir buvusių sovietinio saugumo informatorių pažeidumo problema. Kai Lietuvos valstybėje sprendimus veikia ar svarbiose derybose šalį atstovauja buvę KGB agentai, rizikuojame ne tik įvaizdžiu partnerių akyse, bet ir šalies interesais.

Ar ne dėl Rusijos įtakos agentų veiklos Lietuvos žvalgybos institucijų rekomendacijų dažnai nepaisoma, šalies gynybai ir žvalgybai skiriamos minimalios lėšos, o už energetinius resursus Rusijai dar ne taip seniai mokėjom bene brangiausią Europoje kainą?

Kita ne mažiau svarbi ir spręstina problema – Rusijos žvalgybos ir saugumo agentų galimybės veikti NATO ir ES erdvėje pasinaudojant Lietuvos Respublikos pilietybe ar leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Viešojoje erdvėje daug diskutuojama Lietuvos pilietybės bei užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimais. Vis dėl to tenka konstatuoti, kad vienas svarbus aspektas kol kas neatsispindi šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir tai sudaro sąlygas Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnyboms veikti prieš Lietuvos sąjungininkes, o tuo pačiu ir prieš Lietuvą.

Žinome, kad okupanto, pasitraukusio iš Lietuvos 1993 m. rudenį, ginkluotosiose pajėgose, saugumo bei žvalgybos struktūrose kadriniais kariškiais, pareigūnais tarnavo lietuvių tautybės ar kitų tautybių Lietuvos teritorijoje gimę asmenys. Komandiruoti į Lietuvos teritoriją okupaciniai pareigūnai čia sukurdavo mišrias šeimas. Didžioji dalis okupanto jėgos struktūrose Lietuvos teritorijoje tarnavusių asmenų pasitraukė į Rusiją ir ten tęsia(ė) tarnybą. Kai kurie iš jų veikia(ė) prieš NATO ir ES valstybes jų teritorijose. Tam tikra dalis tokių asmenų bei jų palikuonys pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatymą turi teisę į Lietuvos pilietybę. Manyčiau, jog būtina papildyti Pilietybės įstatymo 22 straipsnį nuostata, kad KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija) valstybių tarnyboje pareigas ėjusiems asmenims Lietuvos pilietybė galėtų būti suteikiama tik išskirtiniais atvejais, inicijuojant Valstybės saugumo departamentui, jei toks poreikis iškiltų.

Pasitaiko atvejų, kai Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, naudodami priedangą (mokslas, verslas, visuomeninės organizacijos ir kt.), gauna leidimus nuolat gyventi Lietuvos teritorijoje ir tai leidžia jiems laisvai keliauti po ES valstybes. Siekiant apsisaugoti nuo tokio pobūdžio grėsmių, būtina atsakingų valstybės institucijų sąveika ir Valstybės saugumo departamento rekomendacijų įgyvendinimas. Deja, net ir nustačius po priedanga veikiančius Rusijos šnipus, ne visuomet atsižvelgiama į VSD siūlymus dėl tokių asmenų išsiuntimo iš šalies.

Nereikia puoselėti iliuzijų, kad Rusija nesinaudoja mūsų nacionalinio saugumo spragomis. Taigi, abi įvardintos problemos – sprogstamasis užtaisas, griaunantis mūsų nacionalinio saugumo pamatą.

Ar Lietuvos vyriausybė šiandien pajėgi susitvarkyti su grėsmėmis ir iššūkiais nacionaliniam saugumui?

Po 2012 m. Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją formavo keturios partijos, bet trims iš jų vadovavo odiozinės figūros: už LR Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą iš valstybės prezidento pareigų pašalintas R. Paksas, „Darbo partijos byloje“ už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą teisiamas V. Uspaskichas bei destrukciją Lietuvos–Lenkijos santykiuose keliantis ir „kolorado“ juostelę pamėgęs V. Tomaševskis. Taigi, tokia politinė koalicija – I. Krylovo pasakėčios vežimas, traukiamas į skirtingas puses.

Trumpai apie autorių: atsargos pulkininkas leitenantas Sigitas Butkus yra Pulkininkų asociacijos valdybos narys.


Susiję straipsniai

Sigitas Butkus 8128947622377084625

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item