Kasdienybę pamilęs Dievas

Kun. Robertas Urbonavičius. „Daug kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mū...


Kun. Robertas Urbonavičius.

„Daug kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o galiausiai šiomis dienomis jis prabilo į mus per Sūnų“ (Žyd 1,1) Per Kalėdas vėl iš naujo išgyvename tą naujieną, jog „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1,14) Amžinas, Neregimas, Neaprėpiamas Dievas tapo regimu, laikinu, silpnu, prieinamu Mergelės Marijos Sūnūje Jėzuje. Jei ne šis Dievo veiksmas, mes ir toliau liktume bejėgiai pažinti Dievą ir su Juo bendrauti: „Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį apreiškė.“ (Jn 1,18). Krikščionybės skelbiama žinia yra labiausiai stebinanti iš kitų religijų mokymo. Kituose mokymuose, kad pasiektum dievybę, reikia kalbėti specialias maldas, atlikti apsivalymo ritualus, medituoti, keliauti į ypatingas šventoves, pas ypatingus asmenis, - žodžiu, dievybė yra atsiribojusi nuo šio mirtingųjų pasaulio. Krikščionybėje, arba dar tiksliau, Katalikybėje, Dievas yra kasdienybėje. Užtenka užeiti į savo parapijos bažnyčią, nuoširdžiai pasimelsti ir gali patirti Jo Artumą. Nereikia ypatingų maldų, ar apsimarinimo praktikų, - Jis išgirsta kiekvieną mūsų maldingą atodūsį. Taip, Bažnyčioje visada gyvavo ir gyvuos mistikų kelias pas Viešpatį, piligriminės kelionės, rekolekcijos vienuolyne, geras dvasios tėvas tikrai padeda labiau atsiverti Dievui, tačiau ir patys didžiausi mistikai nebuvo tolimi žmonių vargams ir rūpesčiams. Šv. Jėzaus Teresė mėgo kartoti: „Dievas vaikšto tarp puodų“. Misionieriai, ligonių slaugytojai, vargšų gelbėtojai visada rėmėsi Jėzaus pažadu, kad jis yra atrandamas mažiausiuose, jiems pasitarnaujant.

Ši žinia kartu stulbina, bet ir gąsdina. Ar ne geriau, kad Dievas ir toliau būtų likęs Neregimas, Nepasiekiamas, Nepažinus? Galbūt kelis kartus per metus aplankytume ypatingą šventyklą, tarpininkui kunigui ar žyniui paaukotume deramą auką už nuodėmes, ir toliau gyventume savo gyvenimą? O šis, mūsų Dievas, tapęs žmogumi, vienu iš mūsų, pavadino savo Emanueliu – Dievu su mumis. Jam neužtenka būti vien tabernakuly, ar laukti kol sekmadieniais ateisime Jo aplankyti. Jis nori eiti kartu su mumis mūsų kasdienybės keliais. Būti mūsų džiaugsmuose, mūsų rūpesčiuose, mūsų buityje, darbe – žodžiu visur. Kodėl? Nes Jis mus MYLI: „Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame. Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo.“ (1Jn 4, 16.19) Kiekvienas iš mūsų esame kviečiamas atsiliepti į šią meilę: gyventi vienybėje su mus Mylinčiuoju. Prašykime Mergelės Marijos Gražiosios Meilės Motinos, kad Ji išmokytų mus įsileisti į savo gyvenimus Įsikūnijusį Dievą.

Palaimingų Viešpaties Užgimimo švenčių!


Susiję straipsniai

Religija 2447964119074320812

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item