Alvydas Butkus. Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu

Kalbant apie dabartinę Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį, paprastai imami 2011 m. surašymo duomenys, nors tie duomenys kasmet vis labiau sensta ir tolsta nuo tikrovės.

Pastarųjų trejų metų duomenys rodo ženklius pokyčius Lietuvos tautybių hierarchijoje. Nuo  2011 iki 2014 m. labai sumažėjo lenkų – nuo 200 000 (6,6 proc.) iki 160 000 (5,6 proc.), taip pat rusų –  nuo 176 000 (5,6 proc.) iki 147 000 (5,02 proc.). Lietuvių per tą laiką irgi mažėjo – nuo 2 561 000 iki 2 539 000, tačiau dėl didesnio kitų tautybių mažėjimo lietuvių procentas ūgtelėjo nuo 84,2 proc. (2011) iki 86,3 proc. (2014).

Palyginus 2014–2015 m. Lietuvos statistikos departamento duomenis, krinta į akį tebesitęsiantis rusų, baltarusių, ukrainiečių, vokiečių, žydų ir čigonų skaičiaus spartus mažėjimas Lietuvoje (žr. lentelę).  Rusų procentas 2015 m. krito iki 4,78. Nors lietuvių ir lenkų per tuos metus taip pat mažėjo (lietuvių 0,3 proc., lenkų 0,06 proc.) bendras jų procentas  padidėjo atitinkamai  0,4 ir 0,01. Tad, nepaisant visų ekonominių ir emigracinių negandų, Lietuva lietuvėja.

Gyventojų mažėjimui įtaką turi du veiksniai – neigiamas prieaugis ir emigracija. Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 000 žmonių, miršta apie 40 000. Vadinasi, dėl mažo gimstamumo Lietuva kasmet praranda apie 10 000 (0,34 proc.) gyventojų. Kiek daugiau (0,41 proc.) gyventojų netenkama dėl emigracijos.

Kaimyninėse šalyse pagrindinė tauta sudaro įvairią gyventojų daugumos dalį. Lenkijoje lenkai sudaro 98 proc.  šalies gyventojų (tarpukario Lenkijoje lenkai sudarė per 60 proc.), Latvijoje latviai sudaro 62 proc. (tarpukariu – 75 proc.), baltarusiai Baltarusijoje 1999 m. sudarė 81 proc.