Arvydas Šliogeris. Lietuvos elgesys protu nepaaiškinamas

Paklaustas, ką numano apie Lietuvos ir visos Europos ateitį, filosofas, Lietuvos mokslo ir Lietuv...

Paklaustas, ką numano apie Lietuvos ir visos Europos ateitį, filosofas, Lietuvos mokslo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius Arvydas Šliogeris atsakė, jog be agresyvumo negali egzistuoti apskritai jokia visuomenė, o nūdienos Europos galios, deja, apsiriboja vien žvakutės uždegimu.

- Kaži koks sunkus, keistas, sveiku protu nepaaiškinamas metas atėjo į Lietuvą ir visą Europą. Tokiu metu be autoritetų ir proto šviesulių yra dar sunkiau, todėl ir išdrįsau pas jus apsilankyti, net ir žinodamas, kad jau seniai viešai nebereiškiate nuomonės ir kategoriškai nebendraujate su žiniasklaida. Mat aš myliu Lietuvą ir man nenusispjauti, kas su ja bus.

- Myli Lietuvą? Tikrai? Ir aš myliu Lietuvą, tik turbūt niekad garsiai to nesu sakęs. Sau tyliai išpažįstu, nes garsiai ištarti žodžiai kartais praranda savąsias prasmes. Be to, kaip ir nėra kam viso to šiandien sakyti...

O metas - išties sunkus... Lapkritis, ligos, tamsa... Manasis kūrybingumas jau treji metai lygus nuliui, todėl nieko kito neveikiu, tik skaitau - gyvenu su senomis, jau daugsyk skaitytomis knygomis. Visą gyvenimą skaičiau vien geras knygas, tad gerą ir dar neskaitytą šiandien surasti jau darosi sunku, be to, geros knygos išlepina, po jų jau nebesinori imtis prastesnių. Todėl vėl ir vėl skaitau Vincą Mykolaitį-Putiną, Marių Katiliškį... Šiuo metu septintą kartą skaitau Broniaus Radzevičiaus „Priešaušrio vieškelius“.

Beje, į rankas imu tik grožinę literatūrą, dažniausiai - lietuvių literatūros klasiką. Mokslinių, filosofinių veikalų net neatsiverčiu - jie prie manęs jau nebelimpa. Tokie autoriai kaip Platonas, Kantas, Heidegeris, Kierkegoras - jau perskaityti, o naujų aukšto rango autorių - paprasčiausiai nėra. Deja, XX amžiuje filosofija mūsų pasaulyje numirė. Drauge su Heidegeriu.

Pats paskutinį kartą filosofinėmis temomis kalbėjausi su Olandijoje studijuojančia anūke. Ji klausė manęs, kas kaip mąstytoją paveikė Aristotelį. Įsivaizduojat? Dar vaikas visai, o kokių klausimų jai kyla. Atsakiau jai tik todėl, kad dvejeto negautų, - štai ir visa mano sąsaja su filosofija.

- Galbūt šiandien visi ir valgome tos filosofijos mirties vaisius? Žmonių gyvenimui ima trūkti bendro vardiklio, vertikalės, siekių, filosofinės krypties...

- Gyvename globalioje situacijoje, kokios žmonijos istorijoje dar niekur niekada nebuvo. Todėl ilgėtis vienos filosofinės krypties šiuo metu - ne tik neišmintinga, bet, sakyčiau, net labai pavojinga. Vienos krypties žmonijai nori tie vaikinukai, kurie sprogdina lėktuvus ir šaudo žmones. Įsivaizduojate, kaip atrodytų panašia kryptimi žengiantis visas pasaulis?.. Todėl reikėtų sakyti: ačiū Dievui, kad dominuojančios krypties šiuo metu dar nėra.

- Bet vakarietiškasis bestuburiškumas, abejingumas ir bevališkumas mane gąsdina ne ką mažiau nei tie lėktuvus sprogdinantys vaikinai. Juoba kad būtent tokią laikyseną demonstruoja ir mūsų Lietuva.

- Labai jums pritariu. Tas vakarietiškas išglebimas tiesiog kelia šleikštulį. Štai jūs apie filosofiją klausiate, o jos šiandieniam pasauliui paprasčiausiai nereikia - šiandien Vakarų protams svarbūs tik techniniai mokslai, kaip fizika, chemija, kibernetika, biologija... Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mūsų pasaulis virsta totaline pragmatizmo karalyste.

- Ar tokioje karalystėje įmanoma žmogui jaustis laimingam?

- Nežinau. Paklauskite JAV, vien į vartojimą orientuotoje visuomenėje, gyvenančių žmonių. Deja, spėju, kad daugeliui toks būvis bus priimtinas. Gauni algelę, galimybę tyliai lindėti jaukiame savo kamputyje, kur turi duonos, sviesto, televizorių, žiupsnelį asmeninių interesų... Ir dėl nieko daugiau neprivalai kvaršinti sau galvos. Koks tau neva skirtumas, kieno vėliava virš tavęs plevėsuoja?..

- Visi po vieną - asmeninių interesų salelėse? Na, o tokie dariniai kaip tautos bei valstybės - sunyks?

- Manau, taip. Valstybės sąvoka jau ir dabar yra gana butaforinė - valstybės ES viduje šiandien jau tėra sąlyginiai vienetai su bendrais siekiais, bendra valiuta, bendra politika, bendromis sienomis, bendra gynybos sistema, valdžios aparatu ir su iki beprotybės intensyvia komunikacija. Internetas, lėktuvai, visuomenės išsivietinimas, klajokliškas gyvenimo būdas... Ar tautos negrįžtamai susilydys ES katile, aš nežinau - nesu pranašas, bet akivaizdžiai matau, kad šiandien jos lydosi.

ES erdvė kuriama taip, kad svarbiausias joje taptų vidutinis Europos žmogus. O vidutinis Europos žmogus, negana to, kad yra vidutinybė, bet dar ir nesvietiškai ištvirkinta vidutinybė, kuri ne kaži ką temoka dirbti, įpratusi viską paruošta gauti tiesiai į stalą, laiko save genijumi, kuriam nei mokytis, nei tobulėti nereikia, su visuotinėmis tiesomis, su aksiomomis ir net su pasaulio dėsniais jis pasirengęs ginčytis, nes viskas jam atrodo tik nuomonių reikalas... Jokia hierarchija, išskyrus banditiškąją, pasaulyje, anot jų, apskritai neegzistuoja, todėl darželinuko ir profesoriaus nuomonės - lygiavertės... Svarbiausia - tolerancija visam kam be atrankos, net savisaugos instinktą paminantis nekonfliktiškumas...

Matėte Europos reakciją į tragiškus įvykius Prancūzijoje? Graudu, tačiau šitai akivaizdžiai rodo, jog tai viskas, ką mes apskritai begalime. Padejuoti ir žvakelę uždegti - daugiau nieko. Net ir pykčio - to vadinamojo gero, teisingo pykčio žmonių akyse nepastebėjau. Deja, žvakelės uždegimą Europos visuomenė suvokia kaip visavertę pilietiškumo išraišką. Žvakele tas Europos pilietiškumas prasideda - žvakele ir baigiasi.

- Visam kam tolerantiškas tegali būti žmogus, neturintis nieko šventa. Matydamas, kad ES nuostatose tikėti Dievą, mylėti Tėvynę ir net savąją šeimą palengva tampa neetiška, suprantu, jog kaip tik toks ir yra geidžiamas statistinio ES piliečio modelis. Tik kaip tokiam piliečiui reikėtų rasti motyvą ginti Europą, jei, pavyzdžiui, kas nors kėsintųsi ją užgrobti? Juk didelė tikimybė, kad jis ir okupantams išliks tolerantiškas.

- Džinas iš butelio paleistas ir ne tik niekas negali, bet niekas net ir nemėgina jo sustabdyti. Akivaizdu, kad šiandienė Europos visuomenė - netikinti. Krikščioniška ji jau seniai yra vadinama tik tradiciškai, tik formaliai. Visi žinome, kad niekuo didesniu ir amžinesniu už save patį netikintis žmogus yra silpnas, - tikėjimo vienijamos visuomenės tokius labai lengvai praryja.

Na, o dabar pažvelkime į mus ir į tuos ateinančiuosius, kuriuos vadiname pabėgėliais, - akivaizdžiai suprasime, kuriems iš jų priklausys Europos ateitis. Arabai - visi it vienas tikintys, siejami stiprių religinių, kultūrinių, moralinių tradicijų, išsaugoję stiprią šeimos instituciją, turintys galingą energijos potencialą ir svarbiausia - agresyvumo. Juk be agresyvumo, tiesą sakant, apskritai negali egzistuoti jokia visuomenė.

Toks modelis tiktų nebent tuomet, jei ES vadovybė išties nuoširdžiai būtų įsitikinusi, jog gyvename rojuje, kur agresija apskritai neegzistuoja, kur liūtas pievoje gulinėja šalia ėriuko, savo naivia kaktyte besitrinančio į liūto karčius ir nė trupučio nerizikuojančio būti suėsto. Todėl, nors ne kaži ką teišmanau apie politiką, ES vykdomos politikos negaliu įvardinti kaip nors kitaip nei kapituliacijos - iškeltų rankų politika.

O į klausimą apie motyvaciją gintis invazijos atveju, argi ne išsamiai atsakė viena ES lyderių vadinama Angela Merkel, su šypsena tarusi: „Visų pageidaujančiųjų prašome apsigyventi pas mus“?

Na, kurgi tai matyta? Eina okupantai užgrobti tavo namų, o tu pakvieti juos į vidų, atiduodi raktus ir imi jiems patarnauti prie stalo?.. Tikrai būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Kai kalbama apie vienu metu į Europą pajudančius 700 tūkst. žmonių, vargu ar tikslinga vadinti juos pabėgėliais, juolab kad tik maža tos žmonių lavinos dalis plūsta iš šalių, išties siaubiamų karo. Man regis, labiau čia tiktų biblinis terminas - tautų kraustymasis, kuris reiškia žemių pasisavinimą, o ne norą iš kažkur pabėgti ir norą kur nors integruotis. Romą kitados nusiaubusius barbarus irgi galima buvo pavadinti pabėgėliais, bet ar būtų jų veiksmai nuo to pasikeitę? Vargu.

Taigi Europos ateitis - daugiau negu aiški. Ar yrant Europai turi galimybių išlikti nesuirusi Lietuva? Vėlgi - vargu. Galima nebent svarstyti, ar nebūdama ES ji suirtų lėčiau. Na, arba prisiminti Kazimiero Pakšto siūlytą sprendimą ir drauge su visais žmonėmis perkelti Lietuvos valstybę kur nors į Madagaskarą ar Naujosios Gvinėjos džiungles.

Tačiau man net ne tai yra liūdniausia. Liūdniausia, kad Lietuva ją pačią naikinančioms ES idėjoms pritaria ir puola jų įgyvendinti su džiaugsmu ir entuziazmu, to sveiku protu tiesiog neįmanoma paaiškinti.

- Na, jei dėl globalių veiksnių Lietuvai vis dėlto bus lemta išnykti, bent patarkite, kaip mums elgtis, kaip gyventi, idant po mirties nereikėtų degti gėdos ugnyje vietoj pragaro ugnies?

- Sąžiningai ir nesidairydami į šalis dirbkim savo darbus. Ir pernelyg nesvarstykim, kaip darbai bus vertinami, kaip panaudojami. Juk nei tu, nei aš nei turime, nei privalome turėti antgamtinių galių valdyti imperijas. Tačiau turime galimybę visuotinai vykdomame dehumanizacijos procese nedalyvauti. Priešintis jam pačiu savo kasdieniu gyvenimu, orientuotu į aukštesnes vertybes, gyvenamu moraliai atsakingai.

Ir nemanykim, kad tokie esame vieni. Žmonių, kuriems visa tai, kas vyksta, lygiai taip nepriimtina, kaip ir mums, yra ne taip jau mažai, ir ne tik Lietuvoje. Tačiau reikia, kad jų daugėtų, kad tokių susidarytų kritinė masė. Belieka viltis ir laukti, kad tai nutiks. Juk kaip be kritinės plutonio masės neįmanomas branduolinis sprogimas, taip be kritinės masės neįmanomas tiek medžių pumpurų pavasarį, tiek mūsų gyvenimo sprogimas.

Kalbino Rimvydas Stankevičius


Susiję straipsniai

Įžvalgos 4153015875067172051

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-11-29 20:21

    Pokalbis geras ir niūriai bejėgiškas, kaip per 1991m rugpjūčio pučą Maskvoje, kurį gali pasyviai stebėti per tv ir negali nieko padaryti.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-11-29 21:20

    Tikras originalus filosofas, galima laikyti beveik pranašu, ir tie žodžiai liks, kaip didžiųjų protų pasakytos amžinos tiesos, kurios egzistuoja, kartu su Žeme.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nežiniukas2015-11-30 10:34

    Auksiniai žodžiai - visa paskutinė pastraipa.

    Todėl artėjant rinkimams, kandidatų klauskime ne to, ar duos nemokamos dešros, o tai, ką jis žada padaryti dėl Lietuvos dvasine prasme.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nepasakė svarbiausio: reikia tikėjimo. Be tikėjimo nieko nepajėgsime, net nedalyvauti "visuotiniame dehumanizacijos procese". Bailiai iškelsime rankas ir pabėgsime, palikę savo žemes vergų gaujoms. Aš matau vienintelę išeitį - Europai reikia grįžti prie tikrosios krikščionybės.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pasakė: "Akivaizdu, kad šiandienė Europos visuomenė - netikinti. Krikščioniška ji jau seniai yra vadinama tik tradiciškai, tik formaliai. Visi žinome, kad niekuo didesniu ir amžinesniu už save patį netikintis žmogus yra silpnas, - tikėjimo vienijamos visuomenės tokius labai lengvai praryja."
      Vis dėlto, mano galva, reikalingas ne vien tikėjimas, jei norime išlikti kaip tauta ir valstybė - reikia tautiškumo ir patriotizmo, o krikščionybė tam nėra nei būtina, nei pakankama sąlyga.

      Panaikinti
    2. P.S. Niekaip negaliu sutikti su straipsnio pabaiga, juolab, kad ji prieštarauja jo paties anksčiau tame pačiame straipsnyje išsakytai poazicijai, kad "Juk be agresyvumo, tiesą sakant, apskritai negali egzistuoti jokia visuomenė." Reikia ne "nedalyvauti" tame "visuotinai vykdomame dehumanizacijos procese" (beje, gana agresyviai vykdomame), bet jam PRIEŠINTIS - ir ne tik pasyviai, "kasdieniu gyvenimu, orientuotu į aukštesnes vertybes, gyvenamu moraliai atsakingai", bet ir aktyviai. Įsivaizduokite, jei žmonės prieš bolševismą būtų ne kovoję aktyviai, o tik "priešinęsi savo kasdieniu gyvenimu"? Anksčiau ar vėliau ateina metas, kai totalitarinė ideologija NEBELEIDŽIA to "kasdienio gyvenimo, orientuoto į aukštesnes vertybes" gyventi - ir kuo ilgiau laukiama, tuo sunkiau po to ką nors padaryti (ir gerokai brangiau kainuoja - visomis prasmėmis). Užtenka paprasto palyginimo - Lietuvoje tėvai ne kartą pakėlė triukšmą ir užkirto kelią iškrypėliškos ideologijos propagandai darželiuose ir mokyklose, o Vakaruose tie, kurie neleidžia savo vaikų į tokius iškrypėliškus užsiėmimus, yra persekiojami - tiek ir tos naudos iš to "priešinimosi kasdieniu gyvenimu".

      Panaikinti
    3. Taiklus pastebėjimas, gerb. Pikc. Iš tikrųjų geriau iš pat pradžių neįleisti į darželius ir mokyklas to kenksmingo gaivalo, o ne paskui priešintis tam gaivalui, kai jis jau įsitvirtinęs.

      Panaikinti
  5. Ach jo, pasakė, nepastebėjau. Bet tiek tautiškumas, tiek valstybingumas krikščionybę tik seklina, gerbiamasis Pikc. Ji ir neturi būti pakankama ar juo labiau būtina sąlyga. Pažvelkite kad ir į Anglikonų bažnyčią, sukurtą, tarkim, iš įnorio. O krikščionybės išsipildymo idealas, kaip sakė Paulius, yra išvis be jokių tautų: "nebėra nei žydo, nei graiko..."

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. " O krikščionybės išsipildymo idealas, kaip sakė Paulius, yra išvis be jokių tautų: "nebėra nei žydo, nei graiko..."" - na, tada globalistai ir neomarksistai juda teisinga linkme. :)
      O apie tautiškumo ir patriotizmo reikšmingumą aš kalbėjau su sąlyga, "jei norime išlikti kaip tauta ir valstybė". Suprantama, jei tokio tikslo nėra, tai nėra apie ką ir kalbėti, nes tada juk koks skirtumas, kam ta teritorija priklausys, kokios spalvos bus ir kokia kalba kalbės jos gyventojai - "by tik tikratikiai būtų." :)

      Panaikinti
    2. Nesutinku su ponia Jota. Krikščionybės išsipildymo idealas nėra tautų ir valstybių suniveliavimas, bet taika ir lygybė (lygybė, beje, nereiškia tautų ir kultūrų suvienodinimo, kaip to galimai siekia neomarksistai su globalistais) tarp tų tautų ir valstybių.
      O ką reiškia žodžiai '"krikščionybę seklina"? Ar jie reiškia "krikščionybę padaro ne tokią gilią, kokia ji turėtų būti"?

      Panaikinti
    3. Seklina (ir naikina) ta prasme, jei tautiškumui ir kitiems p r i g i m t i n i a ms pradams teikiama pirmenybė. Jei tautiškumą bei patriotizmą, vaizdingai kalbant, panardiname krikščionybės antgamtiškume, tai pasiekiame ne globalistinio prievartinio nutautinimo bei nužmoginimo, bet antgamtinės visų tautų, žmonių, rasių ir lyčių brolystės, kai minėtosios skirtys nebetenka prasmės. Juk Kristus visus ir kvietė į tokią karalystę.

      Panaikinti
    4. Ponia Jota, užmirštate vieną dalyką, kad malonė (antgamtė) remiasi prigimtimi (gamta). Todėl krikščionybė (būdama antgamtinė) nenaikina nei patriotizmo, nei tautiškumo, bet juos grąžina į jiems skirtą vietą žmonijos gyvenime (= padaro juos autentiškus) ir tuo būdu ištobulina.O tautų, žmonių, rasių ir lyčių brolystė minėtų skirčių nenaikina, bet suteikia joms (t.y. toms skirtims) naują prasmę. Būtent vienybę skirtingų tautų, rasių, kultūrų įvairovėje, t.y. brolišką vienybę, gerbiant tautinius, kultūrinius etc. skirtumus.

      Panaikinti
    5. "minėtosios skirtys nebetenka prasmės" - aha, amen. Tautybė, rasė, lytis - irgi skirtys, tad velniop jas - pirmyn į antgamtinę brolystę! Kaip ir sakiau - kiek matau, tai į tokią "karalystę" kviečia neomarksistai ir globalistai. Ir dar p. Jota. :)

      Panaikinti
  6. ( http://www.sarmatas.lt/11/zigmas-vaisvila-kodel-mus-lengva-apgaudineti-net-del-seimos-ir-valstybes-savoku/comment-page-1/#comment-38012 ) :
    Zigmas Vaišvila: „Niekada niekas Lietuvoje nebalsavo 3/4 Lietuvos piliečių balsų už mūsų teisių atidavimą Europos Sąjungai, nes stojimo referendume balsavo viso labo tik 57 procentai visų mūsų piliečių, turėjusių balso teisę. Tai yra mūsų pagrindas burtis į draugę ir pasakyti NE Lietuvos valdžiai, atvirai veikiančiai prieš Tautą ir jos vertybes, prieš jos išlikimą.“
    Vėlu, Zigmai, seniai mes valdžios neturime. Vietoj jos vien kiaulių padermės statytiniai. Jie apipjaustytom „ausim“ todėl girdėti nieko negali. Todėl nėra kam būtų galima ką nors sakyti. Čia ne mano tokia išvada. Štai ką „Paklaustas, ką numano apie Lietuvos ir visos Europos ateitį, filosofas, Lietuvos mokslo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius Arvydas Šliogeris atsakė, jog be agresyvumo negali egzistuoti apskritai jokia visuomenė, o nūdienos Europos galios, deja, apsiriboja vien žvakutės uždegimu.“ ( http://www.propatria.lt/2015/11/arvydas-sliogeris-lietuvos-elgesys.html “
    Tik derėtų pastebėti, kad čia profesorius pasiklydote „tarp dviejų medžių“. Juk dar dar nesupratote, kad nuo ES būtina gintis, o ne ES naudojančiai „dvasinį“ smurtą prieš pasaulio tautas, patarinėti naudoti dar ir karinę jėgą prieš paskutinę šalį vis dar bandančią atsilaikyti prieš beatodairišką aklą kiauliškumo primetinėjimą žmonėms.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2015-11-30 20:38

    Pastaba, kiekvienas gyvas organizmas turi įmunitetą, kuris jį saugo nuo išorės pavojų, praradus apsaugą, organizmas žūva,pavyzdys dabartiniame amžiuje, turime AIDS, ateina kaip draugas, o išeina kartu, anapilin.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2015-11-30 21:28

    Svarbiausia kuo daugiau ginčytis, teigti, neigti, žongliruoti argumentuotais ar menamais faktais...Ir nebesvarbu ką ir kaip kalbėjo ar rašė prelegentas, svarbu kaip manau AŠ. Skaitykit protingo žmogaus mintis ir stenkitės pabėgt, atitolt nuo VIDUTINYBĖS. Jeigu dar LIETUVA jūsų širdyse. Po tokio pokalbio su gerbiamu Arvydu Šliogeriu tik interglobalistas (persimetėliai iš vienos sistemos prie kitos) gali ieškot kirminų.....

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anonimiškas2015-12-01 05:04

    Dekui uz toki atvira be pagrazinimu pasisakyma. Siandien tai labai retas reiskinys.Didzioji visuomenes "elito" ar elito dalis atrodo prieme naujaji pasauli be jokiu klausimu ar pasvarstymu. Gal tai ir netikslu - bet beveik kaip Snieckaus karta prieme sovietinio pasaulio ideja.
    Bet mums cia reikia saves paklausti ar galejo buti kitaip? Mums isbuvus 400-500 metu kitu tautu ir valstybiu itakoje , nelaisveje , priespaudoje. Mes izengeme i pasauli kurio visiskai nepazistame apie kuri turime menkuti supratima.o siandien bet kurias zinias apie ji gauname tik per "Matricos" taip pavadinkime tai , isfiltruotus kanalus ir leidinius. Tai is tiesu kelias i dar didesne nelaisve ir dar baisesne nezinia.
    Tai kur iseitis? Pradekime kurti ta pasauli patys, cia namuose atsireme i savo istorija ir patirti ir i savo mastytojus. Kito kelia ir nera. Kito niekda ir nebuvo.Visa musu istorija tai patvirtina.
    Ir dar - o kova tarp tautos , genties ir ju valstybes su imperija - ritasi per visa mums zinoma istoriija. Tai mums neturetu buti naujiena.

    Pagarbiai.
    A. D.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item