Vysk. Athanasius Schneider: santuoką ir šeimą puola ateistinė, neokomunistinė diktatūra

Mano brangūs broliai ir seserys Kristuje! Gyvename laikais, kai vienus iš gražiausių Dievo kūrin...


Mano brangūs broliai ir seserys Kristuje! Gyvename laikais, kai vienus iš gražiausių Dievo kūrinių - santuoką ir šeimą - grėsmingai puola naujoji ateistinio, neokomunistinio pasaulio ideologinė diktatūra, turinti beveik visuotinę politinę galią ir žiniasklaidos kontrolę. Tačiau mūsų dienomis kolaborantų su šiuo visuotiniu puolimu prieš santuoką ir šeimą galime atrasti net dvasininkijos tarpe. Visa tai rodo, kad krikščioniška šeima yra susidūrusi su tam tikru naujuoju Galijotu.

Bet dabar mes esame pakviesti būti ištikimais nekintančiai mūsų katalikiško ir apaštališko tikėjimo tiesai, kurią mums perdavė mūsų tėvai ir protėviai. Turime galimybę būti drąsiais dieviškosios tiesos ir santuokos bei šeimos grožio liudytojais. Šiam tikslui mes gauname Šventosios Dvasios dovanas, ypač Sutvirtinimo sakramento metu. Ši dorybė visus du tūkstančius metų dovanojo tikintiesiems valios verčiau pasirinkti mirtį nei išduoti savo krikšto įžadus, verčiau mirti nei nusidėti, verčiau mirti nei išduoti santuokinius įžadus, verčiau mirti nei išduoti kunigo ar vienuolio įžadus.

Savo enciklikoje apie santuoką ir šeimą, popiežius Leonas XIII jau 1880 metais rašė: „Bažnyčios įstatymai tam tikrais laikotarpiais taip skyrėsi nuo civilinių, kad Ignacas kankinys, Justinas, Atenagoras ir Tertulijonas viešai pasmerkė konkrečias savo meto santuokas, sudarytas pagal imperijos įstatymus, kaip neteisingas ir kylančias iš svetimavimo“ (Arcanum Divinae).

Šeima ir visa žmonių visuomenė sužydės tik tada, kai bus atkreiptas dėmesys į dieviškąją tiesą apie santuoką ir šeimą, kaip mokė ir Leonas XIII: „Nuo pat pasaulio pradžios Dievo buvo taip sudėliota, kad dalykai, kylantys iš Dievo ir prigimties, pasirodytų mums tuo naudingesni ir išganingesni, kuo labiau jie lieka nepakeisti visoje savo pilnatvėje. Jei žmogaus skubotumas ar nedorumas pabando pakeisti ar sutrikdyti šią tvarką, nustatytą su didžiausiu įžvalgumu, tuomet neribota išmintis ir naudingumas arba pradeda būti skausmingais, arba nustoja būti naudingais, iš dalies ir dėl to, kad taip Dievas baudžia už žmonių puikybę ir įžūlumą. Tie, kurie neigia santuokos šventumą, suardo prigimties pamatus. Jie ne tik priešinasi Apvaizdos planams, bet ir griauna tvarką, kurią sukūrė Dievas. Todėl nei vienas neturėtų stebėtis, kad tokie nesveiki ir bedieviški veiksmai užaugina pražūtingo blogio derlių, aukščiausiu laipsniu kenkiantį tiek sielų išganymui, tiek valstybių saugumui“ (Arcanum Divinae).

„Sakoma, kad senovės romėnai net susigūžė nuo siaubo, kurį sukėlė pirmasis skyrybų pavyzdys, bet neilgai trukus jų sieloje buvo sunaikintas bet koks padorumo jausmas, buvęs aistros santūrumas apmirė, ir santuokiniai įžadai buvo laužomi taip dažnai, kad moterys skaičiuodavo metus ne pagal konsulų kaitą, bet pagal savo vyrų kaitą“ (Arcanum Divinae).

Mūsų dienomis šeimos, jauni žmonės, kunigai ir vyskupai yra dažnai marginalizuojami, pašiepiami ir net persekiojami diktatoriškos neomarksistinio pasaulio  gender ideologijos tik todėl, kad stengiasi būti įštikimi Dievo įsakymams. Tačiau yra ir šeimų, jaunų žmonių, kunigų bei vyskupų, kurie yra marginalizuojami ir pašiepiami net ir bažnytinėje aplinkoje dėl savo ištikimybės katalikų tikėjimo integralumui ir Dievo garbinimui pagal mūsų protėvių tradiciją.

Tam, kad išliktų ištikimos savo pašaukimui, katalikų šeimos pirmiausia turi kasdien kartu melstis. Popiežius Pijus XII taip kalbėjo jaunavedžiams: „Kviečiame jus laikytis šios gražios krikščioniškų šeimų tradicijos vakare kartu melstis. Kiekvienos dienos pabaigoje šeima susirenka tam, kad melstų Dievo malonių ir pagerbtų Švč. Mergelę rožinio kalbėjimu. Sunki ir negailestinga modernaus gyvenimo padėtis neleidžia jums nei paskirti dalį savo laiko palaimintoms akimirkoms dėkojant Dievui, nei pagal seną paprotį skaityti trumpą tą dieną minimo šventojo, kurį Bažnyčia mums pateikia kaip pavyzdį ir globėją, biografija. Pašventinkite bent šią trumpą akimirką, paskirdami ją Dievui, kad šlovintumėte Jį ir prašytumėte Jo to, ko trokštate, ko jums reikia, išsakytumėte savo sunkumus. Jūsų namų centras turi būti Krucifiksas ar Šv. Jėzaus širdies paveikslas. Tegul Kristus valdo Jūsų namus ir kiekvieną dieną suburia Jus aplink save“ (1941 m.).

[...]

Koks gražus pašaukimas būti tikru kataliku! Koks gražus pašaukimas kovoti už tikėjimo ir Dievo įsakymų pilnatvę! Koks gražus pašaukimas būti katalikiška šeima, namų Bažnyčia! Koks gražus pašaukimas būti skaisčiu jaunu vyru ir skaisčia jauna moterimi! Koks gražus pašaukimas būti klieriku ir kunigu su tyra ir karšta širdimi!

Nebijokite mūsų dienų Galijoto, naujosios antikrikščioniško pasaulio diktatūros. Šventosios Dvasios teikiama tvirtumo dovana padės mums nugalėti šį mūsų dienų Galijotą su penkiais Dovydo akmenimis.

Šventoji Dvasia, leisk vėl sužydėti gausybei namų Bažnyčių, kurios suteiks mums tuos penkis Dovydo akmenis nugalėti Galijotui, kas reiškia gerus tėvus ir motinas, tyrus vaikus, skaisčius jaunus žmones, tyrus kunigus ir bebaimius vyskupus. Christus vincit, Christus regnat, Christus imperat!

Versta iš Rorate Caeli


Susiję straipsniai

Religija 1459222139497025724

Rašyti komentarą

  1. Nors religija man svetima, palaikau krikščionybę kaip moralės sergėtoją, nes manau, kad tiek religija, tiek etika, tiek moralė apskritai yra tai, kas mus skiria nuo gyvulių. Neomarksizmas (kaip ir marksizmas) yra gyvulėjimo ideologija. Jos plitimą galima paaiškinti tuo, kad ji pateisina (ir net skatina) degradavimą, o degraduoti yra kur kas lengviau, negu tobulėti.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-10-25 19:36

    Pritariu Piks komentarui, protingai pastebėta, moralę sergėti reikia, be jos kaip be šviesos, kelias tamsoje.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2015-10-26 07:03

    Morales "palaikymas" atmetant religija yra pats kvailiausias kelias. Religingas zmogus moralei turi objektyvu pagrinda, nereligingas - jo neturi, todel nuosekliai morale pritaiko pagal gyvenimo poreikius. Kvailius, atmetancius Dieva ir rekiancius apie kazkodel be Dievo sergetina morale panasus i tikincius Dantuku feja ir jos nuostabu pasauli. Tokie yra lengviausi ateistu taikiniai, nes ju pavyzdziais ateistai taikliai iliustruoja morales "sergetoju" kvailuma

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, aš lygiai taip pat galėčiau sakyti, kad kvailiausias kelias yra "arba religija, arba nieko" radikalizmas ir kad būtent tokie individai yra geriausia ateistų taikiniai, nes suteikia pagrindą sakyti "pažiūrėkit, kokie tie religijozai siaurapročiai". Arba galėčiau sakyti, kad tokie veikėjai kaip tik neturi moralės pagrindo, ir bausmės "iš aukščiau" baimė jiems yra vienintelis akstinas nesielgti nedorai - galų gale, absoliuti dauguma moralės normų nėra religijos "išradimas", ir jei žmogus be religijos neįstengia jų laikytis... Kaip matote, rėksmingų fanatizmu gerokai trenkiačių pareiškimų ne vien tamstelė galite parinkti. ;)

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2015-10-26 17:35

    Man nusisvilpt, ka tu ten gali parinkti, negerbiamas pretendente i vakarietiskus modzahedus. Rawlsas, Nietzshe ar sventasis Augustinas man svarbesni uz tavo namudine virtuves isminti

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Atsiimu savo žodžius - rėksmingo fanatizmo srityje tamstelės niekaip nepavyktų perspjauti. :) O "Gott ist tot" Nyčės ir liberalo Rolso susodinimą į vienas roges su Šv. Augustinu - užskaitau! :D
      Bet šiaip, neatmetu tikimybės, kad čia tiesiog koks nors liberast-tolerastinis trolis vaizduoja tikinčiojo karikatūrą.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2015-10-27 20:34

    Moralę reikia saugoti, bet ar būtinai tai turi būti tradicionalizmas? Pastarasis, deja, yra nesuderinamas su lietuvių tautos idealais ir istorijos vizija. Pakanka tik prisimint, kad tradicionalistiškiausia Lietuva buvo Žečpospolitos laikais ir XIX a. Lietuvių tautinis atgimimas kaip tik radikaliai konfrontavo su katalikiškuoju tradicionalizmu (visa konservatyvia, lenkiškai kalbančia dvasininkija). Ir dabar ultrakatalikiški sluoksniai yra labiausiai prolenkiški. Nepasimaukim ant šio seno kabliuko.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pradžiai pagelbėtų, jei paaiškintumėte, kaip suprantate tą "tradicionalizmą".

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2015-10-28 18:33

    Neteko girdėti apie tradicionalizmą (katalikiškąjį)? Pasidomėkit lefebvristais, šių laikų tradicionalistais. Katalikiškasis tradicionalizmas tai paprasčiausiai oficialusis Katalikų Bažnyčios mokymas iki Vatikano II Susirinkimo, kurio esmė - "extra ecclesiam nulla salus".

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item