Estija ir Latvija taip pat planuoja burkų draudimą

Daugumą pabėgėlių, kuriuos pagal Europos Komisijos planą turės priimti Lietuva, Latvija ir Estija, sudaro musulmonai. Baltijos šalys svarsto, kaip jas paveiks ši imigrantų banga. Rugpjūčio mėnesį Estija ir Latvija paskelbė, kad svarsto priimti įstatymus, draudžiančius viešai dėvėti burkas, tuo iššaukdamos piliečių diskusijas tarp palaikančių tokį sprendimą ir lyginančių jį su rasizmu. 

Estijos naujienų portalas news.er.ee pranešė, kad Estijos socialinės apsaugos ministras Marcusą Tsahkną kreipėsi į Teisingumo ministrą Urmą Reinsalu, prašydamas pateikti dėl imigrantų srauto galinčių šalyje kilti problemų analizę. M.Tsahkna taip pat pasisako už draudimą viešose vietose pasirodyti su veidą dengiančiais drabužiais, tokiais kaip musulmonų burkos. 

Latvijos prezidentas Raimonds Vejonis interviu LNT laidai "900 Sekundes" teigė, kad Latvija svarsto, ar musulmonams imigrantams leisti dėvėti burkas viešumoje. Jis pripažino, kad Latvija nėra pasirengusi priimti pabėgėlių, o vienas svarbiausių neišspręstų klausimų yra religinis. 

„Negaliu pasakyti, ar reikia uždrausti burkas, tačiau bet kuriuo atveju, apie tai reikalinga diskusija. Mano asmenine nuomone, tokie galvos apdangalai neturėtų būti leidžiami, nes Latvijos visuomenė yra atvira - priima skirtingos etninės kilmės žmones, esame jiems tolerantiški ir nematau jokios priežasties, kodėl toks apdangalas turėtų būti dėvimas“ - teigė Latvijos prezidentas.

Estijos socialinės apsaugos ministras M.Tsahkna jau anksčiau pareiškė, kad „esame įpratę galėti identifikuoti žmones viešose erdvėse“. Naujienų portalas news.er.ee atkreipia dėmesį, kad „Estija mokosi iš patirties kitų ES šalių, kurios jau anksčiau susidūrė su šiomis problemomis, tačiau turėjo jas išspręsti tuo metu, kai imigrantai jau buvo įsikūrę šalyje“.

Burkas dėvėti draudžiantys įstatymai sukėlė nemažai diskusijų visoje ES. Prancūzija ir Belgija uždraudė jų dėvėjimą viešumoje dar 2010 metais, Nyderlandai prie jų prisijungė šiais metais. 2011 metais Jungtinėje Karalystėje darytos piliečių apklausos duomenimis, 66 procentų respondentų palaikė burkų draudimą viešose erdvėse. 

Nieko keista, kad Baltijos šalys ir likęs Vakarų pasaulis prisibijo Islamo, tiksliau, radikalių jo formų. Belgija, Vokietija ir Prancūzija gali patvirtinti šios baimės pagrįstumą - musulmonų jaunimas iš šių šalių išvyko prisijungti prie „Islamo valstybės“ ir tapo kovotojais jos gretose. Grįžę atgal į Europą, jie tapo rimta grėsme ir rūpesčiu valstybės institucijoms, siekiančioms apsaugoti piliečius tiek nuo jų išpuolių, tiek nuo islamo fanatikų skleidžiamos propagandos. 

Analizuodamos ES šalių patirtį, Baltijos valstybės mėgina iš anksto rasti sprendimus, kurie padėtų suvaldyti islamo keliamą grėsmę jų pačių visuomenėms. 

Versta iš baltic-review.com