Antonio Socci. Katalikų Bažnyčia nėra Bergoglio partija

Katalikui visada kiek nejauku skaityti (ką jau bekalbėti – rašyti) tekstą, kuriame kritikuojamas...


Katalikui visada kiek nejauku skaityti (ką jau bekalbėti – rašyti) tekstą, kuriame kritikuojamas popiežius. Ši tiesa, atrodo, Lietuvoje galioja dar labiau nei bet kur kitur. Be pagarbos Šventojo Tėvo autoritetui, čia savo vaidmenį atlieka ir šioks toks lietuviškas provincialumas – plataus akiračio, gebėjimo įsijungti į diskusiją svarbiausiais pasaulio ir Bažnyčios klausimais ar elementaraus teologinio raštingumo trūkumas.

Tai gerai matyti pernai vykusio ir šį rudenį vėl susirinksiančio Vyskupų sinodo šeimos klausimais kontekste. Nemaža Lietuvos krikščioniškos žiniasklaidos dalis, atrodo, apsimetė, kad Sinodo metu nieko svarbaus nevyko – ir tai tuo metu, kai viso pasaulio katalikiška spauda tik ir rašė apie beveik pavykusį liberalų bandymą įvykdyti perversmą prieš Bažnyčios mokymą arba, kaip mano kiti, nuo tos pasenusios doktrinos Bažnyčią „išsilaisvinti“. 

Bet kol Lietuvos žiniasklaida tyli, pasaulio katalikai šiomis temomis karštai diskutuoja, kaip ir diskutuoja apie daugelį sunkiai suprantamų dabartinio popiežiaus sprendimų ir žodžių. Katalikiška spauda visame pasaulyje rašo apie kartais keistus Šventojo Tėvo teologinius pasvarstymus, rašo apie politines jo idėjas – gyvai jas svarsto, vertina ir kritikuoja. 

Norime apie jas rašyti ir mes. Neslepiame, kad mūsų redakcija su džiaugsmu žvelgia į popiežiaus Pranciškaus pastangas kovoti su laisvosios rinkos ideologija, pontifiko teigimu, sukūrusią „naują, nematomą, o kartais ir realią tironiją“, kurioje žmonės, vėl cituojant Šventąjį Tėvą, „laikomi plataus vartojimo prekėmis“. Tačiau nerimą mums kelia tai, kad sąjungininkais šioje kovoje jis renkasi kairuoliškus judėjimus, antikrikščioniškus pačia savo prigimtimi – judėjimus, kurių idėjos gąsdinančiai panašios į tas, kurias savo kailiu dar neseniai buvo priversta patirti sovietų okupuota Lietuva. Nerimą kelia ir tai, kad ryžtingos paramos iš šv. Petro įpėdinio nesulaukia mūsų broliai krikščionys, šiomis dienomis žudomi islamo šalyse.

Tiek stebint Vyskupų sinodą, tiek vieno ar kito popiežiaus sprendimus, reikia nepamiršti, kad kur veikia žmonės, ten malonė, kurios Dievas tikrai nešykšti savo Bažnyčios aukščiausiesiems tarnams, susitinka su laisva valia, kurios Dievas iš tų tarnų taip pat neatima. 

Pirmasis Vatikano susirinkimas, paskelbęs popiežiaus neklystamumo dogmą, apibrėžė labai griežtas šio neklystamumo ribas. Išskyrus išimtinius ir aiškiai šio susirinkimo numatytus atvejus, popiežius gali klysti kaip ir kiekvienas laisva valia apdovanotas žmogus, o katalikai gali ir privalo netylėti, kai mato jo sprendimus, kurie prasilenkia su Bažnyčios mokymu ir Tradicija. 

Todėl, suvokdami tokią savo atsakomybę ir kartu nė kiek neatsisakydami savo sūniškos meilės šv. Petro įpėdiniui, siūlome savo skaitytojų dėmesiui vieno gerbiamiausių Italijos katalikų publicistų, didžiulio populiarumo susilaukusių knygų apie popiežių Joną Paulių II ir Tėvą Pijų iš Pietrelčinos autoriaus Antonio Socci tekstą apie pastarojo meto Vatikano politikos posūkius. Esame įsitikinę, kad Lietuvos katalikai, XX a. septintajame dešimtmetyje kentėję dėl Vatikano pasirinktos naivios Rytų politikos, negali likti abejingi, kai dėl panašios politikos neapginami mūsų broliai kituose pasaulio kraštuose. Todėl norime Lietuvos skaitytojams pristatyti nors nuotrupas tų debatų, kurie vyksta visame katalikiškame pasaulyje – galbūt tai bus nors mažas žingsnis pralaužiant tylą svarbiausiais Bažnyčios gyvenimo klausimais, kuri, deja, tiesiog spengia Lietuvos žiniasklaidoje.

Antonio Socci. Katalikų Bažnyčia nėra Bergoglio partija

Drąsiai italų dienraščio „Libero“ antraštei („Popiežiaus partija. Vatikano politinis pasikeitimas“) reikėtų pridėti tik viena: popiežiaus Bergoglio partija ir Katalikų Bažnyčia yra du visiškai skirtingi dalykai, į ką jau kitą dieną, viešai ginčydamasis su vyskupu Galantino, atkreipė dėmesį Matteo Salvini.* Pastarąją idėją dar labiau nuskaidrino itin kandus interviu su politologų „karaliumi“ tituluojamu Giovanni Sartori: 

„Man šis Vatikanas, kuris kalba tokias nesąmones, yra tikrų tikriausia tragedija. Jie visiškai nesidomi tikrais faktais ir koncentruojasi ties labai nereikšmingomis smulkmenomis.“ 

Politologas visuomet buvo linkęs kritikuoti Italijos politiką, tačiau į Bergoglio partiją kreipėsi sakydamas: „Leiskite man užsiimti politologo darbu, o patys rūpinkitės dalykais, kuriais rūpinasi dvasininkai.“

Tačiau kas yra tie „tikrieji faktai“, kuriais turėtų rūpintis dvasininkai? Sartori yra negailestingas:

„Per dvejus metus Bergoglio Bažnyčios atstovai nepasakė nei žodžio apie krikščionių žudymą, katalikų skerdynes Afrikoje ir likusiame pasaulyje ar nuolatinį kurdų persekiojimą. Jiems reikia susikoncentruoti ties šiais dalykais ir palikti ramybėje klausimus, kurie neįeina į jų kompetenciją.“ 

Iš tiesų egzistuoja ne vienas sukrečiantis atvejis, kada krikščionys buvo pasmerkti mirti dėl savo tikėjimo (kaip Asia Bibi ar Meriam), kurių Bergoglio niekada neminėjo.  

Tiesa, apie krikščionių žudymą popiežius yra kalbėjęs ne kartą, tačiau visuomet tai darė pavėluotai ir pernelyg abstrakčiai, vengdamas įvardinti tragedijos priežastis ar pasmerkti kankintojus, o užvis blogiausia –delegitimizuodamas „tarptautinės policijos“ intervencijas tam, kad būtų apsaugotos krikščionių bendruomenės, galinčios tapti potencialiomis žudynių aukomis (šių intervencijų desperatiškai prašė vietiniai vyskupai). 

Kai Bergoglio kažkas išties rūpi, jis apie tai kalba nuolat, rimtai, entuziastingai ir net šiurkščiai. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie imigraciją, popiežius yra pareiškęs, kad turėtume priimti kiekvieną be išimties, netardami nė žodžio ir, žinoma, sumokėdami to kaštus.

Nieko panašaus nebuvo sulaukta ginant žudomus krikščionis. Tačiau popiežius niekada nėra pašykštėjęs pagarbių žodžių islamo pasauliui, net skelbdamas abejotino ortodoksiškumo ekumeninius teiginius.

Pavėluoti ir abstraktūs žodžiai, pasakyti apie persekiojamas krikščionių bendruomenes, nė iš tolo neprilygsta rūpesčiui, kurį popiežius dosniai žarsto, pavyzdžiui, ekologijai. Jis netgi parašė encikliką, skirtą apsaugoti „dumbliams, kirmėlėms, smulkiems vabzdžiams ir ropliams“, tuo tarpu apie persekiojamus krikščionis – nieko. Jis paskelbė rugsėjo 1-ąją  pasauline maldos už ekosistemą diena, tačiau apie žudomus krikščionis – ir vėl nieko (nepaisant to, jog jie yra labiausiai persekiojama žmonių grupė planetoje).

Tiesą sakant, ekologinėje enciklikoje kalbama ne vien tik apie kirminus ir roplius, bet taip pat smerkiamas plastikinių puodelių bei oro kondicionierių (nors pastarųjų, beje, galima rasti ir Šv. Mortos namuose, kur gyvena popiežius) naudojimą. Tačiau popiežius niekada nėra pasmerkęs žudikų, naikinančių krikščionis. 

Kodėl Bergoglio partija griežtai kritikuoja Italijos politikus, bet nepasako nei žodžio prieš islamistų ar komunistų režimus, kur yra žudomi krikščionys?

„Tiesa ta, kad daug lengviau (patogiau) kritikuoti politikus negu stoti ginti krikščionių,“ – rėžė Sartori, kuris pareiškė, jog Bergoglio yra „klastingas argentinietis ir turėtų susirūpinti tais klausimais, ties kuriais iš tiesų reikia koncentruotis“. 

Sartori užduoda dramatišką klausimą Vatikanui: „Ar svarbiau kalbėti apie partijų, vyriausybės ir parlamento haremą, ar apie religinius karus, plintančius šioje planetoje tarsi gaisras?“

Katalikų Bažnyčiai svarbiau rūpintis Jos persekiojamais [vaikais]. Tačiau Bergoglio Partijai tai neatrodo svarbu. Ir visa tai, pasak politologo, „diskredituoja Bažnyčią pasaulio akyse“.

Bergoglio partija (kuri nesirūpina tikėjimu ir doktrina) yra susikoncentravusi ties politika – bet ne vien tik Italijos politika. Jie nori sukurti popiežiui tam tikrą pasaulinę politinę lyderystę, kuri, kaip teigia Italijos kairiųjų partijų atstovai (ypač Bergoglio gerbėjas Bertinotti**), būtų kairuoliško antiglobalistinio pobūdžio. 

Tai leidžia kalbėti apie senos pražūtingos išlaisvinimo teologijos, kurią teisingai pasmerkė Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, atgimimą ir suklestėjimą Romoje.

Įvykis, kone geriausiai nušvietęs šį sumanymą (numatytas dar 2014 Vatikano susitikime su antiglobalistų judėjimais, kur dalyvavo netgi Leoncavallo socialinis centras***), buvo nesena Bergoglio kelionė į Ekvadorą, Boliviją ir Paragvajų. 

Sandro Magisteris**** atkreipė dėmesį į tai, jog šioje kelionėje „Pranciškus neslėpė savo simpatijų populistiniams dviejų pirmųjų šalių prezidentams, tuo tarpu trečiajam atvirai demonstravo šaltumą ir, supainiojęs faktus, netgi viešai priekaištavo jam dėl nusikaltimo, kurio šis niekada nėra padaręs“.

Tačiau šios kelionės vinis buvo medinis kūjis ir pjautuvas (su pritaisytu Nukryžiuotuoju), kurį Bergoglio ne tik priėmė kaip dovaną iš Moraleso (pasiimdamas su savimi į Vatikaną), bet ir laikė pasikabinęs ant kaklo medalioną su dirbinio reprodukcija stebint viso pasaulio žiniasklaidai. Negana to, ant popiežiaus kaklo taip pat kabojo tradicinis Bolivijos krepšelis kokainmedžio lapams – taip pat prezidento Moraleso dovana. Anksčiau niekada neregėti dalykai.  

Kelionėje netruko paaiškėti ir „politinis popiežiaus Bergoglio manifestas“. Kaip pranešė Magisteris, tai įvyko Santa Kruso mieste popiežiui sakant kalbą „liaudies antiglobalistinių judėjimų“, veikiančių Lotynų Amerikoje ir likusiame pasaulyje, atstovams, kuriuos jis sukvietė jau antrą kartą per mažiau nei metus; abiem atvejais su „kokainmedžių augintoju“ Bolivijos prezidentu Evo Moralesu“.

Bergoglio „manifesto“ esmę puikiai paaiškino jo kolega tėvas jėzuitas Jamesas V. Schallis, buvęs politikos filosofijos profesorius Džordžtauno universitete Vašingtone: „Kiek galiu vertinti, šioje keistoje kalboje vargiai galima aptikti krikščioniško dėmesingumo asmens dorybėms, išganymui, nuodėmei, aukai, kančiai, atgailai, amžinajam gyvenimui ar žemiškajai ašarų pakalnei. Nuodėmės ir įvairios blogybės pakeičiamos socialiniais ir ekologiniais klausimais, reikalaujančiais politinių ir struktūrinių sprendimo priemonių.“ 

Žinia atkeliavo aiškiai ir garsiai. Kovo 13-ąją, antikapitalizmo dieną, rašo Magisteris, „Leonardo Boffas, išsivadavimo teologas, atsivertęs į Motinos Žemės religiją, italų filosofas Gianni Vattimo, „Il Pensiero Debole“ („Silpnasis mąstymas“ – jo postmodernistinė filosofinė koncepcija) autorius, bei argentiniečių arkivyskupas Marcelo Sanchezas Sorondo, Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kancleris ir svarbiausias popiežiaus Bergoglio patarėjas – visi turėjo ką pasakyti. Aidint gausiems aplodismentams ir šalia stovint patenkintam Sanchezui Sorondo, Gianni Vattimo skelbė  apie naują tarptautinį „popiežišką“ komunizmą su popiežiumi Pranciškumi kaip neabejotinu jo lyderiu“. 

Tačiau labiau nei komunistas, Bergoglio yra peronistas, besinaudojantis teologiniu liaudies mitu ir tuo slaptu „klastingumu“, leidžiančiu svaidytis kaltinimais kapitalizmui bei finansų pasauliui, tačiau – gerai įsidėmėkite – niekada nepuolant nieko konkretaus: nei Tarptautinio valiutos fondo, nei Europos ar Jungtinių Valstijų centrinių bankų.

Obama yra didžiausias Bergoglio rėmėjas, ir popiežius visaip kaip stengiasi išvengti kritikos („Kas aš toks, kad teisčiau?“) fanatiškai sekuliaristinei politikai, vykdomai Obamos, kuris gyvybės, šeimos ar lytiškumo klausimais yra atvirai priešiškas Katalikų Bažnyčiai.

Šiaip ar taip, kaip jau minėjau, Bergoglio partija yra viena, Katalikų Bažnyčia yra kita. Bet ar tai – visiškai priešingi dalykai? 

Tam tikrais tikėjimo klausimais Bergoglio nusistatęs kategoriškai priešiškai.  Galima teigti, jog Sinodas padėjo bombą po katalikybės doktrininiu pagrindu.  

Jis netgi pareiškė Scalfari*****, kad „katalikų Dievo nėra“. Yra Bergoglio. Ir jo partija. 

*Matteo Salvini – Lega Nord (Šiaurės lygos) politinės partijos lyderis, išreiškęs itin kritišką ir tiesmuką požiūrį apie dabartinį imigrantų antplūdį Italijoje. Jis ir vyskupas Galantino prieš dvi savaites pateko į viešą konfliktą po to, kai Italijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Galantino pasmerkė prieš pabėgėlių priėmimą pasisakančius politikus, pavadindamas juos „pigiais prekiautojais, kurie gali kalbėti visiškus niekus tik tam, kad gautų balsą“. Tąkart net ir centro kairės Vyriausybės vidaus reikalų ministras Angelino Alfano pripažino, jog Galantino pareiškimas buvo visiškai netinkamas: „Mes rodome pagarbą Italijos Bažnyčiai, todėl prašytume pagarbos ir mums.“

**Fausto Bertinotti – buvęs Italijos komunistų partijos lyderis. 

***Socialiniai centrai Italijoje vis dar yra politinės ir socialinės konfrontacijos židiniai. 

****Sandro Magisteris – italų žurnalistas. 

*****Eugenio Scalfari – italų žurnalistas. 

Versta iš Rorate Caeli

Susiję straipsniai

Straipsniai 8705877320613888427

Rašyti komentarą

  1. "Bergoglio partija [...] nori sukurti popiežiui tam tikrą pasaulinę politinę lyderystę, kuri [...] būtų kairuoliško antiglobalistinio pobūdžio." - gal galėtų kas nors paaiškinti, kaip veikėjas, pasisakantis už masinę imigraciją ("kalbėdamas apie imigraciją, popiežius yra pareiškęs, kad turėtume priimti kiekvieną be išimties, netardami nė žodžio ir, žinoma, sumokėdami to kaštus"), gali būti "antiglobalistas"? Ir argi ne kairieji yra vieni aršiausių globalistų (net jeigu jie protestuoja prieš tarptautines korporacijas) - "būkim pasaulio piliečiai", "yra tik viena rasė" ir pan.?
    Apskritai, iš šalies žiūrint, jei lyginsime Bažnyčią su kariuomene, susidaro maždaug toks įspūdis: maršalas flirtuoja su priešais (ir išvis jo elgesys gerokai panašus į išdavystę), generolai susikivirčiję, karininkai pasimetę - tai ko norėti iš pėstininkų? Ir kokie tokios kariuomenės šansai konflikto atveju (o juk jis jau vyksta)?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2015-08-29 15:53

      // Pagal tai jis yra alterglobalistas, o ne joks antiglobalistas, kaip teisingai pastebėjote. Pats iš krikščionių nesitikiu, kad jie (ne visiems jiems tai taikau) spinduliuotų meile savo Tėvynei ir Tautai.

      Panaikinti
    2. Kaip jau rašiau, šis Bažnyčios "maršalas" yra leftistas, ir jam nelabai rūpi tradiciniai dešiniųjų klausimai. Kitas klausimas, ar tai, kad popiežiui nerūpi tradiciniai dešiniųjų klausimai, galima laikyti išdavyste.
      "Generolai" susikivirčiję, "karininkai" pasimetę? :) Dėl ko susikivirčiję tie "generolai"? O ką reiškia, kad "karininkai" pasimetę? :) Kur čia tas "karininkų" pasimetimas? :)

      P.S. O dėl taip vadinamojo kairiųjų "antiglobalistų" judėjimo, tai dar šviesios atminties Vilius Bražėnas pastebėjo, kad jie jokie ne antiglobalistai. Jie nėra ir alterglobalistai. Jie yra tie patys globalistai, kaip ir tarptautinės korporacijos. Tiksliau sakant, jie yra tų pačių tarptautinių korporacijų finansuojami samdiniai, kompromituojantys tikruosius tautinius ir kitokius normalių dešiniųjų idealus.

      Panaikinti
    3. Taip rašėte - ir visiškai sutikčiau, kad jis joks ne išdavikas, jei jis tiesiog būtų raudonasis. Bet jis popiežius - ir tai viską keičia. Tradiciniai dešiniųjų klausimai jam TURI rūpėti pagal pareigas. Jau vien jo pozicija krikščionių persekiojimo klausimu yra išdavystė. Dėl "generolų", turėjau omenyje, kad kardinolai ir arkivyskupai yra susiskaldę (bent jau toks įspūdis susidarė paskaičius Pro Patria publikuojamus straipsnius) - dalis lipa į vieną leftizmo-liberalizmo valtį kartu su popiežiumi, kita dalis laikosi tradicinių (tiek moralės, tiek apskritai Bažnyčios) vertybių - ir jų nesutarimai gerai matomi (pvz. http://www.propatria.lt/2015/08/matthew-mccusker-glausta-ataskaita-apie.html). Nesant vieningos Bažnyčios politikos (kaip tik atvirkščiai - "iš viršaus" pareina gana prieštaringi signalai), kunigai palikti kas sau - maždaug, "daryk, kaip išmanai".
      Dėl kairiųjų "antiglobalistų" - sutinku, tik gal tiksliau būtų sakyti, kad jie kompromituoja ne tiek tautinius ar kitus dešiniųjų idealus (juk ta fauna aršiai tuos idealus puola), kiek apskritai antiglobalizmą kaipo tokį. Čia panašiai kaip Rusijoje Putino opozicionieriai, mojuojantys homikų vėliavomis, kompromituoja ne kurią nors konkrečią grupę, bet VISĄ Putino opoziciją (ir, aišku, tuo tik stiprina Putino pozicijas).

      Panaikinti
    4. Na, žinote, gerb. Pikc, palietėt net kelias temas iš karto, tad aš jas truputį paeiliui ir panagrinėsiu. :)
      Dėl kai kurių kardinolų ir arkivyskupų lipimo į leftistų valtį. Jiems nereikia lipti į leftistų valtį su leftistinių pažiūrų popiežiumi. Jie visi toje valtyje buvo nuo seno. T.y., sėdi jie leftistų valtyje dar nuo marksistinės išlaisvinimo teologijos laikų. Nereikia būti šioje srityje naiviam ir manyti, kad tie leftistai tik dabar tapo leftistais. :) Nors gal koks vienas kitas ir tapo leftistu, pažiūrėjęs į popiežių ir pamatęs, kad popiežius yra leftistas. Bet absoliuti dauguma leftistinės pakraipos kardinolų ir vyskupų toje leftistų valtyje buvo jau seniai. Ir Bažnyčios senbuviams anokia čia naujiena pamatyti, kad kai kurie kardinolai ir vyskupai yra leftistinių pažiūrų. Ir ginčas tarp konservatyvių Bažnyčios "generolų" bei leftistų vyko ir vyks visada. Čia absoliučiai nėra nieko naujo. Ir kunigams, ir katalikų pasauliečiams. Ir šiuo požiūriu nėra jokio pasimetimo nei RKB kunigų tarpe, nei RKB pasauliečių tarpe: visi žino savo pareigas Bažnyčioje ir visi jas daugiau/mažiau vykdo. :) Be jokios panikos ir pasimetimo. :) Tai tiek trumpai ta tema.
      Kita tema būtų žiniasklaidos tema. :) O gal tiksliau reikėtų sakyti purvasklaidos, nes turiu minty išskirtinai skandalų ištroškusią ir apie papus bei kitokius niekus mėgstančią parašinėti spaudą. Žodžiu, supratot, apie ką aš čia. ;) Taigi, kai purvasklaida mėgina rašyti religinėm ir ypač Bažnyčios
      temom, tai jai gaunasi, švelniai sakant, ne kas. Kodėl? Dėl intelektinių pajėgumų stokos jie nesugeba aprėpti visos RKB panoramos, jos veikimo istorinio ir kultūrinio konteksto (na, dar juos veikia įvairūs antireliginiai prietarai, išankstiniai priešiški nusistatymai ir pan.). Todėl jiems ir gaunasi ištraukti fragmentiškai kažkokį tikrą gabaliuką iš konteksto ir tą gabaliuką apipinti visokiomis fantazijomis ir mitais, kad apie RKB išeitų kažkas neva naujo, neva skandalingo. O iš tikrųjų tai eilinis blefas su (dažniausiai, pasenusios) informacijos fragmentu. Ir kadangi purvasklaidos atstovai yra priešiškai nusistatę prieš Bažnyčią, tai jie ir stengiasi pateikti tuos informacijos fragmentus taip, kad skaitytojams susidarytų įspūdis, jog Bažnyčia suskilo į kelias priešingas stovyklas, viskas Bažnyčioje pakriko ir dabar tuoj tuoj sugrius. Atseit, laivas tuoj nuskęs, gelbėkitės, kas tik galit, kol nevėlu. :D Na, čia jų pačių reikalas, ką jie ten prifantazavę parašo. Blogai yra tai, kad ant to kabliuko ima ir pasimauna tikrai geri žmonės, kuriems su tais purvasklaidininkais tikrai ne pakeliui. :(
      Ir ką daryti, kad nepasimautumėm ant purvasklaidininkų kabliuko, čia jau būtų trečia tema. Ir šia tema, įtariu, kiekvienas iš mūsų turim tam tikrą patirtį ir galim pateikti pasiūlymų kitiems kaip išvengti agitpropo spendžiamų spąstų.

      Panaikinti
    5. O dėl žudomų ir kitaip persekiojamų krikščionių tiek Vakaruose, tiek Islamo pasaulyje, tai manot, kad kas nors pasikeis, jei apie tai prabils pats popiežius? Aš manau, kad nelabai kas pasikeistų. JAV savo armijos į Artimuosius Rytus kariauti su ISIS siųsti tikrai neketina. ES juolab nieko nedarys, nes jos šalių armijos yra nusilpusios, ir ES be to dar turi atremti V.Putino mestą iššūkį. Tad popiežiui tik ir telieka Vakarų pasaulį aktyviai raginti priimti pabėgėlius nuo karo Artimuosiuose Rytuose, jei jau Vakarai neketina kištis į karą, ką jis ir bando daryti.

      P.S. Jūsų patikslinimui dėl antiglobalizmo judėjimo kompromitavimo pritariu. Kairiųjų "antiglobalistų" tikslas iš tikrųjų yra bandyti sukompromituoti pačią antiglobalizmo idėją.

      Panaikinti
    6. Ačiū už paaiškinimą. Tiesą sakant, nežinojau, kad tas susikaidymas į leftistus ir konservatyvius egzistuoja jau nuo seno. Antra vertus, nelabai ir domėjausi. Vis dėlto, man keista, kaip aukšti RKB šulai gali flirtuoti su ideologija, kuri yra agresyviai priešiška tiek RKB konkrečiai, tiek religijai apskritai (nors, reikia pasakyti, pačių leftistų ideologija turi nemažai religijos bruožų - o galbūt kaip tik tai ir yra to priešiškumo priežastis?).
      Dėl purvasklaidos - aš būčiau linkęs manyti, kad tai vis dėlto labiau piktavališkumas, negu intelekto stoka.Ir tų dezinformacijos šaltinių išvis neskaitau - užtektinai sovietų okupacijos laikais prisižiūrėjau tokių "objektyvių informacijos šaltinių". Kaip minėjau, įspūdį susidariau, skaitydamas tokius puslapius, kaip Pro Patria, kur savo požiūrį dėsto ne koks nuliberastėjęs skandalų besivaikantis rašeiva, bet rimti (bent jau taip atrodo) žmonės ir pačios RKB atstovai. Dėl tos priežasties nemanyčiau, kad užkibau ant liberastinės purvasklaidos kabliuko.
      Dėl žudynių - tai ar pasikeis, ar ne, neturi jokios reikšmės: mano galva, popiežius, kaip RKB galva, tiesiog PRIVALO pareikšti savo ir visos RKB poziciją šiuo klausimu. Nebūčiau linkęs pritarti argumentavimui "nekalba dėl to, jog nemano, kad tai ką nors pakeis" - juk apie visokius globalius atšilimus jis dar ir kaip postringauja - negi dėl to, kad mano, jog JAV ar eurosajūzas dėlto suskubs imtis priemonių? Manau, tiesiog jam kai kurios temos aktualios, o kai kurios ne. O kad TOKIA tema jam neaktuali, tai labai blogas ženklas. Pats pagalvokite - Bažnyčios nariai žudomi dėl tikėjimo, o Bažnyčios galva tai ignoruoja, nes "negi kas nuo to pasikeis?". Ar jums tai atrodo normali pozicija? Ir tikrai manote, kad jis, būdamas leftistas, tuos nelegalus (kurių absoliuti dauguma - musulmonai, kai kada nevengiantys pakeliui dar ir pakeleivius krikščionis nugalabinti) priimti ragina dėl Jūsų minimų priežasčių, o ne dėl to, dėl ko tą patį daro ir kiti leftistai?

      Panaikinti
    7. Taip, tikrai manau, kad popiežius priimti pabėgėlius ragina dėl mano minėtų priežasčių. O dėl karo pabėgėlių tikėjimo, tai jis tiesiog neskirsto tų pabėgėlių pagal šį (t.y., išpažįstamos religijos) požymį, t.y., jeigu jau anie yra karo pabėgėliai, tai juos reikia visus priimti, nežiūrint į anų tikėjimą, tautybę, rasę ir pan., kas ir būtų leftistinis požiūris į šį dalyką - juk būtent leftistai yra multi-kulti projekto autoriai ir šalininkai. O kad už padarytus nusikaltimus tuos pabėgėlius irgi reikia bausti, tai čia savaime suprantamas dalykas. Kas kita, kad tos "no-go" zonos realiai egzistuoja ir plečiasi, ir jų skaičius auga. Tos "no-go" zonos irgi yra labai negeras dalykas, ir su jomis reikia kovoti.
      Ir popiežius neignoruoja krikščionių žudymo problemos. Tik jo atsakas į tą problemą iš vienos pusės yra, kaip ir Jono Pauliaus II, nesmurtinis (popiežius tikrai negali skelbti kryžiaus žygio), o iš kitos pusės atsakas daromas, puikiai žinant daugumos, tiksliau, nukrikščionėjusios daugumos Vakarų europiečių ir amerikiečių požiūrį į RKB, kaip į "homofobišką" organizaciją, kuri dar be to nėra ir demokratiška, nes neva bando primetinėti savo "homofobišką" požiūrį žmonėms, kurie nėra RKB nariai ir net neketina tokie būti. Šito Vakarų pasaulio daugumos nukrikščionėjimo irgi nereikėtų išleisti iš akių, jei norime suprasti dabartinę situaciją ir popiežiaus laikyseną karo pabėgėlių atveju. Popiežius, tikriausiai dėl leftistinių savo pažiūrų (bet turint minty šiuolaikinių Vakarų daugumos nukrikščionėjimą, vargu ar kokiam nors konservatyvių pažiūrų lyderiui pavyktų surasti geresnį šios problemos sprendimą), pasisako ne tiek už krikščionis, kiek už visus taikius žmones, nepriklausomai nuo jų tikėjimo ir t.t., bėgančius nuo karo ir politinių persekiojimų.

      Panaikinti
    8. Tik kad tie kolonistai-geresnio gyvenimo ieškotojai iš esmės NĖRA karo pabėgėliai. :)
      O dėl "Ir popiežius neignoruoja krikščionių žudymo problemos." nežinau - bent jau iš šio straipsnio susidaro priešingas įspūdis, t.y. kad jis, besivadovaudamas savo leftistine ("naujųjų raudonųjų") ideologija, tiesiog ant jų "dėjęs", ir rūpinasi tuo, kas aktualu jam kaip raudonajam, o ne kas turėtų būti aktualu, kaip popiežiui. Apskritai, "komunistuojantis popiežius" man yra visiška oksiumoronas. Ir, beje, Jūs tą straipsnį, po kuriuo mes diskutuojame, perskaitėte? Autorius, mano galva, tikra nėra "purvasklaidininkas" - bet jo išsakoma kritika gana aštri.

      Panaikinti
    9. Pro Patria svetainė apskritai nėra purvasklaida. Todėl aš ir skaitau šią svetainę, kad ji nėra purvasklaida. Kitaip jos nė neskaityčiau, kaip neskaitau, pvz., Lietryčio, Delfio ir kitų panašių portalų. Kiek tai liečia šį straipsnį, po kuriuo mes diskutuojame, tai su kai kuriomis jame išdėstytomis mintimis sutinku visiškai, o su kai kuriomis sutinku tik iš dalies. Su kokiom mintim sutinku tik iš dalies, mano nuomone, aš jau parašiau. Viena iš jų ir yra ta, kad popiežius yra dėjęs ant krikščionių žudymo problemos. Sutinku, kad gali susidaryti toks (klaidingas) įspūdis, jog popiežiui nusispjauti ant krikščionių, nes jis krikščionių iš kitų žmonių tarpo specialiai neišskiria. Tačiau su tuo teiginiu, kad popiežiui realiai nusispjauti į tai, nesutinku. Manau, kad jam rūpi žmonės, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, t.y., jam rūpi ir krikščionys, ir nekrikščionys. Ir taip, sutinku, tai yra leftistinė pozicija. Taip, aš taip pat manau, kad popiežius turėtų aktyviai ginti ne apskritai žmones, bet pirmiausia krikščionis, o tik po to visus kitus. Bet tai visiškai nereiškia, kad popiežius apskritai dėjęs ant krikščionių. Ir šį skirtumą reikia labai aiškiai suprasti.
      O iš autoriaus teiginio apie Sinodą, neva padėjusį bombą po doktrininiais katalikybės pagrindais, tai norisi pasijuokti. Bet nesijuoksiu, o rimtai pasakysiu (kad nuraminčiau Jus ir visus kitus, kurie jaudinasi dėl to) - niekas ten jokios bombos nepadėjo ir objektyviai negalėjo padėti. Viskas.

      Panaikinti
    10. Dėl purvasklaidos, tai aš tik pakartojau, kad toli gražu ne visi, kritikuojantys popiežiaus ir dabartinę RKB politiką, yra purvasklaidininkai.
      "Manau, kad jam rūpi žmonės, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, t.y., jam rūpi ir krikščionys, ir nekrikščionys. Ir taip, sutinku, tai yra leftistinė pozicija." Nesutikčiau: leftistams žmonės nerūpi - jiems rūpi "pasaulį seną išardysim!". O tos grupės (iškrypėliai, nelegalai ir pan.), kurioms jie demonstruoja "rūpestį", tėra įrankiai to pasaulio (t.y. visuomenės) ardymui. Tai nėra "rūpinimais" - tai yra jų NAUDOJIMAS - na, kaip dalbą kūju įkalti tarp pamato akmenų nereiškia rūpinimosi ta dalba - nors ji ir "prastūminėjama".
      "Bet tai visiškai nereiškia, kad popiežius apskritai dėjęs ant krikščionių." - hmm... o krikščionių nežeidžia jo palankumas ANTIkrikščioniškai ideologijai, simbolių, kurie gali būti laikomi pasityčiojimu iš Dievo (turiu galvoj tą perdirbtą bolševikų kūjį su pjautuvu ir prie jo prisegtu Nukryžiuotuoju), demonstravimas ir vengimas tvirtai pasisakyti krikščionių persekiojimo klausimu? Įsivaizduojate, tarkim, taip besielgiantį šalies prezidentą - pvz. Lietuvos prezidentą, flirtuojantį su koloradais, ant kaklo pasikabinusį raudoną žvaigždę su trispalviu bantuku ir besistengiančio nesureikšminti kur nors dėl tautybės žudomų lietuvių klausimo? Jums tai atrodytų tinkamas valstybės vadovas - tik "ką jau padarysi, kad biški kitos politinės orientacijos"? Ir kad jo elgesys "visiškai nereiškia", kad jis dėjęs ant lietuvių?
      Dėl Sinodo - nesigilinau per daug, bet jau dėl nieko nenustebčiau.
      Beje, dėl šito: "Jis netgi pareiškė Scalfari*****, kad „katalikų Dievo nėra“. Yra Bergoglio. Ir jo partija." O čia nėra erezija?
      P.S. Gali kilti klausimas, kodėl man, netikinčiam, taip rūpi RKB politika. Taip yra todėl, kad iki šiol ji buvo viena rimtesnių jėgų, besipriešinančių neomarksizmo įsigalėjimui Vakaruose - taigi, normalių žmonių sąjungininkė. Panašu, kad šiuo klausimu būtasis laikas tampa vis tinkamesniu. O gaila...

      Panaikinti
    11. "hmm... o krikščionių nežeidžia jo palankumas ANTIkrikščioniškai ideologijai, simbolių, kurie gali būti laikomi pasityčiojimu iš Dievo (turiu galvoj tą perdirbtą bolševikų kūjį su pjautuvu ir prie jo prisegtu Nukryžiuotuoju), demonstravimas ir vengimas tvirtai pasisakyti krikščionių persekiojimo klausimu?" Apskritai popiežių politinės pažiūros, jų politinės simpatijos ir antipatijos manęs nežeidžia. Ir neturėtų žeisti nė vieno kataliko. Kodėl? Todėl, kad bet kokių pažiūrų popiežius valstybinėje politikoje yra nulis. Tai yra, popiežius gali sau šnekėti politinėm temom ką nori (netgi gali iš viso politinėm temom nešnekėti, nuo to blogiau nebus), o aš darysiu tai, kas man atrodo reikalinga. Istorinių pavyzdžių su tokiom tuščiom popiežių kalbom reikia? :)

      "Beje, dėl šito: "Jis netgi pareiškė Scalfari*****, kad „katalikų Dievo nėra“. Yra Bergoglio. Ir jo partija." O čia nėra erezija?" Ne, tai jokia erezija, nes Dievas yra ne tik katalikų, bet ir visų žmonių (net ir netikinčiųjų) Dievas. :)

      "Įsivaizduojate, tarkim, taip besielgiantį šalies prezidentą - pvz. Lietuvos prezidentą, flirtuojantį su koloradais, ant kaklo pasikabinusį raudoną žvaigždę su trispalviu bantuku ir besistengiančio nesureikšminti kur nors dėl tautybės žudomų lietuvių klausimo?" Man nereikia nieko įsivaizduoti. :) Vengrijos ministrą pirmininką V.Orbaną pamenate? ;)

      "P.S. Gali kilti klausimas, kodėl man, netikinčiam, taip rūpi RKB politika. Taip yra todėl, kad iki šiol ji buvo viena rimtesnių jėgų, besipriešinančių neomarksizmo įsigalėjimui Vakaruose - taigi, normalių žmonių sąjungininkė. Panašu, kad šiuo klausimu būtasis laikas tampa vis tinkamesniu. O gaila..."
      Tai reiškia, kad RKB "politikos" klausimu Jūs klystate. RKB nėra ir negali būti politinė organizacija. Ir politika jinai užsiima itin retais atvejais. Žinot, sovietiniais laikais buvo disidentų, kurie stojo į RKB būtent vedini politinių tikslų. Kas iš to išėjo, mes jau žinom.

      "...Taigi, normalių žmonių sąjungininkė. Panašu, kad šiuo klausimu būtasis laikas tampa vis tinkamesniu."
      Jus tai gal ir nustebins, bet Bažnyčioje nėra nė vieno normalaus žmogaus. Visi, kurie yra Bažnyčioje, yra nenormalūs, įskaitant ir mane patį. Ir visada tokie buvo. Tad iš Bažnyčios kaip tokios politinio sąjungininko tikėtis neverta. Ji niekam niekada nebuvo ir nebus politiniu sąjungininku. Ir jei man reikia politinio sąjungininko, aš jo ieškosiu tikrai ne Bažnyčioje, o tokiuose sambūriuose, kaip Pro Patria ir pan.

      Panaikinti
    12. "Todėl, kad bet kokių pažiūrų popiežius valstybinėje politikoje yra nulis." - na, kalbame ne apie popiežiaus vaidmenį valstybinėje politikoje, o apie jo vaidmenį RKB.
      "o aš darysiu tai, kas man atrodo reikalinga" - tai kam tada ta Bažnyčia, organizacija, hierarchija apskritai reikalinga?
      "Vengrijos ministrą pirmininką V.Orbaną pamenate? ;)" - o ką konkrečiai? Kad jis rasiejai prielankumą rodo - tai grynas pragmatizmas (ir vengrų situacija kiek kita, negu mūsų). Kad iš savo šalies simbolių jis tyčiotųsi, nepamenu tokio atvejo - kaip ir abejingumo tautiečių atžvilgiu. Tad gal galėtumėte sukonkretinti? Be to, mano pavyzdys buvo labai konkretus - t.y. kaip Jūs, kaip Lietuvos pilietis, žiūrėtumėte į tokį SAVO ŠALIES prezidento elgesį? O dėl Vengrijos premjero tegul patys vengrai sprendžia. Mes juk irgi kalbame ne apie kitų religijų "šulų" elgesį, tad ir apie kitas valstybes neverta.
      "RKB nėra ir negali būti politinė organizacija." - kur aš tvirtinau priešingai? (beje, šiuo atžvilgiu popiežiaus atstovavimas gana konkrečiai POLITINEI IDEOLOGIJAI atrodo gana įdomiai :)). Kalbėdamas apie "politiką", turėjau omenyje tai, kas angliškai vadinama "policy", o ne "politics" - čia gal arčiau elgesio ar veiklos kurso būtų.
      Kalbėdamas apie normalius žmones, turėjau omenyje tuos, kurie laikosi tradicinės moralės principų (t.y. kurie nėra neomarksizmo adeptai). Tai NĖRA politinis dalykas, nors ideologija, puolanti šeimą, santuoką ir moralę apskritai, ir yra politinė. Na, bet jei sakote, kad šiuo klausimu RKB nėra sąjungininkė, reikia patikėti - juolab, kad esama situacija vis labiau rodo, kad greičiausiai taip ir yra. :)

      Panaikinti
    13. ""Vengrijos ministrą pirmininką V.Orbaną pamenate? ;)" - o ką konkrečiai? Kad jis rasiejai prielankumą rodo - tai grynas pragmatizmas (ir vengrų situacija kiek kita, negu mūsų). Kad iš savo šalies simbolių jis tyčiotųsi, nepamenu tokio atvejo - kaip ir abejingumo tautiečių atžvilgiu. Tad gal galėtumėte sukonkretinti? Be to, mano pavyzdys buvo labai konkretus - t.y. kaip Jūs, kaip Lietuvos pilietis, žiūrėtumėte į tokį SAVO ŠALIES prezidento elgesį? O dėl Vengrijos premjero tegul patys vengrai sprendžia."
      Tai ką Jūs nuspręstumėte apie tokį V.Orbano elgesį, jei būtumėte vengras (prisiminkime, kad TSRS (iš esmės, ta pati Rusija) armija XX a. viduryje, berods 1956 m. išskerdė labai daug vengrų)? :) Aš Lietuvos Prezidento atveju turbūt nuspręsčiau tą patį, ką nuspręstumėte ir Jūs.

      ""RKB nėra ir negali būti politinė organizacija." - kur aš tvirtinau priešingai? (beje, šiuo atžvilgiu popiežiaus atstovavimas gana konkrečiai POLITINEI IDEOLOGIJAI atrodo gana įdomiai :))."
      "Todėl, kad bet kokių pažiūrų popiežius valstybinėje politikoje yra nulis." - na, kalbame ne apie popiežiaus vaidmenį valstybinėje politikoje, o apie jo vaidmenį RKB.
      ""o aš darysiu tai, kas man atrodo reikalinga" - tai kam tada ta Bažnyčia, organizacija, hierarchija apskritai reikalinga?"
      Bažnyčia reikalinga viso labo tik tam, kad aš neužmirščiau, kas yra Jėzus Kristus. Daugiau niekam jinai nereikalinga.
      Ir jei Jos popiežius yra toks protingas, koks buvo šv. Jonas Paulius II, tai labai gerai, nes jo dokumentuose aš tikriausiai rasiu gerų veiklos gairių, patarimų, rekomendacijų, kurias galėsiu pritaikyti savo politinėje ar visuomeninėje veikloje. O jei popiežius yra durnius, toks kaip, pvz., dabartinis, tai nieko tokio. Vis tiek, kaip popiežius, jis mano politinėje ar visuomeninėje veikloje man padėti beveik niekuo negali, nes popiežiaus pareigybės funkcija tėra grynai religinė. Kokios nors konkrečios valstybės, pvz., JAV, Didžiosios Britanijos ar Lietuvos, pareigūnams jis tėra eilinis užsienietis (na, gerai, ne visai eilinis, bet nykštukinės valstybėlės vadovas), ir jie gali visiškai laisvai pasiųsti jį kur nors toliau, ką, beje, jie sėkmingai ir darė, ir toliau darys. :)

      "Na, bet jei sakote, kad šiuo klausimu RKB nėra sąjungininkė, reikia patikėti - juolab, kad esama situacija vis labiau rodo, kad greičiausiai taip ir yra. :)"

      Žinoma, Jūs teisus. RKB, kaip organizacija, nėra politinė sąjungininkė. Bet tai nereiškia, kad tarp RKB eilinių narių ar hierarchų Jūs nerasite normalių dešiniųjų pažiūrų žmonių (ČIA NORMALŪS NE ŽMONĖS, BET JŲ DEŠINIOSIOS PAŽIŪROS - NORMALIOS). :) Tik jų reikia ieškoti kitur, pvz., dešiniųjų sueigose, susirinkimuose ir pan., o ne Bažnyčioje.

      Panaikinti
    14. "Aš Lietuvos Prezidento atveju turbūt nuspręsčiau tą patį, ką nuspręstumėte ir Jūs." - pagalvočiau, kad jis debilas, diskredituojantis valstybę ir kad jį kuo greičiau reikia versti velniop. Jei būčiau katalikas, lygiai tą patį galvočiau ir apie dabartinį popiežių.
      "Bažnyčia reikalinga viso labo tik tam, kad aš neužmirščiau, kas yra Jėzus Kristus." - kadangi neįsivaizduoju kataliko, kuris tą užmirštų, vadinasi, RKB nereikalinga išvis?
      "Kokios nors konkrečios valstybės, pvz., JAV, Didžiosios Britanijos ar Lietuvos, pareigūnams jis tėra eilinis užsienietis (na, gerai, ne visai eilinis, bet nykštukinės valstybėlės vadovas), ir jie gali visiškai laisvai pasiųsti jį kur nors toliau, ką, beje, jie sėkmingai ir darė, ir toliau darys." - sutinku, bet aš turėjau omenyje ne valstybės pareigūnus, o tikinčiuosius. Nesu tikras, ar visiems yra "dzin", kaip elgiasi Bažnyčios, kuriai jie priklauso, galva - dėl to ir lyginau su prezidento elgesiu šalies piliečių akimis.
      "Žinoma, Jūs teisus. RKB, kaip organizacija, nėra politinė sąjungininkė." - aš į dabartinę situaciją žiūriu ne kaip į kairiųjų ir dešiniųjų ideologijų sankirtą (galų gale, dešiniaisiais save laikantys liberalai (o Lietuvoje - ir krikščioniais demokratais pasivadinę libkonai) labai dažnai "visomis keturiomis" palaiko (ir net vykdo) neomarksistinę politiką) , o kaip puolimą prieš pamatines vertybes ir pačią visuomenę apskritai, tad čia kur kas daugiau, negu politinių pažiūrų reikalas, todėl ir RKB, mano galva, turėtų aktyviai įsitraukti į gynybą.
      "ČIA NORMALŪS NE ŽMONĖS, BET JŲ DEŠINIOSIOS PAŽIŪROS - NORMALIOS" - aš praplautsmegenių neomarksistinių fanatikų normaliais nelaikau. Pvz. ar apie šitą fauną (https://www.youtube.com/watch?v=fOCD_T9Qqpc) pasakytumėte, kad ji normali, tik pažiūros biški ne tokios?

      Panaikinti
    15. ""Bažnyčia reikalinga viso labo tik tam, kad aš neužmirščiau, kas yra Jėzus Kristus." - kadangi neįsivaizduoju kataliko, kuris tą užmirštų, vadinasi, RKB nereikalinga išvis?"

      O be reikalo taip gerai galvojate apie katalikus. Pvz., mano atmintis labai striuka. Jei nebūtų RKB, tai nebūtų, kas man apie Jėzų Kristų primena nuolat, ir aš Jėzų Kristų būčiau jau seniausiai užmiršęs, o gal net ir iš viso apie Jį nežinojęs. Ir ne tik aš, bet ir visi kiti žmonės, kurie dabar yra katalikai, katalikais yra iš esmės tik dėl to, kad buvo, kas nuolat jiems primena apie Kristų. :)

      ""Kokios nors konkrečios valstybės, pvz., JAV, Didžiosios Britanijos ar Lietuvos, pareigūnams jis tėra eilinis užsienietis (na, gerai, ne visai eilinis, bet nykštukinės valstybėlės vadovas), ir jie gali visiškai laisvai pasiųsti jį kur nors toliau, ką, beje, jie sėkmingai ir darė, ir toliau darys." - sutinku, bet aš turėjau omenyje ne valstybės pareigūnus, o tikinčiuosius. Nesu tikras, ar visiems yra "dzin", kaip elgiasi Bažnyčios, kuriai jie priklauso, galva - dėl to ir lyginau su prezidento elgesiu šalies piliečių akimis."
      Na, ne visiems yra dzin. Yra tokių, kuriems ne dzin. Todėl jie ir patys imasi pamatinių vertybių gynybos, ir kritikuoja dabartinį popiežių už tai, kad tasai durnai elgiasi. O yra ir katalikų-leftistų, kurie džiaugiasi, kad dabartinis popiežius yra jų šalininkas. O šiaip Jūsų palyginimas, kuriame popiežių ir kitus katalikus lyginat su valstybės prezidentu ir piliečiais, nėra teisingas.

      P.S. Man irgi tokių praplautsmegenių, kaip iš Jūsų pateiktos nuorodos Youtube'je, ir apskritai leftistų normaliais vadinti liežuvis neapsiverčia. Bet kadangi aš pats esu smarkiai nenormalus, tai man tokie nenormalūs žmogeliai atrodo visai pakenčiamai, t.y., aš galiu juos pakviesti net arbatos išgerti ir paplepėti apie šį bei tą (kad ir apie jų politines pažiūras), žinoma, jei jie eitų ar, tiksliau sakant, sutiktų eiti su manimi į kavinę. :)

      Panaikinti
    16. "Ir ne tik aš, bet ir visi kiti žmonės, kurie dabar yra katalikai, katalikais yra iš esmės tik dėl to, kad buvo, kas nuolat jiems primena apie Kristų. :)" - jei taip sakote, patikėsiu. :)
      "O šiaip Jūsų palyginimas, kuriame popiežių ir kitus katalikus lyginat su valstybės prezidentu ir piliečiais, nėra teisingas." - Kodėl?
      "Todėl jie ir patys imasi pamatinių vertybių gynybos" - taip, bet tai jų asmeninė iniciatyva, o ne koordinuotas RKB politikos (kaip veiklos strategijos) vykdymas, ir poveikis yra labiau lokalaus, o ne globalaus pobūdžio - o be to, tie "raudonieji katalikai" (koks oksiumoronas!) tą teigiamą poveikį dažnai eliminuoja.
      "aš galiu juos pakviesti net arbatos išgerti ir paplepėti apie šį bei tą" - aš Jūsų vietoje taip nerizikuočiau. :)
      Beje, jau kelintą kartą pavadinate save nenormaliu. Kuo tas "nenormalumas" pasireiškia? Aš jo neįžvelgiu (bent jau iš mūsų bendravimo). Galite neatsakyti, jei nenorite.
      P.S. Įtariu, kad supratau mūsų požiūrių skirtumo priežastis (kaip rašiau praeitame komentare): Jūs dabartinę situaciją matote kaip kairiosios ir dešiniosios ideologijų priešpriešą, o aš - kaip kairiųjų (ir dalies dešiniųjų) vykdomą puolimą prieš visuomenę ir jos vertybes, kurios nėra dešiniųjų ar apskritai bet kokios politinės krypties "nuosavybė" - o patys dešinieji kartais stoja į vieną pusę, kartais - į kitą. Todėl Jūs, manydamas, kad tai tik politinė kova, nematote priežasties RKB į ją įsitraukti, o aš, manydamas, kad tai kova už pamatinėmis vertybėmis (kurias iš esmės galima vadinti ir krikščioniškomis) besiremiančios visuomenės kaipo tokios išlikimą, manau, kad jai įsitraukti būtina.

      Panaikinti
    17. ""O šiaip Jūsų palyginimas, kuriame popiežių ir kitus katalikus lyginat su valstybės prezidentu ir piliečiais, nėra teisingas." - Kodėl?"
      Todėl, kad popiežius Bažnyčioje nevaidina to vaidmens, kurį atlieka prezidentas valstybėje. Ir jei jau lyginti Bažnyčią su valstybe, tai tiksliausias popiežiaus analogas valstybės struktūroje būtų Konstitucinis teismas (jei toks teismas yra) arba Aukščiausias teismas (jei atskiro Konstitucinio teismo valstybėje nėra). Beveik visa jo valdžia Bažnyčioje praktiškai susiveda į leidimą ar uždraudimą skelbti religinio ir moralinio pobūdžio doktrinas Bažnyčios vardu. Tai reiškia, kad jei aš paskelbiau kokią nors doktriną, tai popiežius tegali uždrausti man skelbti tą doktriną, kaip Bažnyčiai priklausančią. T.y., jei aš paskelbiu doktriną, ir ta mano doktrina prieštarauja Bažnyčios doktrinai, tai popiežius viso labo tegali pasakyti, kad štai ta mano skelbiama religinio ar moralinio pobūdžio doktrina prieštarauja Bažnyčios oficialiai doktrinai arba, kaip dabar sakoma, NESUDERINAMA SU RKB MOKYMU ir todėl nėra katalikiška. Atseit, gerb.katalikai, gerb. RKB nariai, neklausykite pono Augustino, nes jo skelbiama doktrina nėra RKB doktrinos dalis, o yra tik jo privatus dalykas. Ir aš, jeigu ir toliau noriu priklausyti Romos Katalikų Bažnyčiai, esu įpareigotas prie tos mano paskelbtos doktrinos pridurti, kad tai buvo tik mano privati nuomonė, o ne Bažnyčios oficiali doktrina, ir aš sutinku su oficialia Bažnyčios doktrina. Jei to nepridursiu, tai būsiu ekskomunikuotas - atskirtas nuo Bažnyčios. Tai va toks popiežiaus vaidmuo Bažnyčioje. Teoriškai popiežius gali būti bet kokių politinių pažiūrų (gali būti net iš viso apolitiškas), bet jei jis priedu neskelbia totalitarizmo ar autoritarizmo, tai jis išlieka popiežiumi iki tol, kol jis pats to nori.

      P.S. Vertybiniai konfliktai arba, tiksliau sakant, konfliktai dėl pamatinių visuomenės vertybių vyko visada. Čia Bažnyčiai absoliučiai nėra nieko naujo. Noriu pasakyti, kad Bažnyčia tuose vertybiniuose konfliktuose dalyvauja nuo pat savo įsikūrimo. Kartais tie konfliktai paaštrėja, kaip kad dabar Vakarų demokratinėse visuomenėse vyksta, kartais susilpnėja, bet jei Bažnyčiai nėra trukdoma viešai skelbti savo doktrinas ir vykdyti savo funkcijas, tai Bažnyčia kaip tokia į valstybinę politiką nelenda. Ji yra religinė institucija, ir prie Jos žmonės jungiasi laisvai bei iš Jos išeina irgi laisvai. Ar yra pavojus, kad žmonės demokratiniuose Vakaruose persiims kokia nors autoritarine (ar net totalitarine) kvailyste ir pradės ne tik agitpropo kampanijomis puldinėti, bet ir teisinėmis priemonėmis persekioti Bažnyčią? Be jokios abejonės, toks pavojus yra, ir jis niekad nebuvo dingęs. Dabartiniuose Vakaruose jisai atsiranda nauju pavidalu, kurį aš įvardyčiau politkorekcijos (ar tolerastizmo) terminu. Bet kiekviename krašte yra kitokia situacija. Vokietijoje valdžioje yra krikščionys demokratai, tad Bažnyčiai Vokietijoje politinėje srityje nelabai yra kas veikti, Didžiojoje Britanijoje Bažnyčia yra mažuma, bet Jai viešai veikti kol kas netrukdoma. JAV Bažnyčia jau senokai kovoja prieš abortus, prieš eutanaziją (o dabar prasidės kova ir prieš homosantuokas), į ją įsitraukia vyskupai, kiti dvasininkai ir pasauliečiai. Lietuvoje kol kas tik per gėjų paradą viešai pareiškiamas protestas (daugiau tarsi nėra prieš ką viešai protestuoti).

      P.S.2. "Beje, jau kelintą kartą pavadinate save nenormaliu. Kuo tas "nenormalumas" pasireiškia? Aš jo neįžvelgiu (bent jau iš mūsų bendravimo). Galite neatsakyti, jei nenorite."
      Ne, nieko labai baisaus manyje nėra. :) Tiesiog esu priklausomas nuo pornografijos ir turiu save saugoti visokių gražių moteriškų nuogybių. :)

      Panaikinti
    18. "Todėl, kad popiežius Bažnyčioje nevaidina to vaidmens, kurį atlieka prezidentas valstybėje." Kodėl? Aš ne tiek apie valdymo, kiek apie reprezentacinę funkciją kalbėjau. Kaip prezidentas kaip "galva" atstovauja savo šalį, taip ir popiežius kaip "galva" atstovauja savo bažnyčią. Tad tiek prezidentas netinkamu elgesiu diskredituoja savo šalį, tiek popiežius - savo bažnyčią. Todėl ir kyla pasipiktinimas.
      Na, o moteriškoms nuogybėms portaukis vyrui yra natūralus dalykas - tik, aišku, "gyvas kūnas" geriau, negu paveiksliukai. :)

      Panaikinti
    19. Na, taip, Jūs teisus, šiame sraipsnyje piktinamasi būtent šituo, jog šis popiežius reprezentuoja tik leftistinę dalį RKB, o dešiniuosius tarsi nustumia į pašalius. O aš sakau, kad tuo piktintis neverta, nes popiežius tokia parama leftistams pačios Bažnyčios nediskredituoja. O taip yra todėl, kad popiežiaus politinės simpatijos ir antipatijos religinės institucijos fone yra nulio vertės, t.y., pačiai Bažnyčiai ar Jos tarpatutiniam prestižui popiežiaus politinės simpatijos ar antipatijos JOKIOS REIKŠMĖS NETURI. O ką reiškia "netinkamas elgesys" popiežiaus atveju? Tai reiškia, kad popiežius kažką pavogė, kažką apgavo ar pas prostitutes nuėjo, meilužę ar meilužį turi. :D Va, tai jau tikrai būtų Bažnyčią diskredituojantis popiežiaus elgesys. O popiežiaus asmeninės politinės simpatijos/antipatijos Bažnyčios kaip tokios tikrai nediskredituoja.

      P.S. Na, taip, bet tame ir yra mano nenormalumas, kad turiu nenormaliai didelį potraukį paveiksliukams ir "gyviems kūnams". Todėl turiu pasisaugoti, kad nepradėčiau spoksoti į gražias merginas ir moteris. :)

      Panaikinti
    20. "O popiežiaus asmeninės politinės simpatijos/antipatijos Bažnyčios kaip tokios tikrai nediskredituoja." - Na, ne šiaip politinės pažiūros, bet palankumas ideologijai, kuri iš esmės yra antikrikščioniška.
      "O ką reiškia "netinkamas elgesys" popiežiaus atveju?" - Netinkamas elgesys - pvz. tyčiojimasis iš religinių simbolių.
      "Todėl turiu pasisaugoti, kad nepradėčiau spoksoti į gražias merginas ir moteris. :)" - Viskas gerai su tuo potraukiu, manau - gi neinate moteriškių gvaltavoti. Žiūrėjimas nieko blogo nedaro - o neretai moterims ir patinka (jei ne per daug įžūliai spoksoma). ;)

      Panaikinti
    21. ""O popiežiaus asmeninės politinės simpatijos/antipatijos Bažnyčios kaip tokios tikrai nediskredituoja." - Na, ne šiaip politinės pažiūros, bet palankumas ideologijai, kuri iš esmės yra antikrikščioniška."

      Būtent tai ir noriu pasakyti, kad netgi popiežiaus viešai rodomas palankumas kokiai nors antikrikščioniškai ideologijai (šiuo konkrečiu atveju, leftizmui) Bažnyčios nediskredituoja. :) Tai tėra popiežiaus asmeninė klaida, kad ir labai didelė klaida, bet vis tiek asmeninė. Tas pats ir religinių simbolių atžvilgiu. Tai tėra popiežiaus asmeninis požiūris į religinius simbolius, kuris gali būti labai klaidingas, bet Bažnyčios tai vis tiek neturėtų diskredituoti. Istorijoje popiežiai dar ne tokių kvailysčių yra pridirbę.

      P.S. Na, o dėl moteriškių, tai man prireikia dėti tikrai daug pastangų, kad nepradėčiau jų be saiko nužiūrinėti ar vilioti pas save į lovą. Priklausomybė yra vis tiek priklausomybė. Sorry, čia jau truputį nukrypstam nuo temos. :)

      Panaikinti
    22. "Tai tėra popiežiaus asmeninis požiūris į religinius simbolius, kuris gali būti labai klaidingas, bet Bažnyčios tai vis tiek neturėtų diskredituoti." Sutikčiau (kaip ir dėl "netgi popiežiaus viešai rodomas palankumas kokiai nors antikrikščioniškai ideologijai (šiuo konkrečiu atveju, leftizmui) Bažnyčios nediskredituoja."), jeigu kalbėtume apie eilinį tikintįjį, o ne RKB VADOVĄ. Tas pats ir su valstybe - kai išsišoka eilinis durnelis, tai viena, bet kai valstybės GALVA - visai kas kita.

      Panaikinti
    23. Oi, dabar supratau, kas negerai buvo su mano atsakymu. :)
      Ne, popiežius NĖRA RKB vadovas, kaip vadovas yra Valstybės prezidentas. Jis tam tikra prasme tėra eilinis tikintysis, kuris yra klystantis lygiai taip pat, kaip ir visi kiti tikintieji. Todėl popiežiaus asmeninės politinės klaidingos pažiūros tėra šiuo atveju eilinio durnelio eilinis išsišokimas, ir niekas daugiau. :) NĖRA jokio skirtumo tarp popiežiaus asmeninių kvailysčių ir eilinio durnelio kvailiojimų. Ir tik taip tos popiežiaus kvailystės yra traktuojamos ir turėtų būti traktuojamos eilinių katalikų.
      Na, o purvasklaidos polinkis ieškoti nesamų skandalų yra jau kitas reikalas. Ir mes jį aptarėm jau ankščiau. Ir kas ta purvasklaida patiki, tai jau yra to žmogaus asmeninis reikalas, rimti žmonės vis tiek purvasklaida netiki, o ant visų kitų nuomonės paprasčiausiai nusispjauti, nes ta jų nuomonė vis tiek Bažnyčios nediskredituoja. :) Ar man dar reikės paaiškinti, kodėl ta tų durnelių nuomonė Bažnyčios nediskredituoja?

      Panaikinti
    24. Hmm... "Ne, popiežius NĖRA RKB vadovas" versus "Popiežius (lot. papa, arba „tėvas“, gr. παπάς „pápas“, Papa itališkai) – Romos vyskupas ir Romos Katalikų Bažnyčios vadovas" (https://lt.wikipedia.org/wiki/Popie%C5%BEius) ar "The title pope, once used with far greater latitude (see below, section V), is at present employed solely to denote the Bishop of Rome, who, in virtue of his position as successor of St. Peter, is the chief pastor of the whole Church, the Vicar of Christ upon earth." (http://www.newadvent.org/cathen/12260a.htm); "['''] he is Archbishop of the Roman Province, Primate of Italy and the adjacent islands, and sole Patriarch of the Western Church." (ibid.) O jei dar pridėsim "[...] the pope's jurisdiction over the faithful, and his supreme authority to define in all questions of faith and morals." (ibid.)
      Šitame kontekste būčiau linkęs abejoti teiginio "Todėl popiežiaus asmeninės politinės klaidingos pažiūros tėra šiuo atveju eilinio durnelio eilinis išsišokimas, ir niekas daugiau." teisingumu.
      Beje, kuo čia dėta purvasklaidą? Aš apie ją visiškai nekalbėjau.

      Panaikinti
    25. Na, pažiūrėkim į šį reikalą dar kartą. Jei valstybės prezidentas priima politiškai kvailą sprendimą, tai tos valstybės piliečiai patiria ekonominių ir kitokių nuostolių. Jei politiškai kvailioja popiežius, niekas nenukenčia. Kodėl? Todėl, kad visi žino, jog popiežius yra nekompetentingas spręsti politinius klausimus (taip parašyta kad ir toj pačioj newadvent.org enciklopedijoj, kurioje parašyta "...his supreme authority to define in all questions of faith and morals", taigi aišku, kad politinėje srityje popiežius kompetencijos neturi), ir jo politinius kvailiojimus priima kaip eilinio durnelio kvailiojimus. Ir tuo iš esmės yra viskas pasakyta. :)
      O purvasklaida čia paminėta dėl to, kad žmonės, kurie yra prisiskaitę joje spausdinamų nesąmonių, ima tikėti panašiai, kaip (galbūt) tikite ir Jūs. T.y., kad popiežius yra baisiai politiškai įtakingas tipas, kad popiežius turi autoritetą ir politikoje, kad popiežiaus politinių pasiūlymų klausomasi visame pasaulyje ar panašių nesąmonių. Nieko panašaus realybėje nėra ir nebus, gerb. Pikc. Siūlyčiau Jums keisti požiūrį į popiežių ir popiežiaus galias (politines, ekonomines ir kitokias). :)

      Panaikinti
    26. Grįžtame prie to paties - pagal Jus, moralės, dorovės, vertybių klausimai tėra politiniai (kairiųjų-dešiniųjų), popiežius politikoje nieko nereiškia, todėl jo elgesys ar pasisakymai tėra nieko nereiškiantys durnelio kvailiojimai.
      Mano nuomone, šie klausimai peržengia vien politinių ideologijų ribas, nes kalbame apie bendražmogiškas, pamatines (ir krikščioniškas, šiaip jau) vertybes, kurios nėra kokios nors politinės partijos prerogatyva. Antra, kaip oficialiai esantis RKB galva, jis iš esmės negali būti nieko nereiškiantis durnelis: nepriklausomai nuo to, ką galvoja atskiras kuris individas, jis pagal pareigas YRA Bažnyčios vadovas - taigi, ir oficialus atstovas, nuo kurio nemaža dalimi priklauso ir visa Bažnyčios politika. Atitinkamai, trečia, kai asmuo, turintis "aukščiausią teisę spręsti tikėjimo ir moralės klausimus", tyčiojasi iš to tikėjimo simbolių, o moralės klausimuose linksta į amoralumo propaguotojų pusę - tai, mano galva, nėra vien "nereikšmingi durnelio pakvailiojimai". Ketvirta (pasikartosiu) aš neskaitau bulvarinės purvasklaidos - praktiškai visą info perskaičiau šitame portale. Galiausiai, aš visą laiką kalbėjau NE apie kokias nors politines ar ekonomines popiežiaus gales, o apie jo, kaip Bažnyčiai vadovaujančio ir ją atstovaujančio asmens elgesį bei įtaką RKB politikai (elgsenos prasme) ir reputacijai, o tuo pačiu - ir tikintiesiems (ir net netikintiems).
      Summa summarum: manau, mes "užstrigom", o kadangi "trečios nuomonės" (t.y. kad dar kas nors įsijungs į diskusiją) nelabai prasišviečia, tai, manau, mes toliau tiesiog permalinėsime tuos pačius argumentus ir galiausiai liksim kiekvienas su savo asmeniniu subjektyviu požiūriu - tad ar verta toliau ginčytis?

      Panaikinti
    27. Manau, kad suprantu, ko Jūs baiminatės. Ir galiu Jus dar kartą patikinti, kad popiežiaus asmeninis elgesys ir to elgesio įtaka tikintiesiems katalikams yra nulio vertės. O reputacijai netikinčiųjų akyse įtakos daugiau turi popiežiaus asmeninio gyvenimo būdo atitikimas moraliniam Bažnyčios mokymui, negu jo vykdoma politika Bažnyčios viduje. Pvz., skelbi, kad pedofilija yra blogis, tai būk malonus ir pats kovok su pedofilija Bažnyčios viduje, skelbi celibatą, tad būk malonus ir pats to celibato laikykis, na, ir t.t. Va taip yra su popiežiaus įtaka netikintiems. :) Tikintiems nepadarytų jokio įspūdžio netgi tai, jei pats popiežius parašytų knygą, kurioje šlovintų kokį nors LGBT politiką ar kovotoją už LGBT teises. Netikinčius, sutinku, toks popiežiaus gestas tikriausiai gerokai nustebintų. :) Bet be nustebimo daugiau jokios įtakos netikintiems nepadarytų, nes jie juk yra netikintys.

      Žodžiu, mėginau Jus nuraminti dėl Katalikų Bažnyčios, kad nesijaudintumėt dėl Katalikų Bažnyčios vertybių pokyčio, nes Jos vertybės tikrai nepasikeis dėl to, kad popiežius yra leftistas, bet jei Jums labiau patinka nerimauti, aš Jūsų polinkiui nerimauti daugiau prieštarauti neketinu ir šią diskusiją po šiuo straipsniu baigiu. Tesaugo Jus Dievas, gerb.Pikc. ;)

      Panaikinti
    28. Aš ne "nerimauju" - aš matau, kas būna, kai tikintiesiems agresyviai plaunamos smegenys, kunigai sako "darykit, kaip norit", o popiežius akivaizdžiai simpatizuoja tiems "smegenų plovikams" - ir smarkiai įtariu, kad Airijos scenarijus pasikartos, nes juk koks skirtumas - vis tiek RKB šulų elgesio ir pareiškimų "įtaka tikintiesiems katalikams yra nulio vertės". Tikrai, baigiam diskusiją ir žiūrim, kas bus. :)

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2015-08-31 20:33

    Is klaidos gali kilti tik kita klaida, nebent Dievas tai sustabdytu. Klaida buvo Benediktui atsistatydinti ir klaida buvo isrinkti Bergolio. Stengiuosi jo pranesimu neskaityti, nes visada nuliudina

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item