Vytautas Sinica. Būkit patriotai – katalikai!

Šių metų Lietuvos jaunimo dienose paskaitas susirinkusiam katalikiškam jaunimui skaitė ir „Pro Patria“ sambūrio nariai Audrius Makauskas ir Vytautas Sinica. Po paskaitos V.Sinicą trumpai kalbino jaunimo dienų savanorė, žurnalistų komandos narė Aistė Rakauskaitė. 

- Trumpai prisistatyk skaitytojams.

- Šių metų pradžioje baigiau lyginamosios politikos magistrantūros studijas Vilniaus Universitete. Dabar dirbu padėjėju Seime, taip pat rašau publicistinius straipsnius apie įvairius Lietuvos viešojo gyvenimo klausimus. Priklausau patriotinio jaunimo organizacijai „Pro Patria“. „Pro Patria“ nuostatų esmė - pagarba tautinei valstybei ir katalikiškai pasaulėžiūrai.

- Skaitei paskaitą tema „Tautiškumas, patriotizmas, ir katalikybė?“. Ar tai ir yra tema, kuria rašai straipsnius?

- Taip, plačiausia prasme, galima sakyti, kad tai būtent ši tema. Tik, žinoma, straipsniuose visada būna nagrinėjami konkretūs atvejai, aktualijos, kurias vertinu per katalikiško ir provalstybiško mąstymo prizmę. Ir ši paskaita buvo bandymas papasakoti jaunimui, kaip katalikas turėtų žvelgti į politinį gyvenimą.

- Dabar esame Alytuje, Lietuvos jaunimo dienose. Ar buvai kada nors anksčiau girdėjęs apie šią jaunimo šventę? Kodėl sutikai čia dalyvauti? Ar užduotis kalbėti jauniems žmonėms apie patriotiškumo ir katalikiškumo ryšį nepasirodė per sunki?

- Apie jaunimo dienas buvau girdėjęs labai seniai. Ko gero, apie jas girdžiu kaskart joms vykstant, tačiau nežinau, kodėl nesudalyvavau anksčiau. Nebuvo žmonių, kurie pakviestų, todėl niekada ir neatvažiuoju (šypsosi). Šiais metais taip atsitiko, kad buvome pakviesti Panevėžio vyskupijos jaunimo, prisidedančio prie Lietuvos jaunimo dienų organizavimo, ir pagalvojome, kad tai yra geras renginys. O juk geruose dalykuose reikia dalyvauti. Todėl dvejonių daug nebuvo.

Pirma sutikau dalyvauti, po to sužinojau, kokia ta auditorija laukia: tai ir moksleiviai, ir studentai, ir universitetus baigę žmonės. Žinoma, sunku rasti būdą, kaip kalbėti tokiai įvairiai auditorijai. Bet, jeigu kažkam patiko ir likau suprastas, vadinasi, pavyko.

- Vadinasi, po paskaitos jautiesi gerai, lūkesčiai pasiteisino?

- Taip. Didelių lūkesčių paprasčiausiai nebuvo. Norėjau, kad žmonės ateitų pasiklausyti paskaitos ir suprastų tai, kas yra kalbama.

- O ar esi kur nors kitur susidūręs su tikinčiu jaunimu? Koks yra tavo požiūris į tokį jaunimą? Ar tikintys jaunuoliai kuo nors skiriasi nuo netikinčių?

- Su tikinčiu, o geriau sakykime, katalikišku jaunimu dažniausiai susiduriu ateitininkų renginiuose, nes ir „Pro Patria“ organizacijoje, ir pačiame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kuriame studijavau, yra nemažai ateitininkų, su kuriais bendrauju. Kažkodėl daug ateitininkų stoja į politikos mokslus, tad taip ir susiduria mūsų gyvenimai. Po to su jais susitinkame renginiuose. Esu ateitininkams skaitęs įvairių pranešimų jų organizuojamuose studijų savaitgaliuose.

Tikintis jaunimas tikrai skiriasi nuo netikinčio! Sunku surasti tinkamą žodį jiems apibūdinti, katalikiškas jaunimas yra tiesiog geri žmonės. Jeigu atsistoji prieš įvairaus jaunimo auditoriją, dažniausiai jauti didesnį spaudimą ir skepticizmą, jie žvelgia į tave galvodami: „nu, ką čia papasakosi?“. To nejauti katalikiško jaunimo auditorijoje, kur į tave sklinda savotiškas pozityvas ir jauti, kad tavęs nespaudžia, neskuba pasmerkti ir neieško prie ko prikibti. Atrodo, kad žmonės yra geranoriškesni.

- Ką norėtum palinkėti šiam katalikiškam ir geranoriškam jaunimui, Lietuvos jaunimo dienų dalyviams?

- Linkiu drąsos. Būkite katalikai patriotai!