Pedagogai ir vėl grasina streikais

Šalies pedagogų profsąjungų vadovai vakar pareiškė, kad pokyčiai, dėl kurių premjero sudarytoje darbo grupėje suderėta, vyksta itin lėtai, formuojamame kitų metų biudžete lėšų švietimui numatyta tik tiek, kiek užteks vos kosmetiniams pokyčiams, todėl neatmetama streikų galimybė.

„Gali būti taip, kad 2016 metais pasikartos 2008 metų scenarijus, kai mokytojai streikavo 17 dienų. Galiu pasakyti, kad tuomet finansų ministras taip pat buvo ponas Rimantas Šadžius“, - žurnalistams vakar priminė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Anot pedagogų, Vyriausybė įsipareigojo vykdyti būtinas švietimo reformas ir gerinti ugdymo kokybę, tačiau jos įsipareigojimai liko pažadų lygmens. Pavyzdžiui, siekiant optimizuoti švietimo sektoriaus dirbančiųjų skaičių, įkurtas lėšų fondas pedagogams, dėl pensinio amžiaus paliekantiems švietimo sistemą. Šiais metais tam skirta beveik 1,7 mln. eurų, tačiau tai triskart mažiau nei realus poreikis (900 pedagogų). Be to, ir kitiems metams planuojamos mažesnės išlaidos šiai programai sėkmingai vykdyti, nei realiai reikia.

Darbo grupė pasiūlė kasmet laipsniškai didinti auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus, kol jie pasieks kitų mokytojų darbo apmokėjimo lygį, taip pat didinti kitų pedagogų darbo užmokestį.

„Tačiau akivaizdu, kad numatytų reformų nepavyks iki galo įgyvendinti dėl ketinimo drastiškai mažinti švietimo finansavimą. Be to, mokytojų, kurie yra pagrindiniai ugdymo proceso vykdytojai, laukia ne darbo sąlygų gerinimas, o nemalonūs siurprizai: naujo socialinio modelio Darbo kodekso projekte, kurį rengiant socialiniai partneriai nedalyvavo, mokytojams siūloma atimti pailgintas atostogas, prailginti darbo savaitę, įteisinti terminuotas sutartis ir nemokamai dirbti viršvalandžius. Visa tai vyksta švietimo ir mokslo ministro (ne)skyrimo metu“, - teigia švietimo atstovai.

Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas:

„Darbo grupė buvo susitarusi visais pedagogams rūpimais klausimais. Teliko pasirašyti kolektyvinę sutartį, į kurią būtų įkomponuoti pasiekti susitarimai. Tačiau ministro Dainiaus Pavalkio pasitraukimas tam gerokai sutrukdė. Kai bus paskirtas naujasis ministras, naujos derybinės darbo grupės sudaryti nereikės, nes jau viskas sudėliota papunkčiui. Teliko pasirašyti“, - sakė A.Jurgelevičius. Anot profsąjungos atstovo, deja, pagalius į ratus kaišioja prezidentė, vilkindama laiką ir nepaskirdama naujo švietimo ir mokslo ministro.

„Jei tiek ilgai nereikia naujo švietimo ir mokslo ministro, tai gal ir pačios ministerijos nereikia? Mes matome atsainų prezidentūros požiūrį į sistemą ir joje vykstančius dalykus“, - akcentavo A.Jurgelevičius.

Tiesa, jis pripažįsta, kad dėl politikų atsainaus požiūrio į švietimą iš dalies kaltos ir pačios švietimo profsąjungos, kurios pjaunasi tarpusavyje. Štai kad ir pernai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, vadovaujama Andriaus Navicko, žlugdė darbo grupės darbą, rengė streiką, o kitos profsąjungos tokių veiksmų nepalaikė.

„Mes nepalaikėme streiko, nes manome, kad turi būti nuoseklumas, turi būti išklausyti visi kitos pusės argumentai. Be abejo, tas profsąjungų nevieningumas kenkia mokytojų interesams, esu įsitikinęs, kad vieningumas būtų galingesnė jėga. Bet to vieningumo yra vis daugiau, nes šiuo metu tik A.Navicko profsąjunga eina prieš srovę. Kitos jau visus darbus, visus žingsnius derina tarpusavyje ir greitai apie nevieningumą bus mažiau kalbų“, - pažadėjo A. Jurgelevičius.

Teliko pasirašyti kolektyvinę sutartį, į kurią būtų įkomponuoti pasiekti susitarimai. Tačiau ministro Dainiaus Pavalkio pasitraukimas tam gerokai sutrukdė