Jennifer Roback Morse. Sakydami, kad gėjų „santuokos“ neišvengiamos, turite omenyje, kad jų nori turtingieji?

Be jokios abejonės girdėjote žinią, kad gėjų „santuokos“ yra neišvengiamos. Juk nuolat iš įvairi...


Be jokios abejonės girdėjote žinią, kad gėjų „santuokos“ yra neišvengiamos. Juk nuolat iš įvairių pasaulio šalių mus pasiekiančios naujienos apie įstatymų leidėjų sprendimus, kuriais keičiamas santuokos apibrėžimas, koks buvo žinomas ištisus tūkstantmečius, neabejotinai tai ir rodo.

Tačiau ar kada stabtelėjote ir paklausėte savęs, ką žmonės iš tiesų turi omenyje, kai tai sako? 

Štai, ką manau: frazė „gėjų santuokos neišvengiamos“ reiškia, kad abiejų partijų (JAV Respublikonų ir Demokratų – propatria.lt) turtingi žmonės nusprendė, kad mes turėsime belytes santuokas.

2008 metais, kuomet vyko kampanija dėl vadinamojo Aštuntojo pasiūlymo (Kalifornijos rinkėjų balsavime priimtos valstijos konstitucijos pataisos, kuriomis uždraustos tos pačios lyties „santuokos“, ir kurias federalinis teismas vėliau paskelbė antikonstitucinėmis – propatria.lt), abi pusės išleido apytikriai vienodas sumas: po maždaug 40 milijonų dolerių. Kampanija „Aštuntajam pasiūlymui – taip“ turėjo 100 tūkst. savanorių – kuklius išteklius turinčių žmonių iš abiejų partijų. Aštuntojo pasiūlymo priešininkai tiesiog negalėjo prilygti savanorių skaičiumi ir pastangomis. Šioje daugmaž sąžiningoje kovoje laimėjo žmonės.  

Gėjų lobistai iš karto apskundė sprendimą – šį žingsnį finansavo Holivudo elito atstovas, serialo „All in the Family“ žvaigždė Robas Reineris. Reineris dažnai finansuoja kairiojo sparno bylas, tad neįvyko nieko stebėtino.

Bet rinkimuose į valstijų parlamentus gėjų lobistai sulaukė paramos ne tik iš Holivudo milijonierių, bet ir Respublikonų milijardierių. Niujorko valstijoje investicinių fondų valdytojas respublikonas Paulas E. Singeris nepašykštėjo  pinigų, „gėjų santuokas” rėmusių respublikonų kampanijų iždams. „Washington Post“ žodžiais, „jis įtikino Respublikonų Niujorko valstijos senatorius paremti tos pačios lyties „santuokas“ 2011 metais, pasiūlydamas padengti nuostolius dėl prarastų balsų ir padėdamas kiekvienam jų surinkti šešiaženkles sumas.“ Galima būtų tikėtis, kad jie jaustųsi kažkiek nepatogiai dėl tokios atviros quid pro quo korupcijos. Betgi Singeris yra turtingas. Jis remia Respublikonų kandidatus ir Demokratų siekius, taigi kas norėtų su juo pyktis?

Kažkada atvykusi į Rod Ailando parlamentą Providense buvau apstulbinta ten susirinkusios minios dydžio. Rūmai buvo pilnutėliai afroamerikiečių ir ispanakalbių evangelikalų, kurie nesutiko su santuokos apibrėžimą keičiančiu įstatymo projektu. Viską (labai mėgėjiškai) nufotografavau ir nufilmavau. Jaučiau, kad jokia vyraujančios krypties žiniasklaidos priemonė neparodys tokių vaizdų.

O žmonių, atėjusių paremti gėjų „santuokas“, buvo taip mažai, kad žiniasklaidai buvo tiesiog nepaprastai sunku surasti kažką, ką galėtų pakalbinti.

Kaip santuokos apibrėžimą keičiantis įstatymas vis dėlto buvo priimtas, kai jam taip priešinosi tradiciškai už Demokratus balsuojantys rinkėjai? Valstijos atstovų rūmuose buvo užsiregistravęs vienas projektui oponuojantis lobistas – mano bičiulis Chrisas Plante‘as iš Nacionalinės organizacijos už santuoką Rod Ailando skyriaus. Projekto šalininkai buvo įregistravę 12 lobistų, o Senate jie turėjo 18 lobistų. O projekto priešininkai? Taip, atspėjote. Vienintelį Chrisą Plante‘ą.

Vienoje pusėje – tūkstantis didelių išteklių neturinčių žmonių ir vienas registruotas lobistas. 

Kitoje pusėje – saujelė žmonių ir 18 profesionalių lobistų.

Kažkas tikrai turi nekęsti lyčių idėjos, jeigu moka tokias sumas, kad pašalintų bet kokius lyčių pėdsakus iš įstatymų tokioje mažoje valstijoje kaip Rod Ailandas.

Tas pats vyko ir Minesotoje: organizacija „Minesota už santuoką“ turi vieną registruotą lobistą, kita pusė – dvylika, o Paulo Singerio organizacija sumokėjo Respublikonams ketvirtį milijono dolerių, kad jie pakeistų santuokos apibrėžimą.

Ilinojuje – Baracko Obamos ir Rahmo Emanuelio gimtinėje – veikėjams, teigiantiems, kad „vaikams iš tikrųjų nereikia mamos ir tėčio“, sekėsi netikėtai sunkiai. Kodėl? Afroamerikiečiai pastoriai, tradiciškai lojalūs demokratai, nepatiki tuo, kuo juos bando įtikinti turtuoliai. Vienoje spaudos konferencijoje, kurioje jie pareiškė savo pasipriešinimą planams pakeisti santuokos sampratą, Naujojo Siono krikščioniškosios brolijos vyskupas Lance‘as Davisas pasmerkė didžiules pinigų sumas, kurios išmetamos siekiant „anuliuoti Bibliją ir priversti mus tai nuryti“ (vaizdo įraše jo kalba – apie 7-ą minutę).

Eisenos už santuoką Vašingtone yra dar viena proga, kai sąžiningas stebėtojas negali nepamatyti ekonominio kontrasto tarp abiejų pusių. Pavyzdžiui, kai Aukščiausiajame teisme vyko klausymai dėl Aštuntojo pasiūlymo, 10 tūkst. žmonių ėjo išreikšdami paramą prigimtinei santuokos sampratai: pilni autobusai ispanakalbių sekmininkų iš Bronkso, katalikai iš Filadelfijos arkivyskupijos, katalikiška berniukų mokykla su orkestru ir plakatais, kinai evangelikalai, atvažiavę iš Delavero, o Afroamerikiečių pastorių koalicija atsiuntė žmones iš visos šalies. Daugeliui jų tokia kelionė autobusu buvo labai brangi.

Kitoje pusėje – keli šimtai baltųjų. Tie – oi, kokie politiškai korektiški žmonės – buvo gana šokiruoti išvydę tikrąją vaivorykštės koaliciją, mūsų daugumos mažumos minią, žygiavusią pro Aukščiausiojo teismo rūmus.

Taigi kai gėjų lobistai sako, kad „gėjų santuokos yra neišvengiamos“, tai, ką jie iš tikrųjų turi omenyje, yra štai kas: „Mes turime pinigų ir galią gauti tai, ko norime.“

Paprasti žmonės iš abiejų partijų priešinasi. Nesiruošiame tyliai prisijungti prie „neišvengiamo“ istorijos žygiavimo. 

Dr. Jennifer Roback Morse yra Ruth instituto steigėja ir vadovė. Ji dėstė ekonomiką Jeilio, George‘o Masono ir Čikagos  universitetuose. 

Parengta pagal Americanthinker.com


Susiję straipsniai

Šeimos politika 8012725012877509696

Rašyti komentarą

  1. Jennifer Roback Morse: "Sakydami, kad gėjų „santuokos“ neišvengiamos, turite omenyje, kad jų nori"... (ale,) ištvirkėliai.

    - Santuoka, tai skirtingų žmonių gyvenimų apjungimas, kad papildant vienas kitą galimybėmis rąstųsi nauja gyvybė, ir kad vėliau ta gyvybė turėtų abipusišką pavyzdį artimoje aplinkoje. Gėjai viso to negali turėti, be to, jie ir tikslo kurti naują gyvybę neturi, nes renkasi į partnerius ne pagalbininką gyvybei sukurti, bet vien tik gyvuliškam instinktui tenkinti. Tokias "šeimas" gali sukurti ir du pijokai, ar keli vagys. Tai ką, valstybė ir jų nusikaltimus susivienijimus privalo remti ir ginti?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item