„The Economist“ analizuoja, kas tas Tomaševskis su Georgijaus juostele

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis plečia savo politinį populiarumą ir vis aktyviau bando prisivilioti Lietuvos rusus, rašo „The Economist”.

Vienas didžiausių portalų savo publikacijoje rašo, kad jis smerkė Ukrainoje vykusias Maidano protesto akcijas ir nešiojo juodai oranžinę Georgijaus juostelę, Rusijos imperijos galybės simbolį. Tačiau Valdemaras Tomaševskis yra ne separatistų vadas Donbase, jis Lietuvos lenkams atstovaujantis politinės partijos lyderis.

Tiesa, „The Economist” pažymi, kad V. Tomaševskis plačios paramos Lietuvoje neturi. Sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose sostinėje jis liko trečias, surinkęs 17 proc. balsų. Tačiau jis kaip Lietuvos lenkų, kurių šalyje gyvena apie 7 proc., lyderis bando atsigręžti į rusus ir į rinkimus ėjo kartu su vietine, rusų aljanso politine jėga. Pats politikas V. Tomaševskis teigia, kad nori suvienyti visus „geros valios žmones“, tačiau pastaruoju metu, kaip pastebima publikacijoje, politikas nusitaikė į vietos rusakalbius.

Tačiau V. Tomaševskis pagarsėjo tuo, kad laikėsi gana kietos pozicijos Ukrainoje vykusio Maidano atžvilgiu, sakydamas, kad politiniai vadovai neturėtų būti renkami naudojant Molotovo kokteilius, Maidano įvykiai paraleliai buvo palyginti su bolševikų revoliucija 1917 metais. Kaip kurie jo kolegos partijoje žengė dar toliau, pavyzdžiui, Zbignevas Jedinskis, dirbantis Lietuvos parlamente, socialiniame tinkle rašė, kad NATO turėtų subombarduoti Kijevą.

Tačiau „The Economist“ pastebi, kad V. Tomaševskis nėra jau toks populiarus politikas ir nekalba už visus Lietuvos lenkus, atvirkščiai, ši tautinė mažuma vis dažniau sunerimusi dėl šio politikų veiksmų ir kalbų, kurios tik kelia įtampą ir trukdo galutinai integruotis lenkų mažumai šalyje.

Ekspertai pastebi, kad politiko V. Tomaševskio politika ne visada duoda naudos Lietuvai, atvirkščiai, dažnu atveju sukelia įtampą ir gana keistų asociacijų, o nuo to kenčia Lietuvos lenkų tautinė mažuma.

Žinoma, pastaroji taip pat labai priklausoma ir nuo Rusijos žiniasklaidos. Pavyzdžiui, 55 proc. lietuvių apklausoje teigė, kad Rusija yra kalta dėl konflikto Ukrainoje, kai tuo metu tautinės mažumos (lenkai ir rusai) šiuo klausimu pasisakė 16 proc. Pastarosios teigė, kad didžiąją dalį naujienų apie Ukrainą gauna iš rusiškos žiniasklaidos. Ekspertai tvirtina, kad kol kas nėra aišku, kaip tautines mažumas pritraukti ir tuo pačiu atitraukti nuo dažnu atveju propagandinės Rusijos televizijos.

Paskutinis internetinis akibrokštas – Vilniaus liaudies respublikos grupės sukūrimas socialiniame tinkle „Facebook“, kuris buvo sukurtas lenkų ir rusų kalbomis, o asociacijos priminė panašias respublikas į Donecko ar Lugansko. Jame buvo siūloma įvesti „lenkų žaliuosius žmogeliukus“ į Vilniaus kraštą, o prokurorai nedelsdami pradėjo tyrimą dėl šios provokacijos.

„The Economist“ pastebi, kad kai dalis Lietuvos lenkų norėtų, kad Varšuva atsiribotų nuo prorusišką poziciją palaikančio V. Tomaševskio, šis vis labiau atsigręžia į rusus ir jų balsus.

Leidinys retoriškai klausia, ar politikas šiais metais vėl prisisegs Georgijaus juostelę gegužės 9-ąją? „Mes nesustosime švęsti gegužės 9-osios tik todėl, kad vyksta kautynės Ukrainoje. Tai būtų nesusipratimas“, – politiką cituoja „The Economist“.