Ronald Mann. Kas aš toks, kad teisčiau?

Man jau bloga nuo tos „kas aš toks, kad teisčiau?“ kvailystės. Tik Dievas gali teisti žmogaus sie...

Man jau bloga nuo tos „kas aš toks, kad teisčiau?“ kvailystės. Tik Dievas gali teisti žmogaus sielos būklę. Bet yra tikrų tikriausia nesąmonė teigti, jog mes negalime ir neturėtume teisti žmogaus elgesio. Nenoras teisti moralinio elgesio yra neišvengiama moralinio reliatyvizmo ir moralinio subjektyvizmo, kurie ištrynė pasitikėjimą gebėjimu apibrėžti objektyvią moralinę tiesą, pasekmė.

Teisimas yra kertinis valdžios elementas. Jei neturi drąsos teisti, tuomet turėtumei vengti valdžios pozicijų. Nemokėjimas teisti yra mūsų amžiaus prakeiksmas. Kai savo paaugliams sakau nedraugauti su tam tikrais kitais vaikais, standartinis atsakymas būna „Tėti, tu toks teisiantis!“. Neteisimas yra pareigos nevykdymas, kuriuo apsikrėtusi ir Bažnyčios hierarchija. Jie užtemdo mūsų Viešpaties žodžius, tarp tikinčiųjų pasėja sumaištį ir pamina pasauliečių bandymus kovoti su šių dienų iškrypimais.

Teisimo nebuvimas pedofilijos skandalo atveju tik pakėlė mažos grupelės kunigų netinkamą elgesį iki tarptautinio skandalo, kuris paskatino popiežiaus niekinimą ir keliems dešimtmečiams sužalojo Bažnyčią. Paskutinį kartą „kas aš toks, kad teisčiau?“ klausimas viešoje erdvėje buvo išsakytas kardinolo Dolano, kai jo klausė apie homoseksualumą.

Kardinolas teigė, kad Biblija sako mums neteisti žmonių. Praeitais metais atsakydamas į klausimą apie futbolo žaidėjo Michaelo Samo apsiskelbimą esant gėjumi, kardinolas Dolanas sakė: „Aš jo neteisiu. Tegul Dievas jį laimina. Žiūrėkite, ta pati Biblija, kuri mus moko apie skaistumo ir ištikimybės dorybes bei santuoką, taip pat mums sako ir neteisti žmonių. Tad aš tiesiog jam sakau „bravo“.

Taigi, Biblija mums sako neteisti žmonių? O kaip ši ištrauka? „Mane pasiekė Viešpaties žodis: „Tave, žmogau, paskyriau Izraelio namų sargybiniu. Kada tik išgirsi iš mano lūpų žodį, perduosi jiems mano perspėjimą. Jei tariu nedorėliui: „Nedoras žmogau, tu turi mirti!“, o tu nekalbėsi, kad įspėtum nedorėlį mesti savo kelią, tai tas nedorėlis tikrai mirs dėl savo kaltės, tačiau jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankos. Bet jei tu perspėsi nedorėlį, kad jis sugrįžtų iš savo kelio, o jis negrįš, tai mirs dėl savo kaltės, o tu išgelbėsi savo gyvastį.“ (Ezechielio knyga 33: 7-9).

Apaštalai Petras ir Paulius taip pat nevengė teisti:

Šv. Petras taip sakė žyniui Simonui: „Tavo širdis Dievo akivaizdoje neteisi. Verčiau apgailėk šią savo nedorybę ir melsk Viešpatį – gal jis atleis tavo širdies paklydimą. Kaip matau, tu pilnas tulžies ir esi nedorybės pančiuose“ (Apaštalų darbai 8: 20-23)

O Šv. Paulius taip sakė Elimui: „Ak tu, velnio vaike! Tu, visokių klastų bei suktybių pilnas teisingumo prieše! Ar dar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?“

Štai dar kelios ištraukos, iliustuojančios teisimą:

„Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jo paties akivaizdoje jam paprieštaravau, nes jis aiškiai buvo neteisus“ (Gal 2:11)

„Broliai, net jei žmogus pagaunamas nusižengiant, jūs turėtumėte jį sudrausti švelnia maniera...“ (Gal 6:1)

„Nedalyvaukite nevaisinguose tamsos darbuose, bet vietoje to juos paviešinkite“ (Gal 5:11)

„Viešai papeikite tuos, kurie nusideda, kad ir kiti bijotų nusidėti“ (Tim 5:20)

„Aštriai juos įspėkite, kad jų tikėjimas sutvirtėtų“ (Titus 1:13-14)

„Visa savo valdžia juos paraginkite ir pataisykite“ (Titus 2:15

„Esu įsitikinęs, kad jūs, mano broliai, esate pilni gerumo, pripildyti išminties ir gebantys vienas kitą įspėti“ (Rom 15:14).

„Apskritai tenka girdėti apie palaidumą tarp jūsų, net apie tokį palaidumą, kokio nepasitaiko nė pas pagonis: būtent kažkas gyvenąs su tėvo žmona... Ir jūs dar esate pasipūtę? Užuot nuliūdę ir taip darantį išmetę iš savo tarpo?! Bent aš, nebūdamas pas jus kūnu, tačiau būdamas dvasia, jau nuteisiau, lyg būdamas tarp jūsų, tą nusikaltimą padariusį. Susirinkę draugėn Viešpaties Jėzaus vardu su mano dvasia ir mūsų Viešpaties Jėzaus galybe, atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties teismo dienai.“ (1 Kor 5:1-5)

Taigi akivaizdu, kad Biblija dažnai skatina kitų žmonių elgesio teisimą. Bet tie, kurie niekina teisimą, dažnai cituoja šią ištrauką: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami“ (Mt 7:1-2). Tačiau tai nėra draudimas teisti, bet įspėjimas, kad teisimas turi kilti iš geros širdies ir nebūti hipokritiškas, arogantiškas ar kupinas neapykantos. „Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš brolio akies“ (Mt 7:5). Pagrindinis teisimo tikslas yra padėti kitiems išvengti silpninančių veiksmų ir tobulėti. Puiki teisimo našta yra supratimas, kad „kokiu teismu teisiame, tokiu ir patys būsime teisiami“. Kai kurie kaip įrodymą, kad neturėtume kitų teisti, cituoja incidentą, kuomet moteris buvo pagauta svetimaudama ir atgabenta pas Jėzų žmonių, norinčių ją užmėtyti akmenimis. Tačiau niekas negali būti toliau nuo tiesos. Incidentas parodo Dievo gailestingumą ir neapykantą hipokritiškumui, bet jis tikrai teisė jos elgesį, tai įrodo išsakytas paraginimas: „Eik ir daugiau nebenusidėk“.

Per amžius šlovinome ir pagerbėme tuos vyrus ir moteris, kurie turėjo drąsos teisti nuodėmingą elgesį ir viešai prieš jį liudyti. Nepaisant gręsiančio pavojaus, Šv. Tomas Moras įspėjo karalių Henriką VIII neapsiskelbti Anglijos bažnyčios galva, nes tai neigtų popiežiaus valdžią. Jis taip pat įspėjo, kad vesti Anne Boleyn būtų neteisinga. O ar Jonas Krikštytojas neteisė, kai viešai apkaltino Erodą svetimavimu, nes šis vedė Erodiadą, nors ji jau buvo susituokusi su Erodo broliu Filipu? Teisėjai visada teisia kaltinamuosius.

Teisimo kokybė paprastai priklauso nuo teisėjui prieinamos informacijos ir jo nešališkumo. Teisimas gali būti pozityvus, negatyvus arba neutralus. Kai nuosprendis yra aiškus, lieka vienintelis klausimas - ką mes dėl to turėtume daryti? Yra kelios galimybės. Galime sakyti „jokių komentarų“ ir palikti reikalą ramybėje. Galime viešai nieko nesakyti, bet įspėti arba ginti privačiai. Galime paskelbti savo nuosprendį tam tikrame forume. Galiausiai, galime pasinaudoti viešuoju forumu, kuris iškėlė klausimą, tam, kad paaiškintume skaitytojams, kokia šiuo klausimu yra katalikų pozicija: mylėk nusidėjėlį, bet nekęsk nuodėmės.

Būtent meilė mus paskatina kalbėti tada, kai daug kuo rizikuojama. „Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.“ (1 Kor 6:9-10). Kardinolas Dolanas ne tik praleido galimybę įspėti nusidėjėlį, bet ir tuos, kurie yra sumišę ar akli Katalikų Bažnyčios mokymo grožiui. Kaip gali kardinolas savo atsakymo gale pasakyti „bravo“? Šis vargšas homoseksualas turi pasirinkti tarp skaistaus gyvenimo ir rizikos būti amžinai pasmerktam dėl nuolatos daromos seksualinės nuodėmės.

Dauguma kunigų, vyskupų, kardinolų ir popiežių yra geri žmonės, atsidavę Dievo tarnystei. Bet jie yra tapę klaidos ir tuštybės aukomis, kaip ir daugelis kitų žmonių. Paskutiniais metais mes matėme per daug teisimo, kurį lydėjo bailumas, pridengtas atsargumu. Tai kapituliacija prieš laikmečio dvasią, pristatančią save esant tik pastoraciniu susirūpinimu. 

Moderniame pasaulyje plačiai išplitusi komunikacija skirtingose žiniasklaidos priemonėse negailestingai atidengia ydas, galinčias atsirasti viešuosiuose pokalbiuose ir renginiuose. O tokie plepūs žmonės kaip kardinolas Dolanas yra ypatingai pažeidžiami. Skaidrumas ir aiškumas žiniasklaidoje yra geri dalykai, bet Bažnyčios hierarchija turi išmokti kontroliuoti naratyvą.

Taigi melskimės, kad Dievas mums duotų drąsos tvirtai teisti ir išminties, kad panaudotume šituos teisimus savo vaikų gerovei. Teisėjai turėtų prisiminti Šv. Pauliaus patarimą Timofiejui: „O kvailų ir nemokšiškų ginčų venk, žinodamas, kad jie veda į barnius. Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet reikia su visais elgtis maloniai, stengtis pamokyti, būti kantriam, švelniai aiškinti prieštaraujantiems, – rasi Dievas duos jiems atsiversti, pažinti tiesą, ir jie prablaivės nuo velnio žabangų, kuriuose vergavo jo valiai.“ (2 Tim 2:23-26).

Versta iš Crisis Magazine


Susiję straipsniai

Ronald Mann 3588732905183698030

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-03-30 16:20

    Tuoj ir bažnyčioje įvairias pareigas pradės eiti visokie iškrypėliai ir sugyventiniai, jei ir toliau nieko nebus daroma. Pvz., šlykštu, kai Mišiose gieda nesantuokoj skudurus sumetus solistė, o apie tai žinantis kunigas nesiima jokių priemonių.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2015-03-30 17:07

      Jūs nieko nesupratote. Teisimas, tai ne bausmės skyrimas ar įvykdymas. Teisimas, tai labiau bandymas paaiškinti, kaip dera elgtis, kad nekiltų prieštaravimų. O teisimas be meilės ir nusiteikimo atleisti bei padėti pasitaisyti, tai jau nusikaltimas žinant, kad pačiam neteks už tai atsakyti.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2015-03-30 17:57

      Hmmm... Tai norite pasakyti, kad Komunijos neteikimas išsiskyrusiesiems ir sugyventiniams yra bausmė, o ne elementarus Bažnyčios tvarkos laikymasis, idant nebūtų keliama sumaištis ir piktinami kiti tikintieji?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2015-03-30 18:59

      Tamstai, nieko daugiau nenoriu pasakyti, nes tamstai "šlykštu", ir šlykštu nepriklausomai nuo to, ką kas bepasakytų, ką kas bedarytų. Tokiems svetimas garbingumas, tokiems svetimas supratimas, tokie pasiryžę "nugalėti" nesigilindami, ką tai jiems duos. Brangusis, nuogas esi, kaip tas "karalius" iš tos pasakos, tik pačiam ir atrodo, kad gudresnis už visus.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2015-03-30 19:52

      O kodėl, tamsta, taip jautriai reaguoji? Asmeniškai aktualu? Pelenais galvą barstytumeis...

      Panaikinti
    5. Nesu nei tikintis, ne į bažnyčią vaikštau, bet, mano galva, "Ordnung muss sein" - t.y. yra taisyklės, kurių reikia laikytis. Kaip į mečetę neinama su kerzais ir čiaumojant kiaulienos šašlyką, taip ir krikščionių bažnyčiose yra dalykų, kurie yra nepriimtini, ir tikintieji turi teisę piktintis ir reikalauti, kad jų nebūtų. O jei kam tai nepatinka - kokio velnio į tą bažnyčią (ar religiją apskritai) braunatės? Kaip sako, nelįskite į svetimą kiemą su savo taisyklėmis. Norite sanguliauti, ištvirkauti, iškrypimais užsiiminėti? Ar kas draudžia? Bet reikalauti pripažinti, kad tai normalu ir priimtina - ir dar iš religijos pozicijų? Na, žinote... :)

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2015-03-31 12:58

    Pikc, džiugu skaityti aiškiai suformuluotą mintį. Tik taip ir tegali būti. Žinoma, čia net ne teisimas turimas omeny, o pats pagrindas, ką turi žinoti ir vadovautis kiekvienas, kad galėtų jaustis teisiu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2015-03-31 13:37

      Net ne jaustis teisiu, o tiesiog gerbti bendruomenę, kuriai priklauso ar bent norėtų priklausyti.

      Panaikinti

emo-but-icon

item