Kovo 11-ąją jaunimas kėlė nacionalinės valstybės išsaugojimo idėją

Rašinių konkurso nugalėtojai Kovo 11-ąją jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir Lietuvos mokinių parlamentas pakvietė vilniečius bei miesto s...

Rašinių konkurso nugalėtojai
Kovo 11-ąją jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir Lietuvos mokinių parlamentas pakvietė vilniečius bei miesto svečius į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjimo renginį „Kam reikalinga Lietuvos valstybė?“, kuris vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Jame skambėjo uždegančios kalbos, gražios dainos ir drąsinantys palinkėjimai, taip pat buvo apdovanoti mokinių rašinių konkurso „Kam reikalinga Lietuvos valstybė?“ nugalėtojai.

Jubiliejiniame Kovo 11-osios minėjime dalyvavo ir šiandienai svarbiomis įžvalgomis dalijosi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas  Romas Pakalnis, rezistentas kun. Robertas Grigas, Vilniaus universiteto prof. filosofas Vytautas Radžvilas, jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nariai Marius Markuckas, Lina Kančytė ir Marius Parčiauskas. 

Sveikindamas renginio dalyvius, R. Pakalnis pažymėjo, kad nors šiandien jaunimas gali laisvai ir drąsiai rašyti bei reikštis, nereikia pamiršti aiškiai matomų globalizacijos iššūkių tautoms ir nacionalinėms valstybėms. 

„Pasaulis eina globalizacijos keliu. Jei seniau mes buvome paskutiniai pagonys Europoje, taip dabar turime galimybę likti paskutiniai, kuriems dar reikės tautos su savo valstybe. Todėl turime ieškoti ir patys tapti dvasios vadovais, siekiančiais išsaugoti tautinės valstybės idėją. Nors tai labai sunku ir labai sudėtinga, bet kas tai padarys, jei ne mes?“, - drąsino R. Pakalnis.

Renginio dalyvius sveikina Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Romas Pakalnis
Kunigas Robertas Grigas, kalbėdamas apie lietuvių tautos pasipriešinimo priežastis sovietų okupacijos metais, pabrėžė, kad katalikų pogrindis laikėsi nerašyto šūkio: per asmeninės doros ugdymą – į laisvę.

„Anuomet buvo manoma, kad Lietuva atkurs nepriklausomybę, jei mūsų pačių, mūsų šeimų, bendruomenių dora bus aukštesnė už okupantų ir kolaborantų. Valstybės išlikimui ir stiprėjimui būtinas garbingumas, po to – tvirta bei gausi šeima, sąmoningų ir atsakingų piliečių bei pareigūnų ugdymas, o galiausiai – ir tam tikrų ribų nustatymas valstybės valdžiai, kurios neleistų jai prisiimti nepriklausančių kompetencijų. To reikia, kad valstybė netaptų nevaldoma tironija, ko pavyzdį matome Norvegijoje, kur iš šeimų atimami vaikai“,  pabrėžė R. Grigas.

Politikos mokslų studentas Marius Parčiauskas savo kalboje pabrėžė tautinių ryšių svarbą politinei bendruomenei bei valstybės santvarkos stabilumui. Jis įvardijo, kas gresia Europai, iš politinių bendruomenių pašalinus tautiškumo saitus.

„Atėmus tautinį tapatumą, neišvengiamai atsivertų kelias ir žmogaus orumo nuvertėjimui, nes visapusiškai augti žmogus gali tik bendruomenėje, o jei šioje vyrauja chaosas, tai chaosas apima ir žmogaus vidinę būseną. Chaosas, atpalaiduojantis nuo artimo meilės ir įgalinantis žemų instinktų viešpatavimą“, – tvirtino M. Parčiauskas.

Kita jaunimo sambūrio „Pro Patria“ narė Lina Kančytė pažvelgė į lietuvybės puoselėjimą pokario išeivijoje.

Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė
„Išeivių tarpe ilgai buvo tikima, kad bėgimas iš Lietuvos yra laikinas ir kad Lietuva po karo atgaus nepriklausomybę. Daugelis išeivių prisipažino, kad jei būtų žinoję, jog išvyksta iš Lietuvos visam laikui, nebūtų bėgę“, – teigė L. Kančytė.

Marius Markuckas, vienas iš rašinių vertinimo komisijos narių, savo kalboje pabrėžė, kad globalizacijos šalininkai ir be tautų egzistuojančio pasaulio kūrėjai politinę bendruomenę įsivaizduoja ir nori paversti gyvūnų sueiga.

„Privalu suprasti, jog šiandieninę mūsų tautos ir valstybės būklę apsprendžia ne nepermaldaujama, pasaulio lemtimi įvardijama kažkokia abstrakti ir neva idėjiškai neutrali ar akla globalizacija, bet labai konkrečios globalistinės ideologijos, siekiančios ,,globalizuoti” politines tautas – ypač mažesniąsias – paverčiant jas paprasčiausiu globaliu ekonominiu resursu, o savo ruožtu suverenias valstybes atitinkamai transformuojant į tokio resurso administravimo skyrius ar poskyrius“, – akcentavo M. Markuckas.

Konkurso nugalėtojas Gabrielius Zaveckas
Renginyje buvo paskelbti ir apdovanoti Kovo 11-osios minėjimui skirto mokinių rašinių konkurso nugalėtojai. Trečiąją vietą užėmė Kalvarijos gimnazijos atstovas Andrius Murauskas, kurio rašinys nuosekliai plėtoja mintį, jog Lietuvos valstybė yra lietuvių tautos laisvės paminklas. Antrąja vieta įvertintas Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazistės Danielės Zubrickaitės darbas, kuriame gražiai išskleistas gamtos, kultūros, istorijos ir tautiškumo ryšys su Lietuvos valstybe. Antrosios vietos nugalėtojai D. Zubrickaitei apdovanojimą įteikė Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė.

Konkurso nugalėtoju tapo Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtinis Gabrielius Zaveckas. Jo rašinys didžiajai komisijos daliai atrodė stipriausias – jame nuosekliai ir argumentuotai išdėstyta, kad Lietuvos valstybės pagrindas yra lietuvių tauta.

Šiemet pirmą sykį skelbtas rašinių konkursas susilaukė nemažo mokinių iš visos Lietuvos susidomėjimo. Rašinių vertinimo komisijos pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas džiaugėsi rašinių gausa ir jų turiniu. Profesorius pabrėžė, kad būtent tokiais renginiais ir konkursais pradedamas didelis ir labai svarbus Lietuvos valstybės atkūrimo darbas. 

Vertinimo komisijos pirmininkas  prof. Vytautas Radžvilas
„Lietuvos mokyklose gajai paplitęs antitautinis ir antivalstybinis ugdymas, pasislėpęs po pilietiškumo kauke. Bet šiam konkursui pateikti rašiniai maloniai nustebino savo tautišku turiniu bei forma. Todėl galima sakyti, kad, vaizdžiai kalbant, žolė prasimušė net pro betoną“, – konkursą apibendrino V. Radžvilas.

Konkurse „Kam reikalinga Lietuvos valstybė?“ dalyvavusių moksleivių rašinius vertino Vilniaus universiteto profesorius V. Radžvilas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Algirdas Endriukaitis bei Algirdas Patackas, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Klaipėdos licėjaus istorijos mokytojas Vaidas Pamparas bei jaunimo sambūrio „Pro Patria“ tarybos narys, filosofijos doktorantas M. Markuckas.

Moksleivių rašinių konkursą organizavęs jaunimo sambūris „Pro Patria“ žada jį surengti ir kitais metais bei paversti tai gražia tradicija. „Pro Patria“ siekia, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių, ypač jaunuomenė, ugdytų savo politinį išprusimą ir į pasaulį žvelgtų vadovaudamiesi tautiškumo bei valstybiškumo principais.



Susiję

Istorijos politika 7810168540590188349
item