Ar Vokietijos Bažnyčiai gresia skilimas?

Kardinolas Reinhardas Marxas Vieno iš pop. Pranciškaus artimiausių patarėjų pastabos verčia klausti, ar Vokietijos vyskupai neketina ry...

Kardinolas Reinhardas Marxas
Vieno iš pop. Pranciškaus artimiausių patarėjų pastabos verčia klausti, ar Vokietijos vyskupai neketina ryžtis faktinei schizmai dėl Bažnyčios mokymo apie seksualinę moralę.

Kardinolas Reinhardas Marxas, Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas ir pop. Pranciškaus vadinamosios „devyneto tarybos“ narys, šių metų vasario 24 d. žurnalistams sakė, kad jie, Vokietijos vyskupai, savaip spręs klausimą dėl sakramentinės Komunijos teikimo gyvenantiems „neteisėtose“ sąntuokose.

„Mes nesame Romos padalinys, ‒ pareiškė jis. ‒ Sinodas negali mums smulkmeniškai nurodinėti, ką privalome daryti Vokietijoje.“

„Kiekviena vyskupų konferencija yra atsakinga už sielovadą savo kultūrinėje aplinkoje ir turi pati skelbti Evangeliją, nes tai jos, o ne kieno nors kito užduotis, ‒ tęsė kard. Marxas. ‒ Negalime laukti, kol sinodas pasakys, kaip mes čia turime vykdyti santuokos ir šeimos sielovadą.“

Kalbėdamas pavasarinio Vokietijos vyskupų susirinkimo spaudos konferencijoje, Marxas sakė, jog Vokietijos Bažnyčia tikisi, kad ateinančiame spalio sinode bus rasti „nauji būdai atverti duris“ tiems, kurie gyvena vadinamosiose „neteisėtose“ santuokose. Jis pridūrė, kad artimiausiomis savaitėmis Vyskupų konferencija paskelbs atskirą dokumentą šia tema.

Sausį kardinolas davė interviu liberaliam jėzuitų žurnalui „America“, pažymėdamas, kad Vokietijos Bažnyčia nūdien sprendžia ne tik išsiskyrusiųjų ir naujai susituokusiųjų klausimą. Paklaustas, ką jis manąs apie homoseksualias santuokas, Marxas atsakė: „<...> Bažnyčia moko, kad homoseksualūs santykiai nėra tame pačiame lygmenyje kaip santykiai tarp vyro ir moters. Tai aišku. Tačiau jeigu jie ištikimi vienas kitam, jeigu jie rūpinasi vargšais, jeigu jie dirba, negalime sakyti: „Viskas, ką jūs darote, yra blogai, nes jūs esate homoseksualai“. <...>“

Tai ne pirmas kartas, kai Vokietijos hierarchai leidžia suprasti, jog jie nepaisys Romos instrukcijų. 2013 m. Vokietijos vyskupai paskelbė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad sprendimą, priimti Komuniją, ar ne, turi padaryti pats tikintysis, remdamasis savo asmeniniais subjektyviais kriterijais.

Atsakydamas, Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kard. Gerhardas Mülleris pareiškė, kad antroji, civilinė, santuoka „jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma teisėta, todėl sakramentų priėmimas tokioje situacijoje iš esmės yra neįmanomas“.

Kardinolas Mülleris Vokietijos vyskupus ne kartą mokė, kad visus katalikus be jokių išimčių saisto tas pats nekintantis moralinis įstatymas, tačiau kaskart gaudavo atkirtį. Leidimas išsiskyrusiems ir antrą kartą susituokusiems priimti sakramentus „sukels painiavą tikinčiųjų protuose dėl Bažnyčios mokymo apie santuokos neįšardomumą“, rašė Mülleris. Į tai buvęs Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas Robertas Zollitschas atsakė: „Prefektas nėra popiežius“, turėdamas galvoje, kad Müllerio nuomonė yra nesvarbi, jeigu jos neremia pop. Pranciškus.

Kardinolas Marxas buvo vienas stipriausių kard. Walterio Kasperio pasiūlymo rėmėjų. Anot Kasperio, nors Bažnyčios mokymas apie santuokos neįšardomumą turėtų likti nepasikeitęs, jo galima nepaisyti vardan naujos „gailestingumo“ ir „atlaidumo“ politikos. Tai reiškia, jog Bažnyčia turėtų atsisakyti įprastinio reikalavimo, kad nusidėjėlis tvirtai pasiryžtų nusisukti nuo savo nuodėmės ir kovoti su ja.

2013 m. kardinolas Kasperis viename interviu paaiškino savo požiūrį, kurio jis laikosi jau ne vieną dešimtmetį: „Krikščionims, kurie nori gyventi tikėjimu, su Bažnyčia, kurie pripažįsta padarę klaidą nutraukdami savo pirmąją santuoką ir kurie dėl to gailisi ‒ tokiems krikščionims turėtų būti rastas kelias sugrįžti ir pilnai dalyvauti Bažnyčios gyvenime.“

„Tai, kas įmanoma Dievui, t. y. atleidimas, turėtų padėti pasiekti šią situaciją ir Bažnyčioje“, sakė jis. Vėliau, per kardinolų konsistoriją praėjusių metų vasarį, Kasperis išdėstė savo planą sukurti tam tikrą „atgailos procesą“, kuriuo Bažnyčia paprasčiausiai ignoruotų esamą asmens būklę.

Kadangi Kristus evangelijose aiškiai sako, kad skyrybos yra neįmanomos ir kad „antroji santuoka“ iš tikrųjų yra svetimavimas, Bažnyčia moko, jog asmenys, gyvenantys tokioje situacijoje, negali priimti Šventosios Komunijos, t. y. tikro, realaus Kristaus Kūno ir Kraujo. Iki kard. Kasperio pasiūlymo ‒ kaip pranešama, jis šokiravo keletą konsistorijoje dalyvavusių kardinolų ‒ Bažnyčia visada mokė, kad prieš suteikiant atleidimą ir leidžiant žmogui vėl priimti sakramentus, jo gailestį dėl nuodėmės turi lydėti atgaila, t. y. tvirtas pasiryžimas nebenusidėti.

Nesutarimai tarp Vokietijos vyskupų ir Katalikų Bažnyčios krikščioniškos moralės klausimais tęsiasi ne vienerius metus. Jau 1995 metais pop. Jonas Paulius II spaudė juos nutraukti dalyvavimą valdžios programoje, leidusioje moterims darytis abortus. Tačiau tik 2002 m. jie pakluso popiežiaus reikalavimui pasitraukti iš abortų verslo, ir prireikė dar ketverių metų, kol Vokietijos vyskupų konferencija 2006 m. viešai pasmerkė valdžios vykdomą programą.

2011 m. Vokietijos tikintieji po dešimtį metų trukusių pastangų privertė Vyskupų konferenciją atsisakyti vienos didžiausių šalies leidyklų „Weltbild“ nuosavybės teisių. Ši leidykla be religinės literatūros yra išleidusi apie 2500 pornografinio žanro kūrinių.

Dėl Vokietijos mokesčių sistemos Katalikų Bažnyčia yra antras pagal dydį šalies darbdavys ir viena iš turtingiausių nacionalinių Bažnyčių pasaulyje, nepaisant nuolat mažėjančio tikinčiųjų dalyvavimo šv. Mišiose.

Visa tai jau ne vienerius metus verčia apžvalgininkus konstatuoti, kad Vokietijos Bažnyčia neišvengiamai artėja prie schizmos, t. y. formalaus atskilimo nuo Katalikų Bažnyčios, kaip tai jau buvo įvykę XVI a. Reformacijos metu. 2013 m. Marie Meaney žurnale „Crisis“ rašė, kad šis atotrūkis siekia dar 1968-uosius, kai Vokietijos vyskupai atsisakė paklusti pop. Pauliaus VI enciklikoje „Humanae vitae“ išdėstytam Bažnyčios mokymui apie kontracepciją.

„Ar Vokietijos Bažnyčioje įvyks nauja schizma? Kai kurie teigia, kad faktiškai ji jau seniai įvyko, tik niekas atvirai to neskelbia. Tik laiko klausimas, kada ji pasireikš visu aiškumu, nes Vokietijos Bažnyčia jau dabar savo mokymu ir dvasia yra beveik protestantiška“, ‒ rašo Meaney.

Versta iš Lifesitenews.com

Susiję straipsniai

Religija 2281202968599120992

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item