Olekas pristatė 2015-2020 m. kariuomenės plėtros planus

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pirmadienį pristatė savo veiklos 2015–2020 m. gaires. P...



Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pirmadienį pristatė savo veiklos 2015–2020 m. gaires. Politikas teigė, kad pagaliau pirmą kartą nuo 2008-ųjų ministerija planuoja kariuomenės plėtrą.

„Galimybes tam sudaro mūsų pasiektas finansavimas“, – sakė J. Olekas.

Kalbant apie svarbesnius pirkimus, ministras užsiminė, kad Lietuva derasi su Vokietija dėl artilerijos sistemų įsigijimo. J. Olekas teigė, kad šį klausimą kitą savaitę aptars su Vokietijos gynybos ministre. Politikas taip pat prakalbo apie Lietuvos ketinimus plėsti bepiločių aparatų naudojimą.

„Galvojame, kad bepiločiai lėktuvai yra labai svarbus šių dienų kariuomenės pajėgumas“, – teigė J. Olekas.

Lietuvos kariai taip pat turėtų gauti ir kitų ginklų: priešlėktuvinių „Grom“ ir prieštankinių „Javelin“.

Viliasi, kad kariuomenė kasmet didės pusšimčiu

Politikas išsakė lūkesčius kasmet 450 asmenų padidinti tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių skaičių, o karinio personalo užpildymą pakelti iki 70–90 proc. Modernizacijos dalį gynybos biudžete turėtų sudaryti 25–27 proc.

Kariuomenė taip pat rengia infrastruktūrą priimti bataliono dydžio NATO pajėgų vienetą, steigti NATO pajėgų integracijos vienetą, stiprinti logistinę paramą.

„Deklaruojame pasirengimą priimti tokį štabą, kokį nuspręsta steigti NATO Viršūnių susitikime Velse. Visam tam dar reikia sutvarkyti infrastruktūrą, bet šiuo metu darbai jau vyksta“, – sakė J. Olekas.

Jis taip pat įvardijo tikslą dalyvauti tarptautinėse pratybose ir operacijose.

„Tai yra naujovė, kurios anksčiau nebuvo. Išsikėlėme sau uždavinį, kad pratyboms Lietuvoje užtikrintume bataliono, o už Lietuvos ribų – kuopos dydžio vienetą“, – sakė jis.

Ministras pasakojo apie planus rengti bendras kariuomenės, Viešojo saugumo tarnybos, pasieniečių, Vadovybės apsaugos departamento pratybas. Taip ketinama išplėsti ginkluotųjų pajėgų sampratą, kuri apima ne tik kariuomenę, bet ir kitas jėgos struktūras.

J. Oleko planuose – ir vadinamosios minkštosios galios klausimai. Ministerija šiuo metu sujungė mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo įstaigas, todėl ketina plačiau informuoti ir šviesti visuomenę rajonuose. Iki tol, pasak ministro, tuo užsiimdavo savivaldybių civilinės saugos skyriai, tačiau jų pateikiama informacija neįtraukė mobilizacijos klausimų.

J. Olekas neabejojo, kad minėtus ketinimus pavyks įgyvendinti, mat šiuo metu tam yra politinė valia.
„Šiam kokybiniam efektui prireiks ne vienų metų, bet turime kryptį ir politinių partijų susitarimą dėl gynybos. Turime politinę valią šiuos sprendimus finansuoti“, – reziumavo ministras.

Krašto apsaugos ministro gairės – tai vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos veiklos planavimo dokumentų. Jis nustato pajėgumų plėtros, karinio bendradarbiavimo ir kitų krašto apsaugos sistemos veiklos aspektų prioritetus, principus ir kryptis vidutiniuoju laikotarpiu.

Ministro gairės remiasi Seimo patvirtinta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa, Nacionalinio saugumo strategija, Karine strategija ir kt. dokumentais. Savo ruožtu šios gairės tampa pagrindu tolesniam ir detalesniam veiklos planavimui.


Susiję straipsniai

Politika 4751959116522849579

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item