Michele Bauman. Baimė įsipareigoti

Šiuo metu esu įsitraukusi į naujo mobiliojo telefono paieškas. Pagal planą, kuriuo naudojuosi, galiu nemokamai gauti naują telefoną, ka...



Šiuo metu esu įsitraukusi į naujo mobiliojo telefono paieškas. Pagal planą, kuriuo naudojuosi, galiu nemokamai gauti naują telefoną, kadangi dabartinio mano telefono baterija labai greitai išsikrauna, nusprendžiau, kad pats laikas būtų išsirinkti naują.

Jei pastaruoju metu lankėtės kurioje nors telefonų parduotuvėje, žinote, koks platus jų pasirinkimas. Net ir tada, kai ištyrinėjau siūlomus modelius internete ir apsilankiau netoliese esančioje parduotuvėje, aš delsiau priimti sprendimą. Pasirinkimas buvo be galo didelis, o aš norėjau būti tikra, kad išsirinkau tobulą telefoną. Juk šiuo aparatu naudosiuosi ištisus dvejus metus, kol pagal pasirinktą pokalbių planą vėl galėsiu nemokamai gauti naują.

Žinoma, kai nustoju apie tai galvoti, greitai suprantu, kad naujas telefonas yra tai, dėl ko kankintis reikėtų mažiausiai. Dveji metai, praleisti su vidutinišku telefonu, – tikrai ne pasaulio pabaiga, o pagrindinių funkcijų veikimas daug svarbesnis už neišmatuojamą daugybę papildomų jo savybių. Tai kodėl aš taip bijojau priimti sprendimą?

Nesiryžimas įsipareigoti dėl tokių paprastų dalykų kaip telefonas yra dažnas kultūroje, kurioje lengva išvengti bet kokių įsipareigojimų. Mobiliųjų telefonų bendrovės leidžia atsiskaityti už jų teikiamas paslaugas mėnesis po mėnesio, užuot pasiūliusios pasirašyti sutartį vieniems metams. Koledžai leidžia pasirinkti mokomuosius dalykus arba jų atsisakyti įpusėjus semestrui, jei studentas staiga apsigalvotų. Dažnas koledžo studentas per visas savo studijas pakeičia  specializaciją kelis kartus. Negana to, beveik už kiekvieną įsigytą prekę galima atgauti pinigus, taigi visada yra galimybė grąžinti pirkinį, jei nusprendi, kad jis tau nebepatinka. Aš nuolat matau jaunus žmones, planuojančius vakarą ar savaitgalį su galimybe atšaukti planus, kad, sulaukę geresnio pasiūlymo, galėtų atsisakyti to, ką buvo nutarę anksčiau.

Baimė įsipareigoti persmelkė mūsų visuomenę, ir to rezultatai katastrofiški. Prieš keletą savaičių vienoje iš pagrindinių JAV interneto naujienų svetainių perskaičiau pritrenkiantį straipsnį, kuriame buvo rašoma, jog šiais laikais neprotinga tikėtis, kad poros liktų susituokusios, iki mirtis jas išskirs. Straipsnyje kalbinti „ekspertai“ tikino, kad lūkestis, jog sutuoktiniai įsipareigotų vienas kitam visam gyvenimui, šiandieniame pasaulyje negali būti tikroviškas. Jie teigė, kad tokia monogamija – tai praeities liekana, paprasčiausia įsitvirtinusi socialinė norma, kuri dabar yra ant išnykimo ribos ir netrukus taps nepasiekiamu idealu.

„Ekspertai“ lygino gebėjimą būti ištikimiems visą gyvenimą su gebėjimu sugroti Beethoveno koncertą smuikui, gerai čiuožti pačiūžomis ar mokytis naujos kalbos, vaizduodami jį kaip savybę, kuria apdovanoti tik kai kurie, bet jokiu būdu ne kaip elgesį, kurio pagrįstai galima būtų tikėtis iš kiekvieno. Toliau straipsnyje buvo rašoma, kad amerikiečių požiūris į svetimavimą yra per daug rimtas, ir kad jie turėtų būti atviresni bei neištikimybę santuokoje laikyti priimtinu reiškiniu.

Šis straipsnis išgąsdino mane, vaizduodamas žmones kaip negalinčius atsispirti seksualinei pagundai ir būti visą gyvenimą ištikimiems vieninteliam sutuoktiniui. Tiesa ir tai, kad Amerikoje išyra 50 % santuokų. Mūsų kultūroje tapo lengva išvengti įsipareigojimų ir jų laikymosi, ir toks požiūrio pasikeitimas giliai sužeidė mūsų visuomenę.

Rimti įsipareigojimai yra gyvenimo dalis. Dievas nori, kad mes atsakingai įsipareigotume gyventi krikščionišką gyvenimą dėl Jo, ir šią savo užduotį vykdytume. Konkrečiau – mes pašaukti įsipareigoti tam tikram pašaukimui, pasižadame visą gyvenimą praleisti drauge tiek džiaugsmuose, tiek varguose. Tai galioja ne tik santuokai, bet ir gyvenimui priėmus įžadus bei vienuoliniam gyvenimui. Nesvarbu, koks mūsų pašaukimas, mes esame kviečiami įsipareigoti ir laikytis savo pažado iki galo, atkakliai ir ištvermingai eidami pirmyn, kai užklumpa sunkumai, ir nepabėgdami pirmiesiems išbandymams priartėjus.

Ar aš noriu pasakyti, kad jūs niekada neturėtumėte dėl nieko persigalvoti, pakeisti studijų specializaciją ar bendrovę, teikiančią pokalbių mobiliaisiais telefonais paslaugas? Ne, žinoma, kad ne. Bet manau, kad būtų įžvalgu: a) atpažinti baimę įsipareigoti, kuri šiandien įsigalėjusi kiekvienoje mūsų kultūros apraiškoje, b) įžvelgti, kaip šis nesugebėjimas įsipareigoti sukelia rimtas problemas visuomenėje, ir c) suprasti, kaip gyvenime atskirti svarbius įsipareigojimus nuo antraeilių.

Įsipareigojimas nebūtinai turi būti susijęs su santuoka ar pasišventimo Dievui įžadais. Pabandyk įsipareigoti per šį Kalėdų laiką. Pasižadėk per ateinančias savaites stiprinti savo besimeldžiančiojo gyvenimą labai konkrečiu ir aiškiu būdu. Pasižadėk labiau įsitraukti į savanorišką veiklą. Vykdyk duotus įsipareigojimus, taip stiprindamas asmeninę discipliną. Padėk šiandienėje kultūroje vyraujantį požiūrį keisti į tokį, kuriame įsipareigojimai yra vykdomi, ir žmonės laikosi duotų pažadų.

Parengė Lina Tilindytė

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Susiję straipsniai

Skaitiniai 6901024916978935887

Rašyti komentarą

emo-but-icon

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Mes Facebook'e

Naujienų prenumerata

item