Lietuviai vaduoja savo vaikus iš Norvegijos

Per pastarąsias dvi dienas Norvegijos teisėsauga paskelbė apie pagrobtus du lietuvių vaikus. Ir 7-...


Per pastarąsias dvi dienas Norvegijos teisėsauga paskelbė apie pagrobtus du lietuvių vaikus. Ir 7-metį berniuką, ir 9-metę mergaitę, beje, skirtingose vietovėse, buvo paėmusi liūdnai pagarsėjusi vaiko teisių tarnyba „Barnevernet“. Paiešką paskelbę Norvegijos pareigūnai nė kiek neslėpė: įtariama, kad tai padarė jų tėvai. Kas užsienyje dedasi su lietuvių vaikais, kad tėvai priversti juos grobti? Ir ką veikia mūsų institucijos?

Pirmadienį Norvegijos pareigūnai paskelbė tarptautinę 7-mečio lietuvio paiešką. Įtarta, kad berniukas galėjo būti pagrobtas ir išvežtas iš šalies. Mažamečio mama gyvena Norvegijoje, o tėvas - Lietuvoje. Norvegijos žiniasklaidoje versijų kelta įvairių  - pavyzdžiui, kad berniuką išsivežė tėvas. 

Kiti skelbė, kad berniukas laikinai buvo apsistojęs įtėvių šeimoje, kol buvo sprendžiama, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens. Esą vaikas dingo iš Moldėje esančio boulingo klubo, kuriame tądien laiką leido su vienu iš šeimos narių ir vaikų teisės apsaugos darbuotoju. Vaiko pasigesta po to, kai jis pasiprašė į tualetą ir po 20 minučių negrįžo. Vakar pranešta, kad lietuvis sučiuptas Švedijoje.

Norvegijos pareigūnai ieško ir sausio viduryje dingusios devynmetės lietuvės mergaitės, kuri gyveno Norvegijos Lankės gyvenvietėje globėjų šeimoje, o dingo sausio 16 dieną šalia mokyklos, kurią lankė.

Policija tvirtina turinti informacijos, kad dingusi mergaitė šiuo metu yra Lietuvoje su biologine mama.

Graudžių istorijų, kaip Norvegijoje iš emigrantų šeimų atimami vaikai, Lietuvoje papasakota jau ne viena. Ką daro mūsų šalies tarnybos, kad būtų apginta mažųjų mūsų šalies piliečių teisė augti biologinėje šeimoje?

Kaip aiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė, daugiausia bėdų kyla su tomis valstybėmis, kurios nėra ratifikavusios 1996 metų Hagos konvencijos, įpareigojančios dalytis informacija apie vaikų globos pasikeitimus. Liūdnai pagarsėjusi Norvegija yra viena tokių šalių.

„Nors kreipiamės į įvairias institucijas, ambasadas, informacijos negauname“, - aiškino ji.

O.Tarvydienės nuomone, į Norvegijos vaikų teisių sergėtojų akiratį lietuviai dažnai patenka dėl to, kad yra prastai susipažinę su vietos įstatymais ir neretai pamiršta, kad ne visur priimtina vaikus auklėti griežtai. „Mes Lietuvoje įpratę, kad tėvai gali pasukti vaikui ausį, papešti ar duoti diržą. Tai laikoma viena iš auklėjimo priemonių. O Norvegijoje arba kitose Skandinavijos valstybėse, jei kyla klausimas dėl smurto, jų socialiniai darbuotojai labai griežtai ir kategoriškai vertina“, - emigrantus perspėjo ji.


Renaldas Jančiauskas, „Lietuvos tėvų forumo“ narys:

Jei kalbėtume apie vaikų atiminėjimą Skandinavijos šalyse dėl esą netinkamo tėvų elgesio, manau, kad mūsų valstybinės institucijos imituoja kažkokius formalius veiksmus, siuntinėdamos raštus. Ir tai daroma tik visuomenininkams paspaudus. Aktyvių koordinuotų veiksmų, kad padėtų savo piliečiams, mes nepastebime. Kartais atrodo, kad mūsų valdžios institucijos jaučia kažkokį savivertės trūkumą ir mano, kad ekonomiškai stipresnės šalys už mus žino geriau, kaip ginti vaikų teises. Jos tarsi bijo pareikšti savo nuomonę. Nors juk yra buvę atvejų, net tų pačių latvių, slovakų, kai kilo diplomatiniai skandalai ir taip buvo sugrąžinti vaikai.



Susiję straipsniai

Užsienio lietuviai 2273127750046325029

Rašyti komentarą

  1. Ponas Jančiauskas labai taikliai pastebėjo - problema yra debiliškas nepilnavertiškumo kompleksas ir dar debiliškesnis Vakarų idealizavimas. To rezultatas - jei Vakarų valstybės daro nesąmones ar net nusikaltimus prieš Lietuvos piliečius, mūsų valdžiagyviai (ir šiaip "progresyviai mąstantys") automatiškai nusprendžia, kad Vakarai, aišku, teisūs (nes jie teisūs VISADA), reiškia - kalti patys lietuviai. Vemt verčia nuo tokio požiūrio. Ar čia kažkoks iškreiptas mazochistinio pasitenkinimo jausmas sukyla, pavertus save kilimėliu kojoms valytis, ar kaip?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item