Zita Čepaitė. Privalomas išsilavinimas daugina nemokšas

Ne per seniausiai teko kalbėtis su vyriškiu, kurio vaikai po skyrybų išvyko į Londoną su motina - ...


Ne per seniausiai teko kalbėtis su vyriškiu, kurio vaikai po skyrybų išvyko į Londoną su motina - jis nerimavo, ar jie pateko į gerą mokyklą.

Esu patyrusi londonietė, tad pagal adresą nesunkiai nustačiau, kad mokykla įsikūrusi vadinamame “babajyne”, ir paraginau tėvą dėl to tik džiaugtis, nes tyrimais nustatyta, kad iš Pakistano ar Indijos atvykusių vaikų mokymosi rezultatai yra geresni palyginti su vietiniais. Ar jie protingesni? O gal išsilavinimas jiems yra tai, ko norėjo, bet negavo gimtosiose šalyse? 

Gruodžio 10 d. Britanijos žiniasklaida paskelbė dvi su švietimu susijusias naujienas. Pirmoji - Osle buvo įteikta Nobelio taikos premija pakistanietei Malalai Yousafzai, kuri išgarsėjo dėl to, jog prieš porą metų išdrįso prabilti apie Pakistano mergaičių teisę įgyti išsilavinimą. Talibano kovotojai, norintys, kad moterys būtų nesavarankiškos vergės, peršovė jai galvą. Atvežta į Britaniją mergaitė buvo išgelbėta nuo mirties ir toliau tęsia kovą už teisę į išsilavinimą. 

Antroji naujiena - Ofsted (švietimo priežiūros institucija Anglijoje) parengtoje ataskaitoje pranešama, kad net trečdalyje Anglijos vidurinių mokyklų neįmanoma nei mokytis, nei mokyti dėl elgesio problemų klasėje, t.y. mokiniai per pamokas triukšmauja, kalbasi mobiliaisiais telefonais ar įsivelia į peštynes. 

Kodėl taip nutiko, kad toje pasaulio dalyje, kur išsilavinimas nėra privalomas, dėl mokslo vaikai rizikuoja gyvybe, o ten, kur valstybė teisę į mokymąsi pavertė prievole, mokyklos virto ne mokymosi, o laiko praleidimo vieta? 

Baisiausia, kad nukenčia ne tie, kurie nesugeba ir nenori mokytis, nukenčia tie, kas nori ir sugeba. Nejaugi sunku siekiančius mokslo atskirti nuo tų, kuriems jo nereikia – tegu vieni turi galimybę mokytis, o kiti eina į aikštę futbolo spardyti. Ir pigiau, ir sveikiau. Kodėl norinčius ir nenorinčius per prievartą laikyti kartu? 

Tiesa paprasta - išsilavinusių žmonių reikia gerokai mažiau, negu jų šiandien pagaminama. Didžioji dalis darbų net šiame technologijų amžiuje reikalauja ne žinių, o tam tikro rinkinio įgūdžių, kurie paprastai įgaunami ne mokyklos suole, o dirbant konkretų darbą. 

Dauguma vidurinėje mokykloje įgyjamų žinių reikalingos ne dėl darbo; istorijos, matematikos, literatūros ir mokslo pradmenys svarbūs tampa tada, kai kyla noras suprasti pasaulį, kuriame gyveni. 

Tačiau kiek tokių, kuriems tas noras kyla? Kiek tokių, kurie varginasi sukti galvą, kritiškai aiškindamiesi, kas, kaip ir kodėl, vietoj to, kad gromuliuotų žiniasklaidos į vaiko skrandžiui tinkančią tyrelę sukramtytas tiesas? 

Privalomu tapęs išsilavinimas nebepajėgus atlikti savo misijos, nes mokytojai visą energiją skiria ne tam, kaip perteikti vaikams informaciją, bet kaip juos sutramdyti, o mokyklos direktoriui tenka rūpintis ne mokymo kokybės užtikrinimu, o žiūrėti, kad mergaičių sijonai pridengtų užpakalį, o berniukų kelnės nebūtų pernelyg aptemptos.

Beje, panašūs reikalai ne tik Anglijoje – Lietuvos švietimas smagiai ritasi tuo pačiu keliu, kai lavinimo sistema orientuota ne į šviesiausius protus, o į nemokšas ir atsilikėlius. Rezultatas – protingieji nukenčia, o nemokšos vis tiek nieko neišmoksta. Kaip sakė vienas populiarus anglų komikas, kuriam karjeros pradžioje teko padirbėti mokykloje, kvailumo bėda yra ta, kad jo nepagydysi.

Susiję straipsniai

Zita Čepaitė 6339306153611293673

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2014-12-12 13:36

    Tikra tiesa: mokymas visų pagal bendrąsias programas, vienodų kriterijų nubrėžimas nėra teisinga. Bet nesutinku vadinti vaikų kvailiais. Jie tiesiog nevienodi, bet visi vaikai nori mokytis - lygiai kaip kad nori augti. Tiesa, tas noras greitai būna programų ir metodų užmušamas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2014-12-13 22:06

    Šitas dabartinis "ugdymas" duoda daug mažiau naudos (ugdomajam - kažkam kitam gal ir daugiau) už tą per amžius išbandytą: dainas, pasakas, patarles, priežodžius - ir dori, darbštūs žmonės augdavo...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2014-12-14 05:50

    Labai teisingai, mokslas vergui - didelis blogis. Mokintas vergas supras ir įvertins savo padėtį, ims maištauti.
    Pakanka, kaip caro(baudžiavos) laikais "cerkovno-prichodskaja škola" : kad poterius perskaitytų ir pasirašyti mokėtų.Jei ims vergas iš Lietuvos Londone trimis kryželiais pasirašinėti, gėda bus baisi visiems landsgrybiams raudonviršiams prieš visą metropoliją.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item