Linas Braukyla. Skyriais, bet ne skyrium: ateitininkai politikoje

Kai Antanas Maceina bandė nubrėžti gaires Studentų ateitininkų sąjungai, jis pradėjo nuo dviejų ski...

Kai Antanas Maceina bandė nubrėžti gaires Studentų ateitininkų sąjungai, jis pradėjo nuo dviejų skirtingų visos ateitininkijos tikslų: savęs auginimo ir darbo kitų labui. Pirmoji veikla, sako jis, būdinga moksleiviams, o antroji – sendraugiams. Kas pridera studentams? Jie, būdami pusiaukelėje tarp moksleiviško amžiaus ir brandos, turėtų rūpintis tiek savęs ugdymu, tiek pratintis prie visuomeninės veiklos.

Platesni užmojai

Maceinai ėmusis įvardinti studentų ateitininkų būdą ir tikslus, politinis veikimas (valstybės reikalų tvarkymas, o ne partinė politika) buvo laikomas natūralia Ateitininkų federacijos priederme. Visuomeniškumas, kuris yra įtvirtintas organizacijos principas, savo viršūnę pasiekia politinėje veikloje. Kas yra ateitininkai, nesiveliantys į politiką? Tai lyg karalius Dovydas, nugalėjęs Galijotą, tačiau atsisakęs karūnos: gražus ir nesusitepęs Dievo įrankis, nuveikęs daug didžių darbų, bet pametęs tai, kam buvo pašauktas.

Ar neužtenka to, kad suaugę ateitininkai, persunkti noro visa atnaujinti Kristuje, gerai atlieka savo pareigas darbe, ypač jei tas darbas susijęs su visuomenės reikalų tvarkymu? Tokiu atveju jie daro tai, ką geriausia gali daryti katalikas, bet ne iki galo išpildo ateitininko pareigą. Šia prasme sąvoka „ateitininkai“ turi kiek daugiau turinio už „katalikai“, nes antrieji save sieja tik su Bažnyčia, kuri neturi pastovaus visuomeninio pavidalo (pasisako svarbiais visuomenei klausimais, bet nėra įsipareigojusi konkrečiai visuomenei ar valstybei). Ateitininkas yra tas, kuris mato norą ir prasmę padaryti daugiau ir drauge. Daugiau reikalauja ir dabartinė Lietuva. Jai reikia organizacijos, gebančios vieningai, stipriai ir aiškiai išreikšti krikščionišką žinią.

Skyriai –būdas veikti

Ateitininkų federacijos suvažiavimo darbo grupės metu buvo pristatytas Studentų ateitininkų sąjungos valdybos planas padalinti Studentų ateitininkų sąjungą (SAS) į skyrius. Tai yra neformalios veiklos grupės, kurios narius vienija siekis politiškai veikti vienoje ar kitoje srityje: ginant žmogaus gyvybės apsaugą, kuriant šeimai palankią politiką, prisidedant prie Lietuvos blaivinimo ar kitaip. Nors išvardinti skyriai susiję su ilgalaike veikla, papildomi gali būti kuriami konkrečioms misijoms.

Pradžioje aptartą studentiško veikimo ypatybę – būtinybę suderinti savęs ugdymą su pradėjimu veikti kitų žmonių labui – skyriai gali tikrai neblogai išpildyti. Visiems studentams ateitininkams siūloma prisijungti prie vieno ar kito skyriaus. Jiems vadovaus patyrę ateitininkai, o veiklą siūlys ir konsultuos žmonės, jau dirbantys skyriui aktualios politikos srityje. Pavyzdžiui, ateitininkai, norintys, kad Lietuva prablaivėtų, gali jungtis į blaivybės politikos skyrių, bendradarbiaujantį su Nacionaline alkoholio ir tabako kontrolės koalicija ir bus vedami ilgamečio jos lyderio Aurelijaus Verygos. Tuo pačiu metu studentai tiek mokysis iš aktyvių visuomenininkų, tiek patys įsitrauks į veiklą.

Skyriai yra svarbūs dėl dar poros priežasčių. Pirma, jie turėtų suteikti aiškų pavidalą ateitininkų visuomeninei veiklai ir, tam tikra prasme, įpareigoti. Antra, studentams ateitininkams tai būtų bene vienintelis realus būdas burtis į aiškiai nusakomas grupes, nes iki šiol esantis vienintelis studentų vienetas – korporacija – dažnai nėra tinkamas telkimosi būdas. Mat studentai yra pabirę po skirtingus fakultetus ir nėra linkę palaikyti veiklą nematydami aiškaus ir konkretaus tikslo, o korporacijos reikalauja didelio įdirbio ir dėmesio narių tarpusavio santykiams, taisyklėms ir tradicijoms. Trečia, į skyrių veiklą galima pritraukti sendraugius: taip pat išsibarsčiusius ir neturinčius aiškios vietos organizacijoje, bet sukaupusius daug patirties ir gebėjimų.

Struktūros sudėtingumo Ateitininkų federacija nestokojo ir iki šiol: kuopos, kraštai, komitetai, korporacijos, sąjungos. Nesiruošiu diskutuoti, kurie vienetai vertingesni už kitus. Visgi nė vienas iš jų nėra savaime atgręžtas į organizacijos išorę – Lietuvos valstybę. Todėl skyriai yra reikalingi, net jei jie įneštų dar kiek komplikuotumo. Be to, šių vienetų nereikia įsteigti formaliai, nes tiek jų koordinavimui, tiek jų formai visiškai pakanka internetinio pavidalo.

Bendruomeniškumas yra laikomas mūsų organizacijos stiprybe, gebančia patraukti žmones. Tačiau jį papildžius dar ir tikslo bendryste – žmonių telkimu ne tik dėl jų pačių, bet ir dėl bendro tikslo – patraukti galima būtų ne tik ieškančius bendrystės, bet ir patrauktuosius mūsų misijos. Juk tik savo tikslais mes skiriamės nuo bet kokios kitos puikios tarpusavio pagalbos grupės. Skyriai yra būdas kurti bendruomeniškumą kitu pagrindu. Tai nebūtinai turi pakeisti iki šiol esančius mūsų narių ratelius, bet gali tapti jiems alternatyva, gal net palengvinanti naujų narių įtraukimą ir organizacijos plėtrą.

Bendrieji jau esančių vienetų (ypač sąjungų arba kraštų) uždaviniai – ugdyti savo narius, kurti organizacijos vidaus renginius ir imtis visuomeninių iniciatyvų – išlieka. Idealiuoju atveju, studentų korporacijos galėtų tapti skyrių pagrindu (šiuo metu panašiausia į „idealą“ yra „Gaja“, kurios misija iš esmės sutampa su gyvybės apsaugos politikai skirto skyriaus). Visgi daugeliu atvejų šių dviejų santykis lieka komplikuotas, tikintis aiškesnio korporacijų apsisprendimo ir naujų iniciatyvų kurti studentų vienetus.

Tokia yra skyrių pradžia. SAS valdyba dėkinga tiek padėjusiems gludinti šią idėją suvažiavimo teminio užsiėmimo metu, tiek kritikavusiems bei kėlusiems klausimus asmeniškai. Skyriai viltingai pradeda savo veikimą jau šį rudenį. Suprantamesniu pavidalu jie atsiras puslapyje sas.ateitis.lt. Tuo tarpu kvietimas prisijungti galioja jau dabar: nusiteikimu ir malda už ateitininkus, atliekant savo misiją – dirbant Lietuvos gėriui (gal net prieš tai apsisprendus prisijungti prie ateitininkų arba pas juos sugrįžti).

„Ateitis“ Nr. 8, 2014 m.

Susiję straipsniai

Religija 4892774510395676478

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item