Sutarta, kad krizinį nėštumą patiriančioms moterims pagalba turi tapti prieinama kuo greičiau

Moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą, Lietuvoje vis dar nėra užtikrinama kvalifikuota specialistų pagalba. Vakar susitikime su nevy...



Moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą, Lietuvoje vis dar nėra užtikrinama kvalifikuota specialistų pagalba. Vakar susitikime su nevyriausybinėmis organizacijomis šią problemą pripažino Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Susitikime sutarta, kad valstybė privalo užtikrinti reikiamą pagalbą šioms moterims. Todėl apsispręsta, iki metų pabaigos įvertinus dabartinę socialinių paslaugų ir pagalbos šeimai sistemą, rasti galimybes tokiai paramai moterims užtikrinti. Pasak susitikimo iniciatoriaus Seimo nario Liutauro Kazlavicko, rudenį atsiradus politiniam suvokimui, kad vadinamosios 72 valandos yra reikalingos, turime žengti ir kitą žingsnį – krizę išgyvenančioms moterims pasiūlyti realią valstybės pagalbą.

„Lietuvoje jau turime gražių pavyzdžių, kai nevyriausybinės organizacijos savanoriškais pagrindais prisideda prie pagalbos nėštumo krizę išgyvenančioms moterims bei jų artimiesiems. Tik todėl šiandien jau galime džiaugtis ne viena išsaugota kūdikio gyvybe. Todėl ypač svarbu, kad atsakingos institucijos neliktų nuošalyje ir užtikrintų tokių paslaugų prieinamumą. Tikiuosi, kad Ministrės išreikštas noras bendradarbiauti su šiomis organizacijomis baigsis realiais sprendimais ir darbais“, – tikisi L. Kazlavickas.

Susitikimo metu ministrė akcentavo, jog į šią problemą reikia žvelgti  kompleksiškai. Jos manymu, aptariamos  pagalbos moterims sistemos kūrime kartu su jos vadovaujama ministerija turėtų aktyviai dalyvauti ir Sveikatos apsaugos, Švietimo bei Kultūros ministerijos.

„Mes už tai, kad moterys turi gauti pagalbą, tačiau labai svarbu į šį klausimą žiūrėti ir kompleksiškai bei bendradarbiauti su kitomis ministerijomis. Dar šiais metais peržiūrėsim esamą socialinių paslaugų ir pagalbos šeimai sistemą. Įvertinsime, ką galime padaryti su dabartinėmis priemonėmis ir kokių papildomų gali prireikti kuriant pagalbos krizinį nėštumą patiriančioms moterims tinklą“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Susitikime dalyvavusios nevyriausybinės organizacijos kvietė nepamiršti, kad Lietuvoje kasmet virš 5000 vaikų negimsta dėl padaryto aborto, o tai yra kas šeštas pradėtas vaikas. Dėl nėštumo nutraukimų prarandama 5 kartus daugiau Lietuvos gyventojų nei dėl savižudybių ir 17 kartų daugiau nei dėl autoįvykių.

„Be daugelio kitų priežasčių, nėštumo nutraukimo skaičius yra tiesiogiai susijęs ir su nepakankamu valstybės dėmesiu krizinių nėštumų atvejams. Ir tai nėra tik sveikatos apsaugos klausimas, tai labai svarbi šeimos ir socialinės politikos dalis, susijusi su pagalba šeimai, demografiniais pokyčiais bei nemaža dalimi kitų socialinės apsaugos klausimų“, –  teigiama ministrei nevyriausybinių organizacijų, prisidedančių prie šeimos politikos įgyvendinimo,  įteiktame laiške. „Šiandien valstybė moteriai garantuoja tik teisę nutraukti nėštumą, bet neužtikrina galimybės pasirinkti kitų alternatyvų. Svarbiausia suprasti, jog egzistuoja tokia problema kaip krizinis nėštumas ir kad jai reikia specifinių sprendimo būdų. Nesprendžiama krizė nėštumo metu nesibaigia vien  tik abortu – ji gali tapti tolimesnių socialinių ir psichologinių sunkumų, patiriamų moters bei jos šeimos, priežastimi“, – teigia psichologė ir Psichologinės paramos ir konsultavimo centro atstovė dr. Giedrė Širvinskienė.  Tokią pagalbos sistemą moterims nevyriausybinės organizacijos savo iniciatyva Lietuvoje plėtoja jau ne vienerius metus. Besiremdamos kitų šalių, tokių kaip Vokietija, Belgija, Italija, Izraelis, Latvija, pavyzdžiais, šios organizacijos vysto pagalbos priemones ir yra pasiruošusios bendradarbiauti bei dalintis patirtimi suatsakingomis ministerijomis. 

Susitikime su ministre dalyvavo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė, Laisvos visuomenės instituto vadovė Toma Bružaitė, Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė, Psichologinės paramos ir konsultavimo centro psichologė dr. Giedrė Širvinskienė bei Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Susiję straipsniai

Aktualijos 6515236463784025934

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item