Latvija renka parlamentą

Latvija, kuri iš visų Europos Sąjungos valstybių turi didžiausią rusakalbių gyventojų skaičių, šeštadienį rinks naują parlamentą. Etniniai pasidalijimai atspindi ir skirtingus pasirinkimus, už ką balsuoti. Visą šią situaciją dar labiau įelektrina įvykiai rytinėje Ukrainoje, rašo „Deutsche Welle“.

Ekspertai teigia, kad įvykiai Rytų Ukrainoje neabejotinai atsispindės ir Latvijos parlamento rinkimuose. Ryga jau nebeatmeta Rusijos karinės agresijos galimybės. Rusija pastaruoju metu garsiai kalba apie savo pasirengimą ginti neva diskriminuojamus užsienyje gyvenančius rusakalbius. Latvijoje rusai sudaro 26 proc. visų gyventojų, o šis skaičius yra žymiai didesnis nei Ukrainoje, kur jie sudaro 17 proc. visų gyventojų.

Latvijos santykiai su Rusija yra sudėtingi. 1940 metais tuometinė Sovietų Sąjunga okupavo Latviją. „60 metų trukusios sovietinės okupacijos patirtis yra giliai įsišaknijusi istorinėje atmintyje“, – teigia Konrado Adenauerio fondo Rygoje vadovas Norbertas Beckmannas-Dierkesas.

Dėl 100 vietų Latvijos parlamente kausis 13 partijų. Dalis partijų išimtinai atstovauja tik latviams, dalis – tik rusakalbiams gyventojams, tarp kurių yra nemažai vadinamųjų „nepiliečių“. Dažniausiai tai yra rusai, kurie po Latvijos nepriklausomybės 1991 metais negavo šios šalies paso. Beveik kas aštuntas šalies gyventojas yra „nepilietis“.

Latviams ir rusakalbių mažumai atstovaujančios partijos skirtingai žvelgia į karą Ukrainoje. Valdančiųjų partijų blokas palaiko ES ir NATO, kurių narė Latvija yra nuo 2004 metų, o prorusiškos grupės palankiai žvelgia į Kremlių. Dabartinėje kampanijoje pirmauja centro kairiųjų partija „Harmonija“, kurią remia rusakalbių mažuma, ir valdančioji „Vienybės“ partija. „Harmonijos“ partija iš savo rinkimų programos pašalino visas užuominas į Rusiją ar rusų klausimą. Taip elgdamasi, ši partija siekia pritraukti ir etninių latvių balsų. Priešingai elgiasi „Vienybės“ aljansas, kuris etninius klausimus ir santykius su Rusija paskelbė pagrindiniais rinkimų kampanijos klausimais. „Jie praktiškai nekalba apie ekonomiką ar socialinius reikalus“, – teigia Rygoje veikiančio Europos studijų instituto direktorius Aleksandras Gaponenka.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad kol kas populiariausia yra „Harmonijos“ partija, kuri gali tikėtis surinkti maždaug 17–19 proc. balsų. Ši partija yra valdančiosios Rusijos partijos „Vieningoji Rusija“ partnerė ir kritikavo ES sankcijas prieš Maskvą. Tai erzina daugelį latvių. Dar daugiau pykčio sugėlė Rygos meras Nilsas Usakovas, kuris taip pat vadovauja ir „Harmonijos“ partijai. Rusijos televizijos eteryje jis pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra geriausias Latvijai. Jo teigimu, santykiai tarp Latvijos ir Rusijos būtų prastesni, jei Kremliui vadovautų kitas lyderis.

Visuomenės nuomonės apklausos „Vienybės“ aljansui prognozuoja nuo 13 iki 15 proc. balsų. Pagrindinė šio aljanso kandidatė, dabartinė premjerė Laimdota Straujuma pabrėžia tęstinumo ir stabilumo užtikrinimą.

Kremliaus baimę kaip sau palankų veiksnį siekia išnaudoti Latvijos nacionalistai. Tačiau apklausos kol kas rodo, kad „Nacionalinė sąjunga“ gali tikėtis ne daugiau kaip 8 proc. balsų. Šis skaičius gali dar sumažėti, jei rytinėje Europoje būtų pasiektas bent trumpalaikis stabilumas.

Kol kas neaišku, ar į Seimą pateks „Latvijos rusų sąjunga“, kurios populiarumas apklausose siekia vos 1,1 proc. N. Beckmanas-Dierkesas pabrėžia, kad rusakalbių gretose nėra girdima balsų, kurie reikalautų „apsaugos“ iš Kremliaus.

Apklausos rodo, kad net 30 proc. rinkėjų vis dar yra neapsisprendę prieš šeštadienio rinkimus. Didžiausiu rinkimų netikėtumu gali tapti sparčiai populiarėjanti buvusios valstybės kontrolierės Ingunos Sugrabos partija „Iš visos širdies Latvijai“. Latvijos universiteto profesorius Juris Rosenwaldas teigia, kad ši partija gali užpildyti nišą politinės skalės centre.

Ekspertai nemano, kad savo įtaką naujajame Latvijos parlamente gali sustiprinti radikalios jėgos. Priešingai, daugiausia laimėti tikisi nuosaikieji. Ekspertai tokią situaciją aiškina tuo, kad, nors Ukrainoje ir vyksta karas, tačiau Latvijos visuomenėje etninių konfliktų židinių nematyti.

„Taip, latviai turi tam tikrų privilegijų, kurių „nepiliečiai“ neturi. Tačiau kasdieniame gyvenime konfliktų nėra“, – teigia A. Gaponenka, kuris ir pats yra „nepilietis“. Šiai nuomonei pritaria ir Konrado Adenauerio fondo Rygoje vadovas N. Beckmanas-Dierkesas.

Parengta pagal Deutsche Welle

Šaltinis: www.bernardinai.lt