Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Medikamentinis abortas, kaip nauja moters pasirinkimo laisvė

Atėjo laikas „pasidžiaugti” tuo, kad į mūsų gyvenimus drąsiai žengia nauja laisvė. Jau turbūt visai...

Atėjo laikas „pasidžiaugti” tuo, kad į mūsų gyvenimus drąsiai žengia nauja laisvė. Jau turbūt visai greitai mums bus teisėtai prieinamas medikamentinis abortas, ir tos, kurioms nepatinka ginekologinės chirurginės intervencijos, galės pasirinkti „stebuklingą“ Tabletę, išlaisvinančią nuo chirurginio aborto kančių.

Verta trumpai apžvelgti teisinį kontekstą, kuriame ši Tabletė pasieks Lietuvą. Mūsų Konstitucija teigia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Taigi įstatymai turi nustatyti visas šios teisės apsaugos sąlygas, taip pat – pradžią bei pabaigą. Todėl teisės į gyvybę apsaugos pradžios klausimu Seime yra registruoti atitinkami įstatymų projektai – Reprodukcinės sveikatos (iki 12 savaičių nėštumas gali būti nutrauktas moters valia, o dėl medicininių indikacijų – iki 22 nėštumo savaitės; šalia chirurginio numatytas naujas medikamentinio aborto būdas) ir Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos (negimęs vaikas jau turi teisę į gyvybę; nėštumo iki 12 savaičių nutraukimui privalomos sąlygos: grėsmė moters sveikatai ar gyvybei, nėštumas atsirado dėl nusikalstamos veikos). Pastarojo projekto svarstymas Seime turėtų vykti 2014 m. lapkritį–gruodį. Tačiau sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė nenori laukti, kol Seimas apsispręs, ir skuba negimusios gyvybės reikalus sureguliuoti vienasmeniškai bei pati įteisinti medikamentinį aborto metodą. Tai numatyta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame įsakymo Dėl nėštumo nutraukimo aprašo tvarkos patvirtinimo projekte (SAM Projektas).

Kaip pasakose su laiminga pabaiga – trečias kartas nemelavo ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) 2013 m. liepą pavyko tyliai registruoti medikamentiniam abortui skirtą „vaistą” mifepristone. Du kartus tam sutrukdė saugumo, veiksmingumo ir etinės problemos bei faktas, kad Lietuvoje nėra registruotas kitas kartu su mifepristone privalomai vartojamas preparatas – prostaglandinas (mifepristone blokuoja nėštumo hormonus ir lemia embriono žūtį, o po 48 valandų vartojamas prostaglandinas sukelia stiprius gimdos spazmus, kurie pašalina negyvą embrioną). Nieko tokio, kad visos problemos liko, o būtino prostaglandino Lietuvoje vis dar nėra – pagal SAM projektą bus palikta laisvė gydymo įstaigoms pačioms susireguliuoti aborto tvarką. Taigi gydytojas galės savo nuožiūra „kažką” išsitraukti iš kišenės?

Savo stebuklingą galią Tabletė pradeda rodyti dar prieš jos vartojimo įteisinimą. Štai nuo pat VVKT įsteigimo ši institucija buvo pavaldi SAM. Ministras gali VVKT reorganizuoti, keisti jos darbo tvarką, atleisti ir priimti vadovą, tvirtinti taisykles, nustatančias, kaip VVKT turi registruoti vaistus... Tačiau, kai SAM pavaldus VVKT viršininkas G. Barcys registravo mūsų aptariamą mifepristone, teisinė valstybė tik šmaukšt ir apsivertė aukštyn kojomis. Dabar ministrė R. Šalaševičiūtė skundžiasi nebeturinti kur dėtis, ir sakosi privalanti nuolankiai vykdyti pavaldinio sprendimą – nelaukdama Seimo svarstymų pabaigos įteisinti registruoto „vaisto” vartojimą. Tai ne šiaip teisiniai fokusai – tai galinga farmacijos magija!

Peršasi mintis, kad ir kitus sudėtingus reikalus būtų galima sutvarkyti pagal „stebuklinę analogiją”. Pvz., prieš kelrius metus VVKT registravo preparatą, skirtą lyties keitimui iš moters į vyrą (deja, klinikiniais tyrimais nepagrįstą); gal šiek tiek palaukus VVKT patvirtins ir eutanazijos indikaciją... Ministrei liktų formaliai įteisinti atitinkamų vaistų vartojimą, o realiai sprendimai būtų „nuleidžiami” iš institucijos, kuriai vadovauja buvęs farmacijos įmonių asociacijos prezidentas.

SAM projekte medikamentinis abortas pateikiamas kaip lygiavertė alternatyva chirurginiam. Nieko tokio, kad, palyginti su chirurginiu aborto metodu, žalingas poveikis sveikatai apie 4 kartus dažniau pasitaiko medikamentinio aborto metu, o dauguma sunkių nepageidaujamų reakcijų, keliančių grėsmę gyvybei, yra būdingos tik medikamentiniam abortui. M. F. Green tyrimas rodo, kad po medikamentinio aborto moterų mirties rizika yra 10 kartų didesnė nei po chirurginio aborto (NEJM, 2005). Bet nereikia gąsdintis – juk Lietuvoje moterų gyvena daugiau nei vyrų...

Nieko tokio, kad praktikoje dėl mifepristone preparatu sukeliamo medikamentinio aborto neveiksmingumo ar žalingo poveikio (neįvykusio, dalinio aborto, didelio kraujavimo, išlikusio gyvo vaisiaus, infekcijos, užsitęsusių skausmų) papildomos chirurginės operacijos gali prireikti iki 20% (Liao H ir kt., 2011). T.y. kas penktai moteriai gali būti reikalinga taikyti dvigubą intervenciją, o tai didina nevaisingumo ir įvairių komplikacijų pavojų. Visgi kai kurie randa džiugesio, kad keturios iš penkių patirs tik medikamentinio aborto kančias…

O ta „penkta” turėtų nusiraminti paskaičiusi VVKT patvirtintą mifepristone informacinį lapelį, kuriame yra klaidinamas teiginys –  „retais atvejais gali prireikti operacijos“ (arba: „Retais atvejais, kai vaisius visiškai nepasišalina, gali prireikti chirurginės revizijos”). Farmakologijoje terminai, apibūdinantys nepageidaujamų reakcijų dažnį, yra tikslūs. Pagal MeDRA klasifikaciją terminas „retai” vartojamas, kai reiškinys pasitaiko 1 žmogui iš 1000–10000. Teisybės dėlei, mifepristone lapelyje šalia papildomai reikalingų chirurginių operacijų turi būti vartojamas terminas „labai dažnai”, kuris taikomas, kai reakcija pasireiškia 1 iš 10 vaistą vartojusių žmonių, ar bent jau - „dažnai” (1 iš 10–100). Tačiau kuri ryžtusi medikamentiniam abortui, jei būtų tiesiai šviesiai pasakyta  – „po jo dažnai gali prireikti operacijos”?

Mifepristone yra susijęs ir su dideliu psichoemociniu stresu, kurį sukelia medikamentinio aborto eiga (moterys dažnai patiria stiprių, panašių į gimdymo skausmų, vemia, viduriuoja, jaučia šaltkrėtį, itin stipriai kraujuoja, turi galimybę pamatyti pasišalinusį embrioną, išsekimas ir kraujavimas gali tęstis kelias savaites). Literatūroje taip pat nurodoma, kad pats preparatas mifepristone gali paskatinti ilgai besitęsiančius centrinės nervų sistemos sutrikimus. Nieko tokio, kad tai yra vienas savižudybės veiksnių. Lietuva vis vien pagal šį rodiklį pirmauja...

Savotiškai įdomu paskaityti moterų, patyrusių medikamentinį abortą, liudijimus. Jos dažnai teigia, kad pasirinkdamos šį metodą negalėjo įsivaizduoti skausmų, kuriuos turėjo iškęsti; kad tai buvo baisiausias įvykis jų gyvenime; kad aborto eigos metu abejojo, ar joms pavyks išgyventi; kad kitą dieną papasakojusios savo patirtis gydytojui išgirsdavo šokiruojantį atsakymą: „Nieko tokio – tai normalu, o mes neinformavome, nes nenorėjome gąsdinti.”

Buvusi pro-choice (už pasirinkimą) aktyvistė ir Planuotos tėvystės organizacijos klinikos (kurioje iš esmės teikiamos tik kontracepcijos ir abortų paslaugos) direktorė Abby Johnson pasakoja košmarišką medikamentinio aborto istoriją, kurioje patyrė didžiausius skausmus savo gyvenime. Gulėdama kraujo klane, ji jautėsi lyg kriminalinėje žmogžudystės scenoje. Ji susivokė – tai ir yra žmogžudystė. Bet tikroji auka ne pati Abby, o jos vaikas...  Dabar ši moteris yra aktyvi pro-life (už gyvybę) šalininkė.

SAM projekte nelieka jokių užuominų į vaiko tėvo dalyvavimą sprendime dėl aborto. O jis galėtų pagelbėti ne tik vaiko auginimo procese – minėtuose liudijimuose moterys prisipažįsta neįsivaizduojančios, kaip be vyro pagalbos būtų ištvėrusios medikamentinio aborto kančias. Kažin ar ministrė sulauks vyrų aplodismentų – net jeigu labai norėtų, moteriai nesutinkant, vyras neturės galimybės prisiimti atsakomybės už abiejų bendro „darbo” rezultatus.

Medikamentinio aborto įteisinimo kontekste ypač aktualios SAM projekte numatytos 72 valandos, per kurias nėščioji turėtų gerai apmąstyti savo pasirinkimą. Suvartojusios mifepristone tabletę, kai kurios moterys staiga supranta, ką darančios, ir kartais persigalvoja. Tokiu atveju per 24 valandas galima skirti progesterono, kuris sustabdytų mifepristone poveikį ir nėštumą išgelbėtų (SAM projektas tokios galimybės kažkodėl nenumato). Tačiau aišku, kad šie „pažaidimai” nieko gero neduoda. Todėl derėtų apsvarstyti savo sprendimą laiku – prieš pradėjus jį vykdyti.

Tačiau ir dėl SAM projekte numatytų 72 valandų reikia duoti vieną patarimą: būtų racionalu sudaryti chirurginio ir medikamentinio aborto nepageidaujamų reakcijų dažnio palyginamąją lentelę bei įpareigoti gydytojus šią informaciją pateikti pacientei, kad ji turėtų pakankamai laiko susipažinti ir pasirinkti saugesnį metodą. O gal parengus lentelę, nebesinorės užbėgti Seimui už akių?..

Šiame trumpame tekste neverta įrodinėti, kaip dažnai, kokios nepageidaujamos reakcijos ar būsenos pasitaiko. Praktika nuo tyrimų skiriasi, nes tyrimuose dalyvavo tik jaunos ir sveikos moterys (nėra tirta, koks mifepristone poveikis sergančioms lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, kepenų, kvėpavimo, inkstų, žarnyno ligomis, cukriniu diabetu, anemija, onkologinėmis ir kt. ligomis; rūkančioms ir vyresnėms nei 35 metai; turinčioms psichikos sutrikimų; gydomoms antikoaguliantais ir kt. vaistais, turinčiais sąveiką su mifepristone). Ši informacija nepateikta vaisto aprašyme, o chirurginis metodas išvardintais atvejais yra taikomas, todėl neaišku, kaip elgsis su medikamentinio aborto pavojais kol kas nesusidūrę Lietuvos gydytojai – SAM projektas tokių klausimų nereguliuoja. Bet gal ir tai - nieko tokio…

Nesijaudinkite, moterys – svarbu, kad viskas daroma tik dėl Jūsų gerovės, laisvės ir lygybės su vyrais. Jokių kitų interesų čia nėra. Juk, kaip pristatoma žiniasklaidoje, tai švelniausias, natūraliausias aborto būdas, kurį moteris pati viena išgyvena jaukioje aplinkoje – namuose… „Ant drąsos” įsijunkite „Youtube“ – kokios romantiškos reklamos pristato mifepristone (arba RU 486) preparatą, kokios gražios, laimingos, gėlėmis pasipuošusios merginos jose šypsosi…   

Norisi pabaigti be ironijos, nes reikalai nėra linksmi, o aukščiau pateikta ir panaši informacija visada sulaukia aršaus neigimo ir didelio pasipiktinimo. Kažkas labai seniai paaiškino, kodėl dalis žmonių labiau mėgsta tamsą nei šviesą… Sunku tikėti gydytojų ir politikų naivumu, kai už jo stovi dideli pinigai. O abortą planuojanti moteris norėtų užsimerkti prieš šokdama į ugnį – aklai ir greitai nuspręsti, kaip pasielgti su savo ir ne savo kūnu. Tenka pabrėžti, kad visos ir visi besipiktinantys tiesa jau yra gimę. Bet kas užstos negimusius, nuo kurių nusigręžia net mamos ir Hipokrato priesaiką davę gydytojai? 

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Susiję straipsniai

Šeimos politika 2706407787883852778

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2014-10-12 23:40

    Perskaičius naujienas apie SAM iniciatyvą įteisinti medikamentinį abortą apima liūdesys. Viešai daug diskutuota, nuomonės įvairios: drausti ar leisti „stebuklingą“ aborto tabletę, juoda–balta... Garsiai žvanginama kardais, tačiau tame gaudesyje pasigendu vieno – dėmesio moteriai. Kas gi jai atsitiko? Kaip ji jaučiasi? Ar valstybė padarė viską, kad ji jaustųsi geriau ir nuspręstų gimdyti? Tai ko gi siekiama šiuo nauju teisės akto projektu? Klausimai lieka atviri. Sunku ir įsivaizduoti kokioje emocinėje būklėje moteris ryžtasi žingsniui – nutraukti savo negimusio vaiko gyvybę. Gal tai ateities baimė, saugumo jausmo nebuvimas, daugybė preištaringų minčių....Ir jei nėra šalia artimo žmogaus, kuris palaikytų, padrąsintų, tai juk tą turėtų padaryti valstybė. Kažkas juk turėtų pasakyti: viskas bus gerai, mes tavimi pasirūpinsime, tu nesi viena, išeitis visada yra, neliūdėk. Tik savalaikė pagalba moteriai gali iš esmės pakeisti situaciją.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item