Prezidentė ragina rengti programą Rytų Lietuvos integracijai

Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis jau kurį laiką nebesislapstė, kad jo vedama Lenkų rinkimų akcija siekia išsiplėsti...



Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis jau kurį laiką nebesislapstė, kad jo vedama Lenkų rinkimų akcija siekia išsiplėsti visoje Rytų Lietuvos teritorijoje, kur gyvena nemažai lenkų, baltarusių ir rusų tautybės žmonių. V. Tomaševskis savo kalbomis vis atkartoja Maskvos nuotaikas, jis svečias Rusijos ambasados renginiuose, todėl sulaukė Kremliaus propagandistų paramos per Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.

Savo ruožtu V. Tomaševskio partija ir pats lyderis Europos Parlamente šmeižė valstybę, užgauliojo aukščiausius šalies vadovus, reikalavo vadinamosioms „lenkiškoms“ savivaldybėms skirti daugiau pinigų, nedelsiant įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose originalo kalba ir dvikalbes vietovardžių lenteles. Artėjant savivaldybių rinkimams, Lenkų rinkimų akcija vėl ėmėsi mėginti koalicijos partnerių kantrybę. Gal apsiskaičiavo, gal to ir siekė, bet premjero Algirdo Butkevičiaus pastangomis Lenkų rinkimų akcija išprašyta iš valdančiųjų koalicijos. Dabar jau aukščiausi šalies vadovai prakalbo, kad nebegalima palikti be centrinės valdžios dėmesio Lenkų rinkimų akcijos valdomų savivaldybių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina kurti specialią programą Rytų Lietuvai. Panaši programa veikė po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, veikė ir speciali valstybės komisija, gvildenusi Rytų Lietuvos problemas.

 „Dabar geopolitiškai šis regionas tampa jautrus: į jį investuos kiti, jei nepadarysime to mes patys. Todėl labai rekomenduoju Vyriausybei turėti tokią programą, skirti papildomą dėmesį šiam regionui. Ir aš tai darysiu, ir Vyriausybei tai rekomenduoju daryti“, – teigia D. Grybauskaitė.

Vilniaus kraštą valdanti Lenkų rinkimų akcija kritiškai nusiteikusi Ukrainos valdžios atžvilgiu ir neslepia savo bičiulystės su Rusija.

LLRA siekia išsiplėsti visoje Rytų Lietuvoje, nuo Latvijos iki Lenkijos sienų. Mat čia gyvena nemažai slaviškų tautų. V. Tomaševskio rinkimų koalicijoje ne pirmus rinkimus – ir Kremliui draugiškos partijos. Tačiau dvidešimtmetį Vilniaus kraštą valdantys Lenkų rinkimų akcijos politikai vengia kalbėti apie planus, kaip gerins ekonominę ir socialinę situaciją šiame krašte, o savo rinkėjus mobilizuoja gąsdinimais dėl gręsiančios lietuvių asimiliacijos.

Liepą Šalčininkų rajone apsilankęs premjeras A. Butkevičius ragino sostinės pašonėje esančius Vilniaus ir Šalčininkų rajonus naudotis investicijų ir verslo plėtros galimybėmis. Anot premjero, palankioje geografinėje padėtyje esantys rajonai vis dar neišnaudoja galimybių. Premjeras sako, kad investicijos Šalčininkuose mažėja, ne itin daug jų Vilniaus rajone, nedarbo lygis čia viršija šalies vidurkį, pagal pašalpų gavėjų skaičių Šalčininkai antri Lietuvoje.

LRT televizijos laidos „Savaitė“ pašnekovai vienu balsu tvirtina, kad valstybė privalo imtis iniciatyvos, nepalikti šio regiono vienos politinės jėgos valioje.  

„Manau, kad yra blogai, kad mes per daug sureikšminame lenkų tautinę mažumą ir patį V. Tomaševskį. Turėtume žiūrėti bendriau į juos kaip į Lietuvos piliečius, kurie yra kitos tautybės, bet jie yra Lietuvos piliečiai, jie yra savi. […] Tai turėtų imtis didžiausios partijos, tartis su opozicija, atsižvelgiant į tai, kad Lenkija yra mūsų strateginis partneris. Ypač dabar tokioj kritinėj situacijoj mums labai svarbu turėti Lenkijos palaikymą ir gerus santykius, bet, žinoma, negali šitų santykių įkaitais tapti Rinkimų akcija ir diktuoti savo siaurus politinius siekius“, – tvirtina Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Plečkaitis.

Vilniaus krašte gyvenanti Lietuvos lenkė sako, kad ne dvikalbystės įteisinimu reikia spręsti šio krašto problemas.

„Tiesiog norėčiau kreiptis į Lietuvos politikus, kad tikrai ne Lenkų rinkimų akcija svarbiausia, kad jie susimastytų, jog kartais verta bendradarbiauti. Aš manau, kad mes, lenkai, tikrai įsitrauktume į tokius projektus, jei mus kažkas paimtų, – tikina Vilniaus rajono gyventoja Renata Underis.

Rytų Europos studijų centro vadovė sako, kad politikai pagaliau privalo suvokti tautinių mažumų klausimo svarbą valstybei. 

„Kas dėl to kaltas, aišku – kalti mes patys. Sakydama, kad mes patys, turiu galvoje, kad Lietuvos politikai. Tautinių mažumų klausimas niekada nebuvo pakeltas į tokį strateginį lygmenį, virš partinį lygmenį, kad būtų suvoktas kaip vienas iš esminių dalykų valstybėje. Jeigu mūsų valdžia nesirūpins tautinėmis mažumomis, neturės regionų raidos planų, įtraukimo tautinių mažumų, tai atsiras kiti, kurie galės tą daryti“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovė Kristina Vaičiūnaitė.

Šiuos ekspertės žodžius jau patvirtina savo veiksmais Rusijos diplomatai. Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas, prieš vykdamas į diplomatų susitikimą Maskvoje, užsuko į Visaginą, žadėjo aukso kalnus: kitąmet organizuoti čia Rusijos dienos šventę, taip pat įsteigti garbės konsulo postą šiame rusiškame mieste.

„Steigsime Rusijos Federacijos garbės konsulo postą arba mūsų konsulato skyrių. Norime, kad čia kas nors būtų nuolatos. Po dviejų dienų vyksiu į Maskvą, į ambasadorių pasitarimą. Jam pirmininkauja prezidentas Putinas, dalyvauja beveik visi ministrai, verslininkai ir bankininkai. Aš ten kalbėsiu. Trumpai tariant, pati svarbiausia tema – investicijų pritraukimas (į Visaginą)“, – sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje A. Udalcovas.

Panašiai saulę iš Maskvos žadėjo ir skandalingasis Vladimiras Žirinovskis, kai Krymo rusakalbius agitavo balsuoti referendume dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Pinigų yra! Beprocentinis kreditas – dovana! Dujos, visi energetiniai ištekliai. Jūs viską gausite neribotais kiekiais, pačiomis mažiausiomis kainomis, o jei reikės – nemokamai“, – žadėjo Rusijos Dūmos deputatas V. Žirinovskis.

Ar Visaginas sulauks investicijų iš Rusijos, nežinia. Tačiau aišku viena: Visagino gyventojai yra nusivylę valdžia, kuri šį miestą metų metus laiko nežinioje. Dideles viltis sukėlę valdžios planai statyti modernią atominę, panašu, bliūkšta, daug gandų apie neskaidrius procesus anksčiau laiko uždaromoje elektrinėje. Dėl to nerimsta rietenos Vilniuje tarp politikų. Jos didina buvusių ir esamų atominės darbuotojų nepasitikėjimą Lietuvos valdžia, todėl didėja visaginiečių nostalgija sovietiniams laikams, kartu ir Rusijai.

Šaltinis: www.lrt.lt

Susiję straipsniai

Aktualijos 8719718612777330720

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item