Žydrūnas Plytnikas. Valstybė tapo politikų verslu

Už valstybės lėšas perkama bet kas ir bet kaip. Visiškai nesijaudinama, jei įsigyta prekė ar paslauga yra prasta, sako Viešųjų pirkimų t...


Už valstybės lėšas perkama bet kas ir bet kaip. Visiškai nesijaudinama, jei įsigyta prekė ar paslauga yra prasta, sako Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas. Maža to, viešieji pirkimai, anot jo, tapo politikų verslu, per kurį uždirbami pinigai savoms įmonėms, gaunami „otkatai“. Tarnybos vadovas įsitikinęs, kad tol, kol nebus asmeninės atsakomybės už neskaidrius viešuosius pirkimus, padėtis nepasikeis.

- Viešųjų pirkimų įstatymas keistas jau 39 kartus. Kaip jame vis dar lieka landų?

- Reikėtų pasakyti, kad dabartinis Viešųjų pirkimų įstatymas - jau praeities įstatymas. Jis jau nebeatitinka nūdienos reikalavimų, yra nepažangus, neaiškus ir labai sudėtingas. Jis neatitinka nei mūsų, nei perkančiųjų organizacijų, nei tiekėjų lūkesčių. Tobulinti įstatymą 39 kartus - tai tas pat, kas bandyti lopyti seną maišą ir tikėtis, kad jis pavirs nauju. Džiaugiuosi, kad jau greitai bus perkelta nauja direktyva ir nuo 2016 metų turėsime naują Viešųjų pirkimų įstatymą. Jis turėtų būti pažangesnis, aiškesnis, kurio pagalba bus lengviau vykdyti viešuosius pirkimus ir mokslininkams, ir kultūros veikėjams, ir kitiems viešųjų pirkimų dalyviams. Tikiuosi, kad tada įstatymas žengs koja kojon su šiandiena, o ne su praeitimi.

O kalbant apie dabartinį - tie tobulinimai niekaip neatveda į norimą ir teigiamą rezultatą. Dažni pakeitimai rodo, kad viešųjų pirkimų srityje problemų yra iš tiesų labai daug. Pavyzdžiui, kad ir sudarant sutartis, o vėliau jas keičiant. Jos keičiamos net be Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sutikimo. Nors tokia prievolė perkančiosioms organizacijoms yra, tačiau jos nesikreipia į VPT dėl sutarties pakeitimų.

Dar labai svarbus atsakomybės klausimas. Deja, tas klausimas nėra išspręstas dabartiniu įstatymu. Dėl šio klausimo griežtos politinės valios niekada ir nebuvo. Įstatyme VPT suteikta nauja funkcija - sutarčių priežiūra - leidžia žiūrėti ir tikrinti sudarytas sutartis, kaip jos įgyvendinamos, bet asmeninės atsakomybės už jų tinkamą įvykdymą ir įgyvendinimą pirkimų vykdytojams vis dar nėra, todėl griežtos atsakomybės galima išvengti.

Štai labai geras „Toksikos“, pavojingų atliekų deginimo gamyklos, pavyzdys. Akivaizdu, kad projektas neįgyvendintas taip, kaip buvo numatyta pirkimo dokumentuose. Ir katilas, ir pati gamykla neatitinka pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų. Mes daug kartų konstatavome pažeidimus, kreipėmės į Seimą. Dėl šito pirkimo ikiteisminiai tyrimai pradėti, tačiau projektas stebuklingu būdu, su visais pažeidimais iš netinkamo, tapo tinkamu...

Tam, kad šią gamyklą „prastumtų“, „Toksikos“ darbuotojai bandė net taikyti kitokias sąlygas nei buvo pradiniuose pirkimo dokumentuose. Supratę, kad to negali padaryti ir siekdami išvengti atsakomybės, apskritai bandė „bėgti“ iš Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ribų - t.y. siekė, kad nebūtų taikomas jiems Viešųjų pirkimų įstatymas ir jie nebelaikomi perkančiąja organizacija. Tokių dalykų negali būti - jei yra įstatymas, jis galioja visiems be išimties, kurie naudoja Valstybės lėšas ir kurie atitinka perkančiosios organizacijos statusą.

- Nejau nėra galimybių kreiptis į teisėsaugą?

- Šiandieninis VPT vaidmuo ir darbas tiesiog neįmanomas be teisėsaugos institucijų. Mes turime daug informacijos, kad galimi susitarimai, kad galbūt kam nors pagerinamos sąlygos, dirbtinai sukuriamos, ir tą informaciją perduodame STT, FNTT. Ta informacija yra dalijamasi. Tačiau reikia keisti ne tik įstatymą, kad mes, VPT, galėtume tik popieriukus tikrinti, ar jie surašyti pagal įstatymą. Reikia, kad galėtume ir kitokią, papildomą informaciją teisėsaugai teikti. Štai Konkurencijos taryba gali nueiti į įstaigą ir pareikalauti kompiuterių, kietųjų diskų, patikrinti, ar vyksta susirašinėjimai. Tas procesas turi eiti į priekį, nes šiandien mes bėgame paskui traukinį - jis nuvažiuoja, o mes bandome atsekti, „ar jis nuvažiavo nepažeisdamas grafiko“.

Šiandien VPT trūksta platesnių įgaliojimų. Mes daug ką matom, girdim, suprantam, bet neturime instrumentų, kaip tuo pasinaudoti, nes mes privalome vadovautis tik įstatyme griežtai nustatytomis teisėmis ir funkcijomis.

Asmeninės atsakomybės turi būti reikalaujama ir už neracionalų pirkimą. Jei aš nupirkau prastą produktą, vadinasi, dabar turėsiu už jį sumokėti iš savo kišenės. Kol šito nėra, mes galime, kiek norime keisti įstatymus, nuobaudas rašyti - nieko nebus. Nes jiems dabar jokio skirtumo, ar iškart gerą daiktą nupirks, ar per kelis papildomus pirkimus, išleisdami daugiau pinigų. Niekas dabar nesuinteresuotas už valstybės lėšas ieškoti geriausios prekės.

Iš mūsų patikrinimų matyti, jei yra valstybės lėšos, niekas neskaičiuoja, kad būtų pigiau, kad būtų geriau. Deja, šiandien išlikęs mąstymas: „Ai, koks skirtumas - ne mano pinigai, ne sau perku, juk tai biudžeto lėšos“.

Bandysime sudėlioti juoduosius sąrašus: jei tam tikras tiekėjas ar institucija piktnaudžiauja ar iš viso nevykdo įsipareigojimų, jį būtų galima įtraukti į sąrašą ir tam tikrą laiką neprileisti prie viešųjų pirkimų.

- Paminėjote juodąjį sąrašą. Prezidentė irgi tokį turi - jame viceministrai.

- Kartais susidaro įspūdis, kad ministerijose viceministrai ne šiaip sau „sėdi“. Kai kurie aktyviai dalyvauja vykdant viešuosius pirkimus - tai matyti iš dokumentų, perkančiųjų organizacijų. Matyti, kurie asmenys aktyviai dalyvauja ir po ministerijas laksto. Taip, galiu pasakyti, kad kai kurie viceministrai labai aktyvūs. Bet ne tik šios - ir ankstesnių kadencijų.

- Tai korupcija paveldima iš Vyriausybės į Vyriausybę?

- Taip. Ypač tam tikrose kuruojamose srityse. Partijoms ne šiaip sau buvo įvestas Viešųjų pirkimų įstatymas, įvairūs apribojimai. Ne paslaptis, kad partijos už paramą atsidėkodavo per viešuosius pirkimus. Pavyzdžiui, jei ministerija vykdo vadinamuosius VIP projektus, joje sudaroma komisija, kuri atrinkinėja projektus, svarsto jų „svarbą“, tariasi, kiek ir kam duoti pinigų. Taip negali būti. Koks ministro, ministerijos įtrauktas komisijos narys paprieštaraus ministro nurodymui? Sekančią dieną toks nesusipratėlis bus paprašytas išeiti iš darbo, arba jeigu jis nepaklus, bus sudaryta ministerijoje komisija, kuri ieškos jo darbo trūkumų ir tuomet bus išmestas iš darbo.

- Sakote, kad viešieji pirkimai politikams yra verslas. Kaip tas verslas daromas?

- Schema labai paprasta: pavyzdžiui, aš dirbu kokioje nors ministerijoje, kuri vykdo VIP projektus. Tos lėšos numatytos kokiam nors, pavyzdžiui, parkui statyti ar atnaujinti. Projektas atsiduria komisijoje, kurią sudaro pats ministras ar kitas ministerijos atsakingas darbuotojas. Toje komisijoje sėdi klerkai, valstybės tarnautojai. Jie žino, kad yra tam tikra VIP projektams numatyta pinigų suma, o tarp tų projektų yra numatytas ir parko atnaujinimas. Tas, kas tokius darbus vykdo, juos seka ir jau žino apie tokį projektą. Žino pas ką nueiti, iš anksto susitaria su tos ministerijos reikiamu asmeniu, aptaria detales. Tada komisija gauna iš aukščiau nurodymą, o komisija jau turėdama visas instrukcijas nusprendžia, kad skirs tiek ir tiek lėšų tai įmonei, o kokiai nors bažnyčiai atnaujinti kur kas mažiau. Taip netolygiai paskirstomi VIP projektai ir jų pinigai. Daromi konkursėliai, kad savi laimėtų, o paskui ta įmonė politikams atsidėkoja sumokėdama kelis procentus.

- Į kišenę?

- Be abejo, eina juodi pinigai. Įforminama daugiau kokių nors darbų, nuperkamos prastesnės medžiagos ir lieka pinigų. Tada sumokamas vadinamasis sėkmės mokestis. Matyti, kad vienoje ar kitoje savivaldybėje yra prijaučiama vienoms ar kitoms įmonėms. Daugiau niekas į viešuosius konkursus neina, kaip tik tos įmonės. O jų savininkai - kokie nors buvę politikai ar jų draugai.

- Tai kurios partijos tai daro?

- Aš šitame dalyke nematau nei juodų, nei baltų partijų. Nematau jokio išskirtinumo. Pinigai politikus suvienodina. Negalėčiau pasakyti, kad kurioje nors partijoje politikai yra geresni ar blogesni. Visose partijose turbūt yra visokių žmonių. Ne paslaptis, kad partijose yra žmonių, kurie yra atsakingi už juodąją kasą.

Parengė Rūta Juknevičiūtė

Šaltinis: www.respublika.lt

Susiję

Žydrūnas Plytnikas 108611035503210657

Rašyti komentarą

  1. Paskolos pasiūlymas: caravellamariepierre@gmail.com


    Ponia ir pone
      Aš duodu jums savo pasiūlymus, nes tai gali jus sudominti.
    Esu prancūzų verslininkas, ir aš teikiu hipotekos ir asmenines paskolas tarp asmenų, kurių metinė palūkanų norma yra 2%, visiems tiems, kuriems reikia pagalbos, tačiau neturiu galimybės gauti banko kreditų. Jei ieškote paskolos tarp asmenų, kad atgaivintumėte savo veiklą ar įgyvendintumėte projektą, daugiau nerimauti. Aš galiu patenkinti savo klientus rekordiniu laiku.
      Jei norite gauti papildomos informacijos, susisiekite su manimi el. Pašto adresu: caravellamariepierre@gmail.com

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item