Ruby Harrold-Claesson: Ir jums iki absurdų beliko žingsnis

Kai kurie Seimo nariai laukia nesulaukia, kada mūsų šalyje galės pritaikyti „gerąją“ skandinavų patirtį atiminėjant vaikus iš tėvų. Sei...



Kai kurie Seimo nariai laukia nesulaukia, kada mūsų šalyje galės pritaikyti „gerąją“ skandinavų patirtį atiminėjant vaikus iš tėvų. Seime rengiamos naujos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, kurios uždraustų bet kokį smurtą prieš vaikus. Iš Švedijos į Lietuvą atvykusi teisininkė, Šiaurės šalių žmogaus teisių komiteto prezidentė Rubi Harold-Kleson (Ruby Harrold-Claesson) perspėja, kad Lietuva jokiu būdu nesektų švedų pavyzdžiu. Kodėl? Nes jos šalyje vaikai atiminėjami dėl smulkmenų, o privačios globos įstaigos iš to daro verslą.

Ko pasimokyti iš švedų?

Į Lietuvą R.Harold-Kleson atvyko nevyriausybinių organizacijų - Lietuvos tėvų forumo ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos - kvietimu.

Vakar teisininkė papasakojo apie tai, kaip vaikų teisių apsaugos sistema veikia jos šalyje ir kodėl ji jau apkarto patiems švedams.

Šiaurės šalių (Danijos, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos) žmogaus teisių komitetas buvo įsteigtas 1996 metais, kad apgintų tėvų, iš kurių vaikai paimti nepagrįstai, teises. Kaip teigė viešnia, įsteigti šį komitetą prireikė, nes Skandinavijos šalyse ypač padaugėjo bylų, kai vaikai buvo atskirti nuo mylinčių tėvų ir atiduoti į globos įstaigas.

Viskas prasidėjo nuo to, kad 1979 metais Švedija priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė bet kokį smurtą prieš vaikus - fizinį, psichologinį, emocinį. Vaikams buvo suteikta teisė įskųsti savo tėvus.

„Mūsų šalis teigia, kad privalo apsaugoti vaikus nuo blogų šeimų. Tačiau jie paima vaikus iš tų šeimų, kurias jie laiko blogomis. Vaikai atiduodami į globos įstaigas, atsiduria tarp visiškų nepažįstamųjų, ten yra užgauliojami ir fiziškai, ir emociškai, ir net seksualiai“, - pasakojo R.Harold-Kleson.

Ji teigia, kad susikoncentravus tik į vaikų teises, tėvai tapo visiški beteisiai.

„Prancūzijoje yra įstatymas, kuris sako, kad vaikas, nesvarbu koks jo amžius, privalo gerbti tėvus. Švedijoje įstatymai sako, kad tėvai turi gerbti savo vaikus“, - apie priešingą požiūrį į vaikų teisių apsaugą kalbėjo R.Harold-Kleson. Švedijoje jau matomi vaikų naudojimosi jiems suteiktomis teisėmis padariniai.

„Yra atvejų, kai vaikai muša savo tėvus, juos įžeidinėja, vadina motinas kalėmis, kekšėmis. Deja, tėvams neleista reaguoti. Antraip iš jų gali būti atimti vaikai ir atiduoti į globos namus. Vaikams pasakyta, kokias teises jie turi, bet nepasakyta, kokia atsakomybė jiems tenka“, - apgailestavo teisininkė.

Pasak jos, tokia sistema ugdo vaikus, kurie nejaučia ribų, yra tiesiog nekontroliuojami. Vaikai neklauso, negerbia ne tik tėvų, bet ir mokytojų.

„Danija yra mūsų artimiausia kaimynė, bet ir ji negali pakęsti švedų vaikų“, - atviravo viešnia.

Vaikai atiminėjami dėl niekų

Teisininkė gali papasakoti ne vieną skaudžią istoriją apie tai, kaip vaikai iš biologinių tėvų išplėšiami dėl visiškų niekų. Europos Žmogaus Teisių Teisme Švedija jau yra pralaimėjusi 7 bylas dėl nepagrįsto vaikų atėmimo.

Pavyzdžiui, garsi Olsonų (Ollson) šeimos istorija, kai trejų metų berniukas buvo atimtas iš tėvų ir atiduotas globėjų šeimai, nes biologinių tėvų intelekto koeficientas esą buvo nepakankamas tinkamai išauklėti savo vaikus.

Vaikai iš šeimų gali būti išplėšiami ir dėl to, kad, pavyzdžiui, tėvai nori juos mokyti namie.

„Buvo toks atvejis 1990 metais, kai tėvas paprašė sūnaus išnešti šiukšles. Vaikas atsisakė, todėl tėvas nutempė jį nuo kėdės, įdavė į rankas šiukšlių maišą ir pastūmė durų link. Kitą dieną vaikas nuėjo į policiją ir įskundė savo tėvą dėl piktnaudžiavimo. Berniukas grįžęs namo pasakė tėvui, kad jį paskundė. Tėvas, kuris dirbo mokytoju, paaiškino vaikui, kokios bus pasekmės, todėl berniukas grįžo į policiją atsiimti skundo, bet iš ten išėjo tik su dar vienu kaltinimu tėvui dėl spaudimo vaikui“, - dar vieną pavyzdį pateikė Švedijos teisininkė.

Ji akcentuoja, kad smurtas prieš vaiką nėra gerai, tačiau siūlo susimąstyti, ar atskyrimas nuo artimųjų vaikui nėra didesnė žala nei paprasčiausias pliaukštelėjimas.

„Mano nuomone, šeima turi būti apsaugota nuo nereikalingos valstybės intervencijos. Švedijoje galioja įstatymas, kad tėvai gali nužudyti tiek vaikų, kiek nori, kol jie negimę. Esame legalizavę abortus iki aštuonioliktos savaitės. Bet jei tėvai nusprendė vaiką paleisti į pasaulį ir tas vaikas negerai pasielgė, jie nebegali jam net pliaukštelėti. 

Vaikai atiminėjami dėl pinigų

Tačiau kodėl tokia sistema, kuri terorizuoja tėvus ir traumuoja vaikus, iki šiol veikia Švedijoje? Šiaurės šalių žmogaus teisių komiteto prezidentė paaiškino, kad vaikų atiminėjimas labai pelningas.

„Pagal statistiką vaikas, atiduotas į globėjų šeimas, kainuoja vieną milijoną kronų (386 tūkst. litų)“, - sakė ji. R.Harold-Kleson kategoriškai nepritaria privačiam įvaikinimui. Ypač kai privačios įvaikinimo agentūros už pinigus atsiveža vaikus iš įvairiausių pasaulio šalių.

„Tai nereiškia, kad vaikams, kurie neturi ir nori tėvų, turi būti uždrausta juos turėti. Tačiau nė viena šalis neturėtų eksportuoti savo vaikų į kitas šalis. Privačios įvaikinimo agentūros Švedijoje to nedaro nemokamai: joms tai verslas, iš kurio jos gyvena. Aš manau, kad tai visiškai neteisinga“, - akcentavo R.Harold-Kleson.

Ar ji patartų Lietuvai pritaikyti švedų vaikų teisių apsaugos patirtį? Viešnia atsakė: „Aš buvau Naujojoje Zelandijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Afrikoje, Anglijoje. Kur tik nuvykstu, perspėju šalis nesekti Švedijos pavyzdžiu“.

„Blogiausia, kad Švedija eksportuoja šį įstatymą į kitas šalis ir sako, kad tai sėkminga“, - apgailestavo Šiaurės šalių žmogaus teisių komiteto prezidentė.

Parengė Rūta Juknevičiūtė

Šaltinis: www.respublika.lt


Susiję

Pasaulis 3087275443558627740

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item