Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymų pavojus Lietuvai

„Vilnijos“ draugija  vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“

Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.

Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, kurių spręsti nenorėjo nei viena Vyriausybė. Abiejose konferencijos dalyse buvo įvertinta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir jos vadovo Valdemaro Tomaševskio veikla. Daugelis pasisakiusiųjų pabrėžė, kad LLRA ir V.Tomaševskio veikla yra nukreipta prieš Lietuvos Valstybės pamatus, o nuolatinis Lietuvos valstybės šmeižimas užsienio auditorijose ir nesiskaitymas su Lietuvos įstatymais darosi pavojingi Lietuvos valstybei. Užėmę aukštus valstybės postus, lenkų akcijos atstovai įžūliai stumia antikonstitucinį Tautinių mažumų įstatymą. Konferencijos dalyviai teigė, kad sprendžiant tautinių mažumų (bendruomenių) švietimo, kultūros, kalbos vartojimo ir kitus klausimus reikia suprasti kokių ribų peržengti negalima. Lietuvos lenkai turi labai geras sąlygas ugdyti vaikus lenkų kalba, valstybė remia tautinių mažumų kultūros projektus, bendruomenės nemokamai naudojasi patalpomis tautinių bendrijų namuose, kurie išlaikomi iš biudžetinių lėšų. Vienok, buvo pastebėta, kad Lietuvos politikams trūksta politinės valios  ištaisyti  klaidą ir, kol dar nevėlu, pašalinti LLRA iš valdančiosios koalicijos.

Daugiausia dėmesio buvo skirta Vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose įstatymo bei Tautinių mažumų įstatymo projektų turiniui.

Konferencijos I-ojoje dalyje buvo priimta rezoliucija „Dėl vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose įstatymo“. Joje akcentuojama, kad Lenkų rinkimų akcija pradėjo įgyvendinti tai, ko Lenkijos kariuomenė nepajėgė padaryti prieš 93 metus ir per 20 okupacijos metų. Siekdama įtikti Lenkijai bei autonomininkams dabartinė Lietuvos Teisingumo ministerija Lietuvos piliečių nelietuvių pavardes vadina „nelietuviškomis“, nors „kiekviena, kad ir pati „nelietuviškiausia“ pavardė paprastai turi lietuviškų elementų“ (akad. Z. Zinkevičius. „Vilnijos lenkakalbių pavardės“ V.,2012, p.31). Visos Lietuvos piliečių pavardės rašomos lietuviškomis raidėmis pagal tarimą. Be to, lietuvių kalbos sistema rišliame tekste reikalauja vartoti pavardes su galūnėmis. Apie tai savo straipsniuose ir knygose yra rašę profesoriai A.Butkus,  P. Kniūkšta, A. Piročkinas, V. Urbutis, Z. Zinkevičius ir kiti.

Priminta, kad dėl nelietuviškų asmens vardų ir pavardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 lapkričio 6 d. konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“ O taip pat: „Asmens tautybė/…/ negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistos konstitucinės visų asmenų lygybės įstaymui principas.“  Be to, 2011 gegužės 12 d. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nustatė, jog Lietuvoje veikiančios taisyklės dėl vardų ir pavardžių rašymo tik valstybine kalba nepažeidžia ES pripažintų laisvių. Teismo nuomone, piliečio vardo ir pavardės rašymas valstybinės kalbos rašmenimis neapriboja jo kaip asmens judėjimo laisvės ir asmenvardžio rašymas yra nacionalinės teisės reikalas.

Konferencijos dalyviai, remdamiesi virš 50 000 surinktais parašais, pareikalavo Vyriausybės ir LR Seimo nepriimti antikonstitucinio įstatymo „Dėl vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose“, o Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose ir toliau rašyti valstybine kalba. Pageidaujantiems asmenims, nelietuviška vardo ir pavardės forma   gali būti įrašoma kitame paso puslapyje (kitų įrašų skyriuje), kaip yra nurodęs Konstitucinis teismas.

Antrojoje konferencijos dalyje vasario 22 d., skirtoje „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus 25-osioms  įkūrimo metinėms paminėti, didžiausio dėmesio sulaukė rengiamas, taip vadinamas „Tautinių mažumų įstatymas“, kurį planuojama priimti jau šio pavasario Seimo sesijoje. Konferencijos dalyviai savo pasisakymuose pabrėžė, kad jį priėmus, pačių lietuvių rankomis būtų įteisinta dvikalbystė Lietuvoje. Tai ne tik prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14-tam straipsniui, bet ir atvertų kelią tolesniam Vilniaus ir Šalčininkų rajonų atskyrimui nuo likusios Lietuvos. Leidus Lenkijos valstybiniam raidynui veikti lygia greta su lietuviškuoju raidynu, bus patvirtintas lenkų Vilniaus krašto okupacijos tęstinumas ir istorinė tąsa.

Suslavintų baltiškų vietovių pavadinimų sugrąžinimas jau yra autonomija nacionaliniu pagrindu, atskiras valstybinis darinys paruoštas būti kitos valstybės suvereniteto anklavu. Priėmus pateiktą įstatymo projektą, ne tiktai automatiškai būtų izoliuojamas Vilniaus kraštas, sukeltų grėsmę teritoriniam valstybės vientisumui, supriešintų Lietuvos piliečius, bet ir destabilizuotų padėtį Latvijoje bei Estijoje, kur rusakalbiai gyventojai reikalautų to paties.

„Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus konferencijos, įvykusios Kaune 2014-02-22, dalyviai priimtoje rezoliucijoje konstatavo, kad:

1. Per 23-ejus atkurtos valstybės metus Rytų Lietuvos rajonai taip ir liko neintegruoti į valstybę;
2. Pasinaudodami visų Lietuvos vyriausybių abejingumu ir nuolaidumu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau- LLRA) vadovai toliau gilina Rytų Lietuvos rajonų atskirtį, kursto tautinę nesantaiką, šmeižia Lietuvą tarptautiniu mastu ir siekia teritorinės autonomijos.

Įvertinę tai kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, jos teritoriniam vientisumui, ir, jausdami pareigą ginti nacionalinius interesus bei Lietuvos Respublikos Konstituciją, pareikalavo:

1. Atmesti antikonstitucinį, tik lenkų tautinei bendrijai privilegijas teikiantį Tautinių mažumų įstatymo projektą.
2. Parengti tokį Tautinių mažumų įstatymą, kuris patenkintų visų tautinių bendrijų ir mažumų interesus.
3. Neleisti LLRA vadovams šmeižti Lietuvos, kurstyti tautinės nesantaikos ir patraukti juos už tai atsakomybėn pagal galiojančius įstatymus.
4. Nežadėti Lenkijos politikams, kad Lietuva priims Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus, ir neleisti jiems kištis į Lietuvos vidaus reikalus.

Šaltinis: www.alkas.lt