Gregoras Puppinckas. Europa: nyksta „teisė“ į abortą

„Teisė į abortą“ nyksta tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose. Tai paaiškina, kodėl Prancūzijos vyriausybė nusprendė ją sutvirtinti. ...


„Teisė į abortą“ nyksta tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose. Tai paaiškina, kodėl Prancūzijos vyriausybė nusprendė ją sutvirtinti.

Kasmet Europoje įvykdoma apie 2 milijonus legalių abortų. Šiandien vos trečdalis Europos šalių vis dar draudžia abortą pagal pareikalavimą. Tačiau šalių, kurios pirmosiomis nėštumo savaitėmis abortus leidžia tik esant tam tikroms sąlygoms, skaičius gali padidėti. Pastaraisiais metais vis daugiau Europos valstybių ir JAV valstijų iš naujo pradeda debatus abortų klausimu ir griežtina savo teisės aktus. 

Ispanijoje priimtas įstatymas yra vienas pavyzdžių, leidžiančių kalbėti apie naują tendenciją. Į abortus imama žiūrėti daugiau kaip į problemą, o ne kaip į teisę ar laisvę. Šių naujų įstatymų tikslas – paankstinti ribą, iki kurios galima atlikti abortą, taip siekiant geriau apsaugoti kūdikius, bei išvengti abortų, kuriems atlikti nėra rimto motyvo.

Be simboliškai svarbaus Ispanijos atvejo, kur įstatymu draudžiami abortai pagal reikalavimą, Britanijos parlamentas svarsto galimybę paankstinti ribą, nuo kurios nebegalima atlikti aborto – tam pritaria ir dabartinis šalies premjeras. 

Norvegija 2014 metų sausio pradžioje visiškai uždraudė abortus po 22 savaitės – Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytos ribos, nuo kurios kūdikis gali išgyventi ne gimdoje. 

Šveicarijos gyventojams pavyko inicijuoti referendumą, reikalaudant uždrausti valstybinį finansavimą abortams pagal pareikalavimą. Šveicarai šiuo klausimu balsuoja vasario 9 dieną.

Lietuvos parlamentas šiuo metu svarsto įstatymo projektą, kuriuo, sekant Lenkijos teisės aktų pavyzdžiu, būtų uždrausti abortai pagal pareikalavimą. Remiamam kelių politinių partijų projektui jau pritarta komitete. 

Latvijos parlamentas praėjusiais metais taip pat vėl atnaujino diskusijas dėl abortų. Čia siekiama, kad prieš įvykdant abortą turėtų būti atliktas visapusiškas socialinis interviu su moterimi. Lenkijoje dar griežtesnio abortų ribojimo klausimas iškyla dažnai: 2011-aisiais iki visiško abortų uždraudimo pritrūko vos penkių parlamentarų balsų. Tais pačiais metais Vengrija priėmė naują konstituciją, kuri saugo gyvybę nuo pradėjimo momento ir nuo to laiko vykdo politiką, palankią gyvybės priėmimui ir įvaikinimui. Taip pasiektas mažesnis abortų skaičius.

Makedonija 2013-ųjų sausio 10 dieną taip pat priėmė naują įstatymą, žymiai padidinantį gyvybės apsaugą po 10-os savaitės. Nuo 2011-ųjų Rusijos valdžia ėmė vykdyti politiką, kurios tikslas – nustoti naudoti abortus kaip kontracepcijos metodą. Sovietinis režimas buvo tai taip „normalizavęs“, kad kasmet buvo atliekama po 4 milijonus abortų. Šis skaičius sumažėjo iki 1,3 milijono – tai tiek pat, kiek kasmet pagimdoma vaikų. Turkijoje 2012-ųjų gegužę vyriausybė pranešė apie planus paankstinti abortų atlikimo ribą nuo dešimties iki šešių ar keturių savaičių. Tačiau dėl stipraus Europos spaudimo šių planų atsisakyta.

Ši tendencija dar labiau jaučiama Jungtinėse Valstijose, kur tik 12 proc. visuomenės vis dar laiko abortus priimtinais moraliniu atžvilgiu. Tarp 2010 ir 2013 metų JAV valstijos priėmė 205 naujus abortus ribojančius teisės aktus – daugiau nei per visą praėjusį dešimtmetį. Pokyčiai yra tiek įspūdingi, kiek ir fundamentalūs.

Tačiau ši tendencija taip pat jaučiama Europos institucijose, kurios iki šiol nesukūrė europinės teisės į abortą. Europos Tarybos Ministrų komitetas atsisakė įvesti tokią teisę 2013-ųjų liepą, o Europos Komisija nuolat teigia, kad šis klausimas nepriklauso jos kompetencijai. 2013-ųjų gruodžio 10 dieną Europos Parlamentas atmetė rezoliuciją, kuria buvo siekiama padaryti abortą pamatine teise. Be to, Europos Parlamentas pasmerkė abortais vykdomą lytinę atranką ir abortų politiką, kokia įgyvendinama Kinijoje. Tą patį padarė ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja bei žmogaus teisių komisaras.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat atsisako sukurti teisę į abortus, kuri būtų juridiškai įpareigojanti valstybėms narėms, nors ir būta daug kreipimųsi šiuo klausimu. Teismas pripažįsta, kad negimęs kūdikis egzistuoja, nors ir nebūtinai būdamas juridiu asmeniu, bei kad jis priklauso „žmonių rūšiai“ ir dėl to jį reikia saugoti. Teismo teigimu, jei valstybės nusprendžia legalizuoti abortus, tuomet jos privalo atsižvelgti tiek į moters, tiek į vaiko, tiek ir į visuomenės teises. Taip pat ir Liuksemburgo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad iš pagarbos žmogaus orumui embrionui priklauso teisinė apsauga, kadangi tai – ¬žmogaus raidos etapas.

Nei politiniu, nei teisiniu požiūriu europinė teisė negarantuoja teisės į abortą, kaip jos negarantuoja ir tarptautinė teisė, kuri tik užtikrina kiekvienam žmogui teisę į gyvybę ir ragina valstybes „sumažinti abortų poreikį“ (Jungtinių Tautų Kairo konferencijos Veiksmų programa), o apie abortus teigia, kad jų, „kiek tik įmanoma, reikėtų vengti“ (Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2008 metų rezoliucija).

Europos pilietinė iniciatyva „Vienas iš mūsų“ yra ženklas, kad ši tendencija turi užnugarį visuomenėje. Iniciatyvą parėmė 2 milijonai žmonių – skaičius, kurio iki šiol niekam nėra pavykę pasiekti. Šia iniciatyva, naudojantis dalyvaujamosios demokratijos mechanizmu, reikalaujama, kad Europos Sąjunga nebefinansuotų abortų ir tyrimų, kurių metu naikinami žmogaus embrionai.

Europos Komisija ir Parlamentas turėtų artimiausiais mėnesiais priimti sprendimus šiuo klausimu.

Ši kultūrinė evoliucija sukelia didelius konfliktus, kadangi ji prieštarauja dominuojančiai kultūrai, paveldėtai iš XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio. Būtent šiame kontekste reikėtų suprasti Prancūzijos vyriausybės norą normalizuoti abortus ir padaryti juos pamatine moters teise. Bet tokios „teisės“ egzistavimas implikuotų, kad reikia visiškai ignoruoti embrioną ir žmogaus vaisių. Tačiau progresuojant tiek mokslui, tiek sąmoningumui, lėtai, bet užtikrintai jie ėmė geriau suprasti vienas kitą ir leido pripažinti embriono žmogiškumą.

Taigi „teisė į abortą“ nyksta dėl dviejų galingų priežasčių. Dėl patirties – nes liberalūs teisės aktai pasirodo nepatenkinami – ir dėl teorinės priežasties – mokslo pažanga verčia pastūmėti žmogiškumo pradžią prieš gimimo momentą. „Teisės į abortą“ nykimas kelia visuomenei daugiau iššūkių nei jos įsitvirtinimas, nes jis reikalauja, kad būtume žmogiškesni, atsakingesni ir vieningesni, kad pripažintume ir priimtume kiekvieno žmogaus gyvybę.

Autorius yra Europos teisės ir teisingumo centro direktorius

Susiję

Įžvalgos 5519532680723315138

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item