Studentai gina profesorių V. Radžvilą nuo kaltinimų kraštutinės dešinės paranoja

Vilniaus universiteto TSPMI studentai instituto direktoriui Ramūnui Vilpišauskui rugsėjo 19 d. įteikė kreipimąsi, kuriame ragina netoleru...

Vilniaus universiteto TSPMI studentai instituto direktoriui Ramūnui Vilpišauskui rugsėjo 19 d. įteikė kreipimąsi, kuriame ragina netoleruoti instituto akademinės bendruomenės narių įžeidinėjimų viešojoje erdvėje. Kreiptis į instituto vadovą studentus paragino neseniai internetinėje erdvėje pasirodęs TSPMI docento Klaudijaus Manioko straipsnis. Jame to paties instituto Europos studijų katedros vedėjui prof. Vytautui Radžvilui atvirai priskiriama „radikalios dešinės paranoja“.

Kreipimesi teigiama, kad TSPMI docento K. Manioko straipsnyje „Europeizacijos draugai ir priešai: kodėl ES kai kam vėl pradeda panašėti į Sovietų Sąjungą“ įvardijamam vieninteliam autoriui – V. Radžvilui – su kuriuo polemizuojama, priskiriami „pseudoakademiniai puolimai“ bei „radikalios dešinės paranoja“. K. Maniokas straipsnyje kaip nederamu baisisi ir pačiu ES bei SSRS lyginimo faktu.

„Nemaloniai stebina tekste besikartojantis „paranojos“ minėjimas, primenantis seniai pasmerktas sovietines praktikas, kuriomis diskusijos buvo ribojamos atskiriant sveiką ir nesveiką kalbėjimą, konkrečias pažiūras priskiriant psichinių sutrikimų kategorijai“, - teigiama kreipimesi.

Studentai taip pat atkreipė instituto vadovybės dėmesį, kad minėtas K. Manioko tekstas buvo publikuotas TSPMI oficialios interneto svetainės tinklaraštyje. Anot kreipimosi autorių, toks publikavimas rodo instituto toleranciją orumą žeminančiam elgesiui.

TSPMI vadovui įteiktame rašte, kurį pasirašė daugiau nei 150 dabartinių instituto studentų, pažymima, kad pseudoakademiškumo konstatavimas ir paranojos diagnozė savo kolegai nedviprasmiškai yra VU akademinės etikos kodekso pažeidimas.

„Kelia nuostabą ir tai, kad tame pačiame instituto tinklaraštyje V. Radžvilo tekstai, su kuriais jų konkrečiai nenurodydamas polemizuoja K. Maniokas, nėra publikuoti. Tuo kartojama ydinga praktika – užkertamas kelias tinklaraščio skaitytojui susipažinti su visa informacija bei pačiam kritiškai įvertinti abiejų autorių akademinį lygį bei argumentaciją“, - dėstoma studentų kreipimesi.

VU akademinės etikos kodekso 2.2.3 punkte nurodoma, kad akademinę etiką pažeidžia priekabiavimas prie bendruomenės nario – kai dėl amžiaus, lyties ar lytinės orientacijos, negalios, išvaizdos, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, taip pat kai toleruojamas žmogaus teises pažeidžiantis ir orumą žeminantis elgesys. Todėl K. Manioko teksto atveju, įsitikinimų pagrindu yra įžeidžiamas asmens orumas ir sukuriama žeminanti, įžeidžianti aplinka.

Kreipimąsi pasirašiusieji studentai reiškia susirūpinimą neetišku doc. K. Manioko elgesiu bei TSPMI administracijos reakcija. Instituto administraciją studentai ragina skatinti aukštesnių akademinės etikos standartų laikymąsi ir netoleruoti akademinės bendruomenės narių įžeidinėjimų, nepriklausomai nuo jų pažiūrų ir įsitikimų.

K. Maniokas nemano buvęs nekorektiškas

Lrytas.lt kalbinta TSPMI Mokslo, tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus projektų vadovė Galina Vaščenkaitė negalėjo atsakyti, kieno iniciatyva K. Manioko straipsnis, rašytas vienam iš didžiųjų Lietuvos portalų, atsidūrė TSPMI oficialiame tinklalapyje.

Pats K. Maniokas lrytas.lt tvirtino tik iš žurnalistų sužinojęs, kad jo straipsnis buvo perpublikuotas ir kitur.

„Ten nieko įžeidžiančio nebuvo, - gynėsi K. Maniokas. - Profesorius Radžvilas gali reikšti politines nuomones, bet jis tą daro akademiškai ne visai korektiškai. Tą ir bandžiau pasakyti“.

Profesoriui diagnozavęs „paranoją“ kolega nesijaučia pasielgęs nekorektiškai ar nepamatuotai. „Tas žodis buvo susijęs daugiau su politine rašinių potekste, su patologine neapykanta visam tam, kas vadinasi eurointegracija arba Europos Sąjunga“, - aiškino K. Maniokas.

K. Maniokas tvirtina, kad jo straipsnis labai korektiškai parašytas, o jo kolegos V. Radžvilo tekstai dažnai dvelkia „leninietiška retorika“.

Pasak K. Manioko, dirbančio to paties V. Radžvilo vadovaujamoje Europos studijų katedroje, nėra normalu, kad šiai katedrai vadovauja žmogus, kuris lygina Europos studijas su pseudomokslu - moksliniu komunizmu.

„Jis vadovauja katedrai, kurią laiko pseudomokslu. Savigarbios reikalas būtų atsistatydinti ir neturėti jokių reikalų su tomis Europos studijomis“, - mano docentas.

Gyvai su profesoriumi V. Radžvilu apie Europos Sąjungą K. Maniokas sakosi nediskutavęs, tačiau norėtų.

K. Maniokas sako nepastebėjęs, kad tarp studentų būtų paplitusios euroskeptiškos nuotaikos, tarp studentų – taip pat ne.

Vadovybė priemonių nesiims

TSPMI direktorius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas lrytas.lt sakė, jog dėl studentų rašto jokių priemonių instituto administracija nesiims.

„Tai diskusija apie tai, kas yra mokslas, kas ne mokslas. O institutas atviras diskusijoms, ypač – Europos studijų klausimais“, - aiškino R. Vilpišauskas. Kaip nors bausti vieną ar kitą darbuotoją už išsakytą nuomonę, pasak vadovo, nėra pagrindo. „Aš matau pagrindą tolesnei diskusijai apie tai, kas yra Europos studijos, apie europeizaciją. Ta diskusija vyksta ir yra reikalinga“, - sakė R. Vilpišauskas.

Puslapis, į kurį buvo įkeltas studentus papiktinęs K. Manioko straipsnis, yra tinklaraštis. „Ten nededami visi iš eilės straipsniai. Tai nėra visų instituto darbuotojų publikacijų suvestinė. Mano kolegos atrenka tuos tekstus, kurie gali sukelti diskusiją. Ten yra įvairias pažiūras išreiškiančių komentarų. Mes skatiname, kad ir studentai ten rašytų, diskutuotų, ir kad būtų nuomonių įvairovė. Nuomonių įvairovė yra normalus dalykas“, - sakė R. Vilpišauskas ir prisipažino pats kaip vadovas neprižiūrintis, kas dedama į tinklaraštį.

„Ten yra prierašas, kad autorių nuomonė neatspindi instituto pozicijos. Kažkodėl šito nepastebėjo tie, kas ėmė rinkti parašus“, - sakė TSPMI vadovas.

Pasak R. Vilpišausko, atviras mokslininkų politinių pažiūrų deklaravimas mokslo objektyvumui nekenkia. „Jeigu tai rimti mokslininkai, jie sugeba įžvelgti, kur yra jų pačių vertybės ir pažiūros, o kur – tyrimais pagrįstos išvados“, - sako jis, pabrėždamas, kad turėti savo pažiūras dėstant tarptautinių santykių ir politikos mokslus yra neišvengiama.

Neišvengiamai kyla diskusijos ir tarp dėstytojų, ir tarp studentų vertybiniais, ideologiniais klausimais, bet, pasak TSPMI vadovo, svarbiausia, kad mokslininkai savo argumentams pagrįsti taikytų tegul ir skirtingus, bet moksliniu požiūriu priimtinus tyrimų metodus.

„Visada skatiname argumentavimo kultūrą“, - sakė R. Vilpišauskas, bet vertinti, ar K. Manioko arba V. Radžvilo tekstuose ši kultūra buvo išlaikyta, nesiėmė.

„Man kaip vadovui būtų netinkama vertinti žmonių išsakomas mintis, nes tada kiltų klausimas – o kur sustoti? Daug mūsų dėstytojų, tyrėjų rašo komentarus žiniasklaidoje, bet kaip instituto vadovas aš jų nesiimu vertinti. Žmonės reiškia savo nuomonę. Būtų nekorektiška vertinti, kurio tekstas yra geresnis, kurio blogesnis. Turi atsirinkti tie, kas skaito“, - paaiškino R. Vilpišauskas.

Šaltinis: www.lrytas.lt



Susiję

Ugdymo politika 3030427778911152435
item