Raymond Ibrahim. „Nekalti žmonės bailiai nužudyti“: krikščionių persekiojimas, 2025 metų rugsėjis
Krikščionių pastoriui neseniai buvo uždrausta įeiti į koplyčią Dalaso-Fort Vorto tarptautiniame oro uoste, nes ją naudojo musulmonai, kurie ...
Musulmonų vykdytas krikščionių žudymas
Kongo Demokratinė Respublika: rugsėjo 9 d., prieš aušrą, musulmonų teroristai iš Jungtinių Demokratinių Jėgų (ADF) užpuolė ir nužudė daugiau nei 70 krikščionių, susirinkusių laidotuvėms. Tai, kas turėjo būti naktis, skirta gedėti mirusio artimojo, virto kraujo vonia. Vyrai, moterys ir vaikai buvo nušauti. Po žudynių džihadistai padegė namus, sunkvežimius ir motociklus, palikdami šeimas be pastogės ir turto. „Taip jie veikia, taip jie elgiasi“, – sakė vietos administratorius.
„Žinote, tai teroristinė grupuotė [ADF]. Ir kaip visos teroristinės grupuotės, jų tikslas dažnai yra įbauginti gyventojus, kad priverstų juos prisijungti prie jų judėjimo. Štai kodėl jie elgiasi taip.“
Pastorius Samuelis Kambale atskleidė religinį motyvą:
„Mūsų žmonės žudomi tik todėl, kad atsisako atsisakyti savo tikėjimo ir savo namų... Mes reikalaujame teisingumo...“
Be to, rugsėjo 23 d. islamo teroristai užpuolė keletą krikščionių kaimų, nužudydami mažiausiai šešis žmones ir padegdami daug namų. Jei vietos jaunimo savigynos pajėgos, žinomos kaip Wazalendo, nebūtų iškart mobilizavusios, žudynių pasekmės galėjo būti dar baisesnės: „Šis pasipriešinimas padėjo sumažinti žalą“, – sakė vietos gyventojas.
„Jei Wazalendo nebūtų veikę greitai, mirčių skaičius būtų buvęs daug didesnis. Vis dėlto baimė išlieka, nes sukilėliai gali bet kuriuo metu vėl smogti, o žmonės nebesijaučia saugūs net savo namuose.“
Mozambikas: Remiantis rugsėjo 17 d. pranešimu, musulmonų kovotojai Cabo Delgado provincijoje nužudė dar 17 krikščionių, o per pastarąsias tris savaites sudegino nesuskaičiuojamą kiekį namų. Šie žiaurumai yra tik dalis nuolatinių Islamo valstybės Mozambike (IS-M) išpuolių, kurie nuo 2017 m. vyksta šiauriniame Mozambike, per kuriuos žuvo apie 1800 krikščionių ir buvo perkelta daugiau nei pusė milijono žmonių. Kovotojai taip pat taiko humanitarinę pagalbą. Jie stato kelio užtvaras, kad sulaikytų keliautojus, ypač krikščionis, iš kurių reikalauja „mokesčių“ nuo 150 iki 460 JAV dolerių, kad jie galėtų tęsti kelionę. IS-M toliau reikalauja, kad krikščionys atsiverstų į islamą, paklustų IS valdžiai ir mokėtų jizya („duoklę“), arba susidurtų su mirtimi.
Nigerija: Rugsėjo 7 d., sekmadienio rytą, ginkluoti musulmonų piemenys užpuolė krikščionių kaimą Wakeh. Jie nužudė mažiausiai devynis žmones ir sužeidė aštuonis. Išgyvenusieji pasakojo, kad teroristai atvyko motociklais ir pėsčiomis, šaukdami „Allahu Akbar“ – islamo karo šūksnį, šaudydami be atrankos ir degindami namus. Mary Audu, kuri pabėgo su sužeista koja, pasakojo: „Jie vadino mus netikinčiais ir sakė, kad turime palikti šią žemę. Maniau, kad ten mirsiu.“
Remiantis rugsėjo 3 d. pranešimu, po dar kelių išpuolių krikščionių jaunimo lyderiai Plateau ir Kaduna miestuose apkaltino Nigerijos vyriausybę, kad ji sudarė sąlygas šiems išpuoliams prieš krikščionis, rengdama inscenizuotus „taikos susitikimus“, kuriais buvo slepiami fulanų milicijos smurto aktai. Šie susitikimai, kuriuos organizuoja kariuomenės pareigūnai ir valdininkai, visuomenei pateikiami kaip „susitaikymas“, tačiau išgyvenę krikščionys juos vadina diversijomis, „skirtomis paslėpti žiaurumus, apsaugoti nusikaltėlius ir įtikinti užsienio diplomatus, kad daroma pažanga“. Keletas citatų iš protestuojančių išgyvenusių krikščionių ir perkeltųjų aukų:
- „Jie mums sakė atleisti ir eiti toliau“, – sakė ūkininkas, kurio brolis buvo nužudytas. „Bet jie niekada neklausė, kas įvykdė šiuos nužudymus. Jie norėjo tik mūsų nuotraukų, sėdinčių kartu salėje, kad galėtų parodyti Abudžai ir JAV ambasadai, kad taika atkurta.“
- „Kai pasakėme, kad mus užpuolė fulani milicija, jie liepė mums nustoti skleisti neapykantos kalbas“, – sakė Mary Dauda. „Bet mes matėme jų veidus. Kai kurie iš tų pačių vyrų sėdėjo priešais mus vadinamajame taikos susitikime.“
- „Kariai sakė, kad padės mums atstatyti“, – sakė Danielis apie savo sunaikintą kaimą. „Tačiau jie tik nufotografavo mus su užpuolėjais ir išvyko. Iki šiol mūsų kaimas yra tuščias.“
- „Jie tarptautinei bendruomenei sako, kad yra taika“, – sakė Rachel. „Bet iš tikrųjų mes esame pabėgėliai savo pačių žemėje.“
- „Jie tai vadina taika“, – sakė anoniminis perkeltas ūkininkas. „Bet mums tai tyla.“
Pranešime taip pat teigiama, kad nuo 2025 m. sausio mėn. buvo nužudyta daugiau nei 4000 krikščionių, o dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo namus.
Nigeris: Pirmadienį, rugsėjo 16 d., džihadistai motociklais užpuolė krikščionių kaimus Tillaberi regione ir nužudė 22 kaimiečius. Dauguma nužudytųjų – 15 krikščionių – buvo nušauti per krikšto ceremoniją. Po to teroristai persikėlė į kaimo pakraštį ir nužudė dar septynis žmones. Vietos žiniasklaida apibūdino šias žudynes kaip „siaubingą 22 nekaltų žmonių, bailiai nužudytų be priežasties ir pateisinimo, mirtį“.
Prancūzija: Rugsėjo 10 d., tą pačią dieną, kai buvo nužudytas JAV žodžio laisvės aktyvistas Charlie Kirk, 45-metis neįgalus irakietis krikščionis Ashur Sarnaya, kuris 2014 m. pabėgo nuo ISIS persekiojimo, buvo mirtinai subadytas prie savo buto Lione, kai tiesiogiai transliavo savo tikėjimo liudijimą „TikTok“ platformoje. Ashur, asiras, kuris turėjo naudotis vežimėliu, daugiau nei dešimtmetį ramiai gyveno su savo seserimi Prancūzijoje ir buvo plačiai žinomas dėl savo gerumo ir tikėjimo. Liudytojai teigė, kad juodai apsirengęs musulmonas užpuolikas, atrodo, jo laukė ir dūrė jam į kaklą, po to pabėgo. Musulmonas įtariamasis iš Alžyro, kelias savaites slapstęsis, spalio 2 d. buvo suimtas Italijoje. Jis buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį už tyčinį nužudymą, susijusį su Sarnayos religija. Šis užpuolimas sukėlė pasipiktinimą ir atnaujino diskusijas apie krikščionių apsaugą Prancūzijoje, kur 2025 m. pirmąjį pusmetį antikrikščioniški incidentai padidėjo 13 %. Stebėtojai įspėja, kad pažeidžiamos religinės mažumos ir toliau susiduria su didėjančiomis grėsmėmis netgi tokiose šalyse kaip Europa, kurios ilgą laiką buvo laikomos saugiu prieglobsčiu pabėgėliams nuo islamo persekiojimo.
Uganda: Rugsėjo 1 d. musulmonų tikėjimo vidurinės mokyklos moksleivis Akram Kairoki mirtinai subadė savo 19-metį brolį Shafiki Wasike, kuris dieną prieš tai atsivertė į krikščionybę. Užpuolimas įvyko Mbale vidurinėje mokykloje. „Kodėl mano brolis turėtų mane nudurti?“ – klasės draugas girdėjo apostato raudą, kai jis mirė nuo kraujo netekimo. „Aš jam nieko blogo nepadariau. Aš tik pakeičiau tikėjimą ir prisijungiau prie krikščionių tikėjimo.“ Per paauglio laidotuves, kurias vedė pastorius, atvedęs jį prie Kristaus, „šeimos ir klano nariai atsisakė liesti kūną, sakydami, kad Wasike tapo netikintis“.
Pakistanas: Rugsėjo 7 d., sekmadienį, 44 metų katalikas Afzal Masih iš Lahore buvo nušautas, o jo pusbrolis Harris Tariq Masih sunkiai sužeistas, kai jie vyko į kasmetinę Marijos Gimimo šventę Mariamabade, Pandžabo provincijoje. Išpuolis vyko dviem etapais: pirmiausia trys musulmonai motocikluose seksualiai priekabiavo prie krikščionių moterų keleivių mikroautobuse, fiziškai užpuolė Afzalą, o kai jis įsikišo, žodžiais užgauliojo krikščionis keiksmais ir niekinamu terminu „Chuhra“. Vėliau degalinėje užpuolikai grįžo ginkluoti Kalašinikov šautuvais ir šovė Afzalui į kaklą, o Harrisui – į ranką. Pasak Kashif Nemat iš „Gerojo samariečio draugijos“:
„Šis incidentas yra akivaizdus persekiojimas dėl aukos religinės tapatybės. Kiti keleiviai, kurie buvo liudininkai žiauraus užpuolimo prieš Afzalą ir Harrisą, mums papasakojo, kad jie buvo apklijavę savo furgoną piligrimystės plakatais ir kryžiaus ženklais, kurie aiškiai identifikavo juos kaip krikščionis. Afzalas tik sustabdė užpuolikų erzinimą moterų keleivių, o tai juos taip įžeidė, kad jie ne tik kankino jį, bet ir grįžo su ginklais, kad jį nužudytų.“
Policija registravo bylą prieš Muhammedą Wakasą iš Farokabado ir du nenustatytus bendrininkus, bet niekas nebuvo suimtas. Rikšos vairuotojo Afzalas Masih mirtis paliko vieną, neturtui pasmerktą, našlę ir keturis vaikus.
Krikščionių mergaičių pagrobimas, išprievartavimas ir priekabiavimas
Pakistanas: Remiantis rugsėjo 3 d. pranešimu, krikščionis tėvas nuo liepos 31 d. bando susigrąžinti savo 13-metę dukrą Mariją Shahbaz, kurią pagrobė 30-metis musulmonas Ahmedas, prievarta atsivertė į islamą ir vedė. Nepaisant to, kad buvo pateiktas pirminis pranešimas, teismas priėmė Marijos priverstinį pareiškimą, kuriame ji teigė, kad ištekėjo „savo noru“ ir buvo 18 metų. Jos tėvas, Shahbaz Masih, tvirtina, kad teismas neigia realybę:
„Vis dar negaliu patikėti, kad teisėjas patikėjo jos teiginiu, kad jai yra 18 metų, nors jos išvaizda taip pat nepatvirtina šio teiginio.“
Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad tokie pagrobimai yra dažni. Vos 10 metų mergaitės yra pagrobiamos, verčiamos atsiversti į islamą ir išprievartaujamos prisidengiant islamo santuoka, o teismai nuolat ignoruoja įrodymus apie jų amžių. Šis atvejis parodo Pakistano nesugebėjimą užtikrinti vaikų apsaugos įstatymų laikymąsi, o pagal šariato teisę islamo valdžios institucijos priešinasi santuokos amžiaus didinimui.
Be to, pagal rugsėjo 24 d. pranešimą, ketvirtos klasės krikščionė mokinė Maryam Hadayat nuolat kenčia nuo musulmonų klasiokų priekabiavimo. „Mano bendraklasiai piktnaudžiauja mano religija“, – sakė Maryam. „Jie sako, kad krikščionybė nėra gera religija ir kad aš turėčiau atsiversti į islamą.“ Nepaisant pakartotinių skundų mokytojams, jokių veiksmų nebuvo imtasi. Kai įsikišo jos močiutė, mokytojas pažadėjo „išnagrinėti šį klausimą“, bet iš karto išbarė Maryam ir pagrasino ją pašalinti iš mokyklos, jei ji apie tai dar kartą pasakys namuose. Pranešime priduriama, kad krikščionių vaikai visame Pakistane susiduria su panašia sistemine diskriminacija. Mokytojai dažnai skelbia islamą, smerkia Bibliją kaip „sugadintą“, tyčiojasi iš Trejybės ir spaudžia mokinius atsiversti. „Tai ne mokytojai“, – teigė mergaitės močiutė. „Vyriausybė pasamdė dvasininkus, kad jie skelbtų islamą, o ne mokytų.“ Musulmonų mokiniai sustiprina šią islamo viršenybės nuostatą, atsisakydami valgyti ar gerti su krikščionių bendramoksliais, nebent tai būtų pateikiama kaip „privilegija“ menkiems netikintiesiems.
Egiptas: Remiantis rugsėjo 24 d. pranešimu, 16-metė krikščionė mergina Maryam buvo priversta savo valstybinėje vidurinėje mokykloje dėvėti islamo hidžabą, nepaisant savo tikėjimo. „Tu negali ateiti su tokiais plaukais“, – pirmąją dieną jai pasakė mokyklos direktorius. „Tai gėdinga. Rytoj turi ateiti su skara.“ Kai Maryam atsisakė, tvirtindama, kad „aš esu krikščionė ir neturiu dėvėti hidžabo“, mokytojai ir klasės draugai pradėjo ją ignoruoti. „Kai atėjau į mokyklą be skaros, visi buvo šokiruoti ir žiūrėjo į mane tarsi būčiau nuoga“, – pasakojo ji. „Jaučiuosi tarsi kovoju už savo laisvę.“ Maryam svajoja lankyti universitetą „su plaukais, krentančiais ant pečių, ir kad niekas į mane nežiūrėtų taip, kad man tai trukdytų“. Toks yra tylus islamizacijos procesas Egipto valstybinėse mokyklose.
Kitokių rūšių musulmonų vykdomas krikščionių persekiojimas
Sudanas: Remiantis rugsėjo 17 d. pranešimu, „krikščionims buvo pasakyta, kad jie turi atsisakyti savo tikėjimo arba susitaikyti su badu dėl žiaurios islamistų represijų kampanijos“. Šis ultimatumas buvo pateiktas vykstant pilietiniam karui tarp generolo Abdel Fattah al-Burhan Sudano ginkluotųjų pajėgų (SAF) ir Mohamed Hamdan Dagalo greitojo reagavimo pajėgų (RSF). Konfliktas jau pareikalavo maždaug 150 000 krikščionių gyvybių ir privertė 15 milijonų žmonių palikti savo namus. RSF kovotojai, kaip pranešama, persekioja tuos, kurie bėga nuo smurto El Fasheryje, dažnai grobia, kankina arba reikalauja išpirkos iš belaisvių. SAF kontroliuojami krikščionys taip pat yra pažeidžiami. Chartume buvo nugriauta daug bažnyčių, krikščionys areštuojami be paaiškinimo, o pagalba dažnai nesuteikiama. Pagal pranešimą:
„Nė viena pusė nėra palanki krikščionims, o konfliktas islamistų ekstremistams suteikė daugiau galimybių juos persekioti. Krikščionys taip pat patiria ypatingų sunkumų dėl bado krizės, nes vietos bendruomenės juos diskriminuoja ir nesuteikia jiems paramos.“
Vietos bažnyčios vadovas pridūrė:
„Net kai nevyriausybinės organizacijos nori dalyti maistą, vyriausybė kontroliuoja, kas gaus šią pagalbą. Taigi vyriausybė šiose vietose jos nesuteikia mažumoms. Čia krikščionims dažnai sakoma: „Jei neatsisakysite krikščionybės, maisto negausite“... Jau ilgą laiką jie valgo gyvulių pašarą ir žolę. Nėra kviečių, nėra ryžių, nieko negalima gauti. Ir, deja, dabar nėra vaistų – jei susirgsi gripu, tai gali tave pražudyti. Mes tiesiog visada prašome Dievo, kad jis mūsų pasigailėtų.“
Turkija: Remiantis rugsėjo 5 d. pranešimu, praėjusiais metais smurtas ir bauginimas prieš krikščionis sustiprėjo, o kulminacija tapo išpuoliai prieš Išgelbėjimo bažnyčios pastatus. Sausio mėnesį vyras šaudė į tuščią Eskişehir Išgelbėjimo bažnyčią; metų pabaigoje kitas užpuolikas šaudė į Išgelbėjimo bažnyčios asociacijos pastatą Stambule. Liudytojai pranešė, kad jis šaukė:
„Mes neleisime jums plauti mūsų musulmonų jaunimo smegenų! O, netikintieji, jūs būsite nugalėti ir nublokšti į pragarą!“
Antalijos evangelikų bažnyčių pastorius Ramazan Arkan liudijo 58-ojoje Žmogaus teisių taryboje:
„Turkijos bažnyčios susiduria su daugybe sunkumų ir diskriminacijos, ir, deja, kai bandėme spręsti šias problemas su Turkijos valdžios institucijomis, dažniausiai buvome ignoruojami, nes krikščionys Turkijoje yra religinė mažuma.“
Užsienio misionieriai taip pat yra persekiojami. Jiems nesuteikiami arba nepratęsiami leidimai gyventi šalyje, o daugelis misionierių yra laikomi grėsme saugumui. Krikščionys susiduria su grasinimais internete, priekabiavimu ir socialine izoliacija.
Iranas: Remiantis rugsėjo 17 d. pranešimu, Mehran Shamloui, atsivertėliui į krikščionybę, Irano Aukščiausiasis Teismas atsisakė bylos peržiūrėjimo ir šiuo metu jis atlieka 10 metų ir 8 mėnesių bausmę liūdnai pagarsėjusiame Evin kalėjime. 2024 m. areštuotas už dalyvavimą namų bažnyčioje, jis buvo apkaltintas „propaganda, prieštaraujančia islamo įstatymams“ ir „naryste grupėse, prieštaraujančiose valstybei“. Trumpam sumokėjęs užstatą, Shamloui pabėgo iš Irano į Turkiją, bet 2025 m. liepos mėn. buvo deportuotas iš ten. Irano įstatymai kriminalizuoja krikščioniško tikėjimo skleidimą ir farsi kalba išleistų Biblijų turėjimą. Ataskaitoje priduriama, kad 2024 m. persekiojimas sustiprėjo, dešimtys krikščionių buvo įkalinti už taikų tikėjimo praktikavimą.
Pakistanas: Remiantis rugsėjo 24 d. pranešimu, dar vienas jaunas krikščionis, Asher Bhatti, susiduria su sufabrikuota šventvagystės byla. Vietos knygyno savininkas Muhammedas Umair pateikė skundą, kuriame teigė, kad „Aserbhatti“ vardu registruotas „Facebook“ profilis paskelbė įžeidžiančio turinio informaciją apie islamo pranašą Mahometą ir pridūrė, kad krikščionis komentavo šiuos įrašus, kurstydamas neapykantą musulmonams. Pagal Pakistano šventvagystės įstatymus, Bhatti, jei bus pripažintas kaltu, gali būti nuteistas mirties bausme arba kalėti iki gyvos galvos. Aptardamas šią bylą, žmogaus teisių aktyvistas Nasir Saeed sakė:
„Tai dar vienas tragiškas pavyzdys, kaip Pakistano šventvagystės įstatymais yra piktnaudžiaujama. Tūkstančiai nekaltų žmonių kankina kalėjimuose pagal melagingus kaltinimus, o didelė dalis jų buvo nužudyti savivalės grupuočių prieš teismą. Socialinė medija vis dažniau naudojama kaip ginklas asmeninių sąskaitų suvedimui ir bendruomenių tarpusavio įtampos kurstymui. Reikia skubių reformų, kad būtų apsaugotos mažumos ir užkirstas kelias piktnaudžiavimui 295-C straipsniu [privaloma mirties bausme už šventvagystę].“
Kitu atveju, pagal rugsėjo 22 d. pranešimą, krikščionių pastorius Zafar Bhatti jau 13 metų kalinamas už du „šventvagiškus“ tekstinius pranešimus, kurių, kaip jis tvirtina, niekada nesiuntė. Pagal musulmoniškos šalies šventvagystės įstatymus nuteistas pastorius daugiau nei dešimtmetį laukia teisingumo, o teismai nuolat atideda jo apeliacinį skundą. Neseniai vykusio teismo posėdžio metu vienas advokatas suabejojo, kaip tokia ilga bausmė gali būti skirta „be jokių teismo ekspertizės įrodymų“. Nepaisant to, procesas toliau stringa, nes ieškovo advokatai sugalvoja pasiteisinimus arba praleidžia teismo posėdžius.
Galiausiai rugsėjo 2 d. Jaranvalos krikščionys baigė 17 dienų trukusią sėdimojo protesto akciją, reikalaudami teisingumo už 2023 m. rugpjūčio mėn. musulmonų išpuolius, per kuriuos buvo padegtos ir sunaikintos 25 bažnyčios ir 85 namai, remiantis melagingais kaltinimais krikščionims dėl šventvagystės. Protestą paskatino vyriausybės neveiklumas: iš 5213 suimtų musulmonų įtariamųjų dauguma buvo paleisti arba liko laisvėje, o kiti, nepaisant tvirtų įrodymų, buvo išteisinti teismuose. Musulmonų užpuolikai, kurstomi melagingais šventvagystės kaltinimais, atspindi religiniais motyvais pagrįstą smurtą prieš krikščionis, kurį dar labiau sustiprina policijos aplaidumas, teigiama ataskaitoje: „Valstybė turėtų žinoti, kad mes nenurimsime, kol nebus įvykdytas teisingumas“, – sakė viena protestuotoja.
Jungtinės Valstijos: Remiantis rugsėjo 27 d. pranešimu, krikščionių pastoriui buvo uždrausta įeiti į koplyčią Dalaso-Fort Vorto tarptautiniame oro uoste, nes ją naudojo musulmonai, kurie nenorėjo dalytis savo erdve su netikinčiuoju. Pietų baptistų pastorius Tomas Ascol lankė neseniai mirusio kito pastoriaus Voddie Baucham šeimą. Išgirdęs pranešimą, kad Meadows koplyčia yra atvira visiems norintiems melstis, Ascolis nuėjo į pamaldas, tikėdamasis bent jau išgirsti Šventojo Rašto skaitymą. Tačiau jam buvo neleista įeiti, o kiti musulmonai klaupėsi ant koplyčios grindų ant maldos kilimėlių. Socialiniuose tinkluose Ascolis rašė:
„Jie užblokavo man kelią į vidinę patalpą. Vyras, kuris garsiai meldėsi, ne imamas, pasakė, kad galėčiau įeiti, jei nusiimčiau batus. Aš atsisakiau. Jis neleido man įeiti. Nenorėdamas kelti triukšmo, aš išėjau. Musulmonų maldos kilimai dengė grindis.“
Koplyčia skirta pagerbti JAV kareivius. Pranešime pažymima, kad dešimtys interneto komentatorių išreiškė pasipiktinimą – „Sveiki atvykę į Ameriką, kur mes skatiname islamo tikėjimą virš visko kito integracijos vardan“, – rašė vienas iš jų – ir pasidalijo panašiais patyrimais iš kitų oro uostų, sukeldamas platesnį susirūpinimą krikščionims ir kitiems dėl galimybės naudotis viešosiomis koplyčiomis.
Musulmonų išpuoliai ir diskriminacija prieš krikščionių bažnyčias
Indonezija: Rugsėjo 2 d. Karanganyar regencijos pareigūnai, spaudžiami vietos musulmonų, sustabdė Immanuel Christian Church (GKIM) ir Holyland Bukit Doa religinio turizmo komplekso statybą. Nors projektas turėjo galiojantį statybos leidimą, sustabdymas buvo motyvuotas baime dėl socialinių konfliktų. Kaip papildomą pretekstą vyriausybės pareigūnai ir tarybos nariai, pažymėdami, kad kompleksas labiau primena „mini Jeruzalę“ nei paprastą bažnyčią, teigė, kad projektas viršijo pirminį leidimą. Kelios vietos musulmonų organizacijos prieštaravo projektui. Viena iš jų paskelbė vaizdo įrašą, kuriame musulmonų veikėjas sako:
„Raginame visus musulmonus atmesti šį projektą, nes jis bus religinė katastrofa musulmonų bendruomenės, mūsų vaikų ir anūkų ateičiai.“
Kitu atveju, 2025 m. rugsėjo pabaigoje, sekmadienio pamaldų metu, protestantų bendruomenė Tangerango regencijoje patyrė pakartotinius musulmonų grupių išpuolius. Rugsėjo 14 ir 21 d. mažiausiai 20 musulmonų įsiveržė į parduotuves, kurias Bethel Indonesia bažnyčia naudojo kaip maldos namus, ir jėga išvaikė tikinčiuosius. Internete platinamuose vaizdo įrašuose matyti, kaip užpuolikai šaukia, kad bažnyčia neturi reikiamų leidimų, grasina gyventojams ir bando atimti asmens tapatybės korteles iš visų, kurie palaiko bendruomenę. „Čia negalima rengti [krikščioniškų] veiklų“, – šaukia vienas vyras. „Eikite melstis kitur, bet ne čia.“ Pranešime priduriama, kad tokie išpuoliai atspindi platesnį antikrikščioniškos netolerancijos Indonezijoje modelį, kur reguliavimo mechanizmai dažnai naudojami kaip ginklas krikščionių pamaldoms blokuoti. Patvirtinimo procesai reikalauja vietos gyventojų sutikimo, gali trukti metus ir dažnai yra trukdoma musulmonų ekstremistų spaudimu. Vien 2024 m. Setara instituto duomenimis užregistruota 260 incidentų ir 402 religinės laisvės pažeidimai.
Egiptas: Remiantis rugsėjo 11 d. pranešimu, Sinajaus kalnas, vieta, kurioje Mozė gavo Dešimt Dievo įsakymų, yra pavojuje dėl valstybės remiamo prabangaus kurorto projekto, kuris, kaip įspėja vietiniai gyventojai, nepataisomai sugadins vieną iš švenčiausių judaizmo ir krikščionybės paminklų pasaulyje. Pranešama, kad „Didžiojo transformavimo projektas“ siekia pastatyti penkis viešbučius, šimtus vilų, 1,4 akro ploto lankytojų centrą ir prekybos kompleksą Šv. Kotrynos protektorate, kuriame yra VI a. Šv. Kotrynos vienuolynas ir daugybė senovinių biblinių vietų. „Aš jį vadinu „Didžiojo iškraipymo projektu“, – sakė John Grainger, buvęs Europos Sąjungos projekto, skirto šios teritorijos plėtrai, vadovas. Projektas ypač sukėlė Graikijos stačiatikių bažnyčios, kuri prižiūri Šv. Kotrynos vienuolyną, pasipiktinimą. Bažnyčia pasmerkė Egipto teismo sprendimą, kuriuo faktiškai buvo nusavintos vienuolyno žemės, pavadindama jį egzistenciniu pavojumi stačiatikybei ir graikų paveldui. Stebėtojai pabrėžia, kad Egipto veiksmai rodo nerimą keliančią nepagarbą vietai, kuri yra svarbi žydų ir krikščionių tikėjimui. Nors vyriausybė šį projektą vadina „dovana pasauliui“, vietiniai gyventojai ir paveldosaugininkai jį laiko agresyviu, iš viršaus primestu, vykdomu naudojant plataus masto saugumo stebėjimą, kuris nepagarbiai elgiasi su šimtmečius trunkančia religine tradicija ir vienos iš švenčiausių Biblijos vietų šventumu. Kiekvienas egiptietis, kuris drįsta pasisakyti, yra slopinamas sudėtingo ir visur esančio saugumo tinklo. Britų kelionių aprašytojo ir buvusio Šv. Kotrynos gyventojo Beno Hofflerio žodžiais tariant:
„Jei kažkas ką nors pasako apie tai, į jų duris pasibeldžia [Egipto saugumo tarnybos]. Slaptosios policijos pareigūnai Šv. Kotrynos vienuolyne viską atidžiai stebi – telefono skambučius, mūsų telefonuose yra įdiegta šnipinėjimo programinė įranga. Jie tiesiogine prasme seka žmones gatvėse. Mane daug kartų sekė.“
Sudanas: Rugsėjo 3 d. islamo pajėgos bandė užimti Sudano evangelikų mokyklą Omdurmane, nors ten buvo prisiglaudę šimtai perkeltųjų krikščionių. Trys vyrai, susiję su islamo verslo interesų grupe, prievarta įsiveržė į mokyklos teritoriją, grasino gyventojams ir, įspėję, kad gali užimti pastatą jėga, įsibrovė į direktoriaus kabinetą. Mokykla, priklausanti Sudano presbiterijonų evangelikų bažnyčiai (SPEC), nuo Bashiro režimo laikų buvo ne kartą tapusi taikiniu, o ankstesnių reidų metu žuvo ir buvo sužeisti bažnyčios vyresnieji, bandę ginti bendruomenę.
Reimondas Ibrahimas, knygų „Defenders of the West“, „Sword and Scimitar“, „Crucified Again“ ir „The Al Qaeda Reader“ autorius, yra Gatestone instituto garbės vyresnysis Shillmanas ir Juditos Rosen Friedman bendradarbis Artimųjų Rytų forume.
Šaltinis: Gatestone Institute
Rašyti komentarą